Matematika/Kreivis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš testwiki.
Pereiti į navigaciją Jump to search
imported>Adamvs
S tuom → tuo
 
(Jokio skirtumo)

Dabartinė 21:18, 13 vasario 2023 versija

Kreivio skaičiavimas be evoliutės ir evolventės neturi prasmės. Kreivis susijęs su jų spinduliu. Rusiškai kreivis vadinasi кривизна.

Kreivis

Vaizdas:Kreivispav139.jpg
139 pav.
Vaizdas:Kreivispav140.jpg
140 pav.
Vienas iš elementų, charakterizuojančių formą kreivės, yra laipsnis jos išlinkimo, išsilenkimo.
Tegu mes turime kreivę, kuri nekerta pati savęs ir turi tam tikrą liestinę kiekviename taške. Pravesime liestines prie kreivės kokiuose nors dviejuose jos taškuose A ir B ir pažymėsime per α kampą, padarytąšitomis liestinėmis, arba - tiksliau - kampą pasisukimo liestinės pereinant iš taško A į tašką B (139 pav.). Šitas kampas vadinasi kreivumo kampu (углом смежности) lanko AB. Pas du lankus, turinčius vienodą ilgį, daugiau išlinkęs tas lankas, pas kurią kreivumo kampas didesnis (139 ir 140 pav.).
Iš kitos pusės, nagrinėjant lankus skirtingo ilgio, mes negalime įvertinti laipsnį jų išlinkimo tiktai atitinkančiu kreivumo kampu. Iš čia seka, kad pilna charakteristika išlinkimo kreivės bus santykis kreivumo kampo su ilgiu atitinkančios tiesės.
Apibrėžimas 1. Vidutiniu kreiviu Kvid lanko AB˘ vadinasi santykis kreivumo kampo α su ilgiu lanko:
Kvid=αAB˘.
Vaizdas:Kreivispav141.jpg
141 pav.
Vienai ir tai pačiai kreivei vidutinis kreivis jos skirtingų dalių (lankų) gali būti skirtingas; pavyzdžiui, kreivei parodytai paveiksle 141, vidutinis kreivis lanko AB˘ nelygus vidutiniui kreiviui lanko A1B1˘, nors ilgiai šitų lankų lygūs tarpusavyje. Be to, arti prie skirtingų taškų kreivė išlenkta skirtingai. Tam, kad charakterizuoti išlinkimo laipsnį duotos linijos betarpiškai arti prie duoto taško A, įvesime apibrėžimą kreivio kreivės duotame taške.
Apibrėžimas 2. Kreiviu KA linijos duotame taške A vadinasi riba vidutinio kreivio lanko AB˘, kada ilgis šito lanko artėja prie nulio (t. y. kada taškas B artėja (mes tariam, kad dydis ribos nepriklauso nuo to, iš kokios pusės nuo taško A mes imame kintamą tašką B ant kreivės) prie taško A):
KA=limBAKvid=limAB0=αAB˘.
Pastaba. Pažymėsime, kad betkokiai kreivei kreivis skirtingose jos taškuose, bus skirtingas. Tai mes pamatysime žemiau.

Pavyzdžiai

Vaizdas:Kreivispav142.jpg
142 pav.
  • Apskritimui spindulio r: 1) nustatyti vidutinį kreivį lanko AB, atitinkantį centriam kamui α (142 pav.); 2) nustatyti kreivį taške A.
Sprendimas. 1) Akivaizdu, kad kreivumo kampas lanko AB˘ lygus α, ilgis lanko lygus αr. Todėl,
Kvid=ααr,
arba
Kvid=1r.
2) Kreivis taške A lygus
K=limα0ααr=1r.
Tokiu budu, vidutinis kreivis lanko apskritimo spindulio r nepriklauso nuo ilgio ir padeties lanko, visiems lankams jis lygus 1r. Kreivis apskritimo betkokiame jo taške taip pat nepriklauso nuo pasirinkimo šito taško ir lygus 1r.

Kreivio apskaičiavimas

Įvesime formulę apskaičiavimui kreivio duotos linijos betkokiame jos taške M(x;y). Be to mes tarsime, kad kreivė užrašyta dekardo koordinačių sistemmoje lygtimi pavidalo
y=f(x)(1)
ir kad funkcija f(x) turi netrūkią antrą išvestinę.
Vaizdas:Kreivispav143.jpg
143 pav.
Pravesime liestines kreivės taškuose M ir M1 su abscisėmis x ir x+Δx ir pažymėsime per ϕ ir ϕ+Δϕ palinkimo kampus šitų liestinių (143 pav.).
Ilgį kreivės M0M˘, atskaičiuojamos nuo tam tikro pastovaus taško M0, pažymėsime per s; tada Δs=M0M1˘M0M˘, o |Δs|=MM1˘.
Kaip betarpiškai matosi iš pav. 143, gretimumo kampas, atitinkantis lankui MM1˘, lygūs absoliučiam dydžiui (kreivei, pavaizduotai paveiksle 143, akivaizdu, kad |Δϕ|=Δϕ, kadangi Δϕ>0) skirtumo kampų ϕ ir ϕ+Δϕ, t. y. lygus |Δϕ|.
Pagal apibrėžimą vidutinio kreivio kreivės srityje MM1 turime:
Kvid=|Δϕ||Δs|=|ΔϕΔs|.
Kad gauti kreivį taške M, reikia rasti ribą gautos išraiškos su sąlyga, kad ilgis lanko MM1˘ artėja prie nulio:
K=limΔs0=|ΔϕΔs|.
Kadangi dydžiai ϕ ir s abu priklauso nuo x (yra funkcijos nuo x), tai, dėl to, ϕ galima nagrinėti kaip funkciją nuo s. Mes galime laikyti, kad šita funkcija užduota parametriškai su x parametro pagalba. Tada
limΔs0=ΔϕΔs=dϕds
ir, todėl,
K=|dϕds|(2).
Skaičiavimui dϕds panaudojame formulę diferencijavimo funkcijos, užduotos parametriškai:
dϕds=dϕdxdsdx.
Kad išreikšti išvestinę dϕdx per funkciją y=f(x), pastebime, kad tanϕ=dydx ir, todėl,
ϕ=arctandydx.
Diferencijuodami pagal x paskutinę lygybę, turėsime:
dϕdx=d(arctandydx)dx=d2ydx21+(dydx)2.
(Arba ϕ(x)=(arctan(y))=y1+(y)2.)
Kas liečia išvestinę dsdx, tai mes radome
dsdx=1+(dydx)2.
Todėl
dϕds=dϕdxdsdx=d2ydx21+(dydx)21+(dydx)2=d2ydx2[1+(dydx)2]32,
arba, kadangi K=|dϕds|, galutinai gauname:
K=|d2ydx2|[1+(dydx)2]32.(3)
Iš to seka, kad betkokiame taške kreivės, kur egzistuoja ir netrūki antra išvestinė d2ydx2, galima apskaičiuoti kreivį. Jo apskaičiavimui tarnauja formulė (3). Pastebėsime, kad skaičiuojant kreivį kreivės reikia imti tik aritmetinę (t. y. teigiamą) reikšmę šaknies vardiklyje, kadangi kreivis linijos pagal apibrėžimą negali būti neigiamas.

Pavyzdžiai

  • Nustatyti kreivį parabolės y2=2px:
a) jos laisvai pasirenktame taške M(x; y);
b) taške M1(0;0);
c) taške M2(p2;p).
Sprendimas. Randame pirmą ir antrą išvestines funkcijos y=2px:
dydx=(2px)=(2px)22px=p2px;d2ydx2=(p2px)=p(2px)2(2px)32=p2(2px)32.
Įstatydami gautas išraiškas į formulę (3), gausime:
a) K=|d2ydx2|[1+(dydx)2]32=|p2(2px)32|[1+(p2px)2]32=p2(2px)32[1+p22px]32=p2(2px+p2)32;
b) Kx=0,y=0=p2(2p0+p2)32=p2p3=1p;
c) Kx=p2,y=p=p2(2pp2+p2)32=p2(2p2)32=p223p3=122p.


  • Nustatyti kreivį tiesės y=ax+b jos laisvai pasirinktame taške (x; y).
Sprendimas. y=(ax+b)=a,y=a=0.
Pasinaudojant formule (3), gauname:
K=|d2ydx2|[1+(dydx)2]32=|y|[1+(y)2]32=|0|[1+a2]32=0.
Tokiu budu, tiesė yra "linija nulinio kreivio". Šita gi rezultatą lengvai galima gauti betarpiškai iš kreivio apibrėžimo.


  • Apskaičiuokime kreivį bet kuriame grandininės linijos y=acoshxa taške (hiperbolinio kosinuso formulė yra tokia coshx=ex+ex2=e2x+12ex; hiperbolinio kosinuso išvestinė yra (coshx)=sinhx=exex2=e2x12ex; hiperbolinio sinuso išvestinė yra (sinhx)=coshx).
Kadangi
1+[f(x)]2=1+[(acoshxa)]2=1+[(xa)asinhxa]2=1+[1aasinhxa]2=1+sinh2xa=cosh2xa=y2a2,
f(x)=(acoshxa)=(xa)asinhxa=1aasinhxa=sinhxa,
f(x)=(sinhxa)=1acoshxa=ya2,
tai kreivis yra lygus
k=f(x)[1+(f(x))2]3/2=1acoshxa[1+(sinhxa)2]3/2=1acoshxa[cosh2xa]3/2=ya2(y2a2)3/2=ya2y3a3=a3ya2y3=ay2=aa2cosh2xa=1acosh2xa.


  • Nustatyti kreivį parabolės y=x2 taškuose x0=0 ir x1=5. Rasti prabolės evoliutės lanko ilgį iš taško C0(x2;y2) iki taško C1(x3;y3). Taškas C0 yra spindulio R0 centras, o taškas C1 yra spindulio R2 centras. Spindulys R0 yra atkarpa iš taško M0(x0;y0) iki taško C0(x2;y2). Spindulys R1 yra atkarpa iš taško M1(x1;y1) iki taško C1(x3;y3).
Sprendimas. y=(x2)=2x,y=(2x)=2.
K=|d2ydx2|[1+(dydx)2]32=|2|[1+(2x)2]32=2(1+4x2)32.
Kreivis taške M0 yra lygus:
KM0=|d2ydx2|[1+(dydx)2]32=|2|[1+(2x)2]32=2(1+4x2)32=2(1+402)32=2.
R0=1KM0=12=0.5.
Kreivis taške M1 yra lygus:
KM1=|d2ydx2|[1+(dydx)2]32=|2|[1+(2x)2]32=2(1+4x2)32=
=2(1+452)32=210132=21030301=21015.037438=0.00197037.
R1=1KM1=121030301=10303012=507.5187189.
Parabolės evoliutės lanko ilgis iš taško C0 iki taško C1 yra lygus:
L=R1R0=1030301212=507.51871890.5=507.0187189.


  • Nustatyti kreivį parabolės y=x2 taškuose x0=0 ir x1=5. Rasti prabolės evoliutės lanko ilgį iš taško C0(x2;y2) iki taško C1(x3;y3) naudojantis kreivės lanko ilgio skaičiavimo formule
L=ab1+(y)2dx.
Taškas C0 yra spindulio R0 centras, o taškas C1 yra spindulio R2 centras. Spindulys R0 yra atkarpa iš taško M0(x0;y0) iki taško C0(x2;y2). Spindulys R1 yra atkarpa iš taško M1(x1;y1) iki taško C1(x3;y3).
Sprendimas. y=(x2)=2x,y=(2x)=2.
K=|d2ydx2|[1+(dydx)2]32=|2|[1+(2x)2]32=2(1+4x2)32.
Kreivis taške M0 yra lygus:
KM0=|d2ydx2|[1+(dydx)2]32=|2|[1+(2x)2]32=2(1+4x2)32=2(1+402)32=2.
R0=1KM0=12=0.5.
Kreivis taške M1 yra lygus:
KM1=|d2ydx2|[1+(dydx)2]32=|2|[1+(2x)2]32=2(1+4x2)32=
=2(1+452)32=210132=21030301=21015.037438=0.00197037.
R1=1KM1=121030301=10303012=507.5187189.
Dabar užrašysime parabolės normalės lygtį taške M1(5;25):
yyM1=1y(xM1)(xxM1),
yyM1=12xM1(xxM1),
y25=125(x5),
y25=110(x5),
y=x10+12+25=0.1x+25.5.
Toliau rasime spindulio R1=10303012 centro C1(x3;y3) koordinates. Žinome, kad
(x3x1)2+(y3y1)2=R12,
(x35)2+(y325)2=R1,
(x35)2+(y325)2=(10303012)2,
(x35)2+(y325)2=10303014=257575.25.
Išsprendę lygčių sistemą rasime x3 taško C1 koordinatę:
{y25=110(x5),(x5)2+(y25)2=10303014;
keitimo budu gauname:
(x5)2+(110(x5))2=10303014,
(x5)2+1100(x5)2=10303014,
x210x+25+x210x+25100=10303014,
x210x+25+0.01x20.1x+0.25=257575.25,
x210x+25+0.01x20.1x+0.25257575.25=0,
x2+0.01x210x0.1x257575+25=0,
1.01x210.1x257550=0,
101x21010x25755000=0,
Tai yra kvadratinė lygtis, kurios sprendiniai yra:
x=b+b24ac2a=(1010)+(1010)24101(25755000)2101=
=1010+1020100+10405020000202=1010+10406040100202=1010+102010202=103020202=510;
x=bb24ac2a=(1010)(1010)24101(25755000)2101=
=10101020100+10405020000202=101010406040100202=1010102010202=101000202=500.
Kadangi spindulys R1 yra parabolės liestinės normalė ir spindulio R1 galas (centras C1) priklauso parabolės evoliutei, tai
x3=500.
Žinodami x3, įstatę į parabolės evoliutės lygtį, randame (sekančiame pavyzdyje pateiktas parabolės evoliutės lygties radimas):
y3=3x3231613+12=3(500)231613+12=3250000131613+12=
=31562513+0.5=325+0.5=75+0.5=75.5.
Arba per Pitagoro teoremą randame:
yp=R12(x3x1)2=507.51871892(5005)2=257575.25255025=2550.25=50.5;
y3=y1+yp=25+50.5=75.5.
Taigi, radome spindulio R1 centrą C1(500;75.5).
Toliau rasime spindulio R0=12 centro C0(x2;y2) koordinates. Žinome, kad
(x2x0)2+(y2y0)2=R02,
(x20)2+(y20)2=R0,
(x20)2+(y20)2=(12)2,
(x30)2+(y30)2=14.
Išsprendę lygčių sistemą rasime x2 (taško C0 koordinate):
{y0=12x(x0),(x0)2+(y0)2=14;
keitimo budu gauname:
(x0)2+(12x(x0))2=14,
x2+14x2(x0)2=14,
x2+x24x2=14,
x2+14=14,
x2=1414,
x=0.
Taigi, x2=0. Žinodami x2, įstatę į parabolės evoliutės lygtį, randame (sekančiame pavyzdyje pateiktas parabolės evoliutės lygties radimas):
y2=3x2231613+12=30231613+12=12=0.5.
Arba per Pitagoro teoremą randame:
yd=R02(x2x0)2=0.52(00)2=0.250=0.25=0.5;
y3=y0+yd=0+0.5=0.5.
Radome spindulio R0 centrą C0(0;12).


  • Rasti lygtį evoliutės parabolės
y=x2.
Rasti lanko ilgį L evoliutės šios parabolės naudojantis kreivės lanko ilgio skaičiavimo formule
L=ab1+(y)2dx.
Rasti evoliutės lanko ilgį iš taško M0(0;12) iki taško M1(500;75.5).
Sprendimas. Turime bet kokiam taškui (x; y) parabolės kreivio centro koordinates C(α;β):
dydx=(x2)=2x;
d2ydx2=(2x)=2;
α=xy(1+y'2)y=x2x(1+(2x)2)2=xx(1+4x2)=xx4x3=4x3.
β=y+1+y'2y=x2+1+(2x)22=x2+1+4x22=x2+12+2x2=3x2+12.
(Pavyzdžiui, taške M(5; 25), turime α=453=4125=500 ir β=352+0.5=75+0.5=75.5, gauname C(-500; 75.5)).
Eliminuojant iš šitų lygčių parametrą x, gausime:
α=4x3,
α4=x3,
x=(α4)13;
β=3x2+12,
β=3((α4)13)2+12=3(α4)23+12,
β=3α231613+12.
Tai yra lygtis evoliutės. Čia β yra ordinačių ašies (Oy ašies) reikšmė, o α yra abscisių ašies (Ox ašies) reikšmė.
Rasime evoliutės lanko ilgį iš taško M0(0;12) iki taško M1(500;75.5):
dβdα=(3α231613+12)=233α131613=21613α13;
L=ab1+(dβdα)2dα=50001+(21613α13)2dα=50001+425613α23dα=500021613256134+1α23dα=
=216132x+(2x)1321x23+223|5000=11613(2x+(2x)13)1x23+223|5000=
=11613(20+(20)13)1023+22311613(2(500)+(2(500))13)1(500)23+223=
=11613(1000+(1000)13)125000013+413=11613(100010)125000013+413=
=116131010125000013+413=
=0.3968502631010162.99605249+1.587401052=
=0.39685026310100.01587401+1.587401052=2.519842110101.603275062=
=0.39685026310101.266204984=507.5187187.
Pasinaudojome internetiniu integratoriumi http://integrals.wolfram.com/index.jsp?expr=sqrt%5B%28256%5E%281%2F3%29%29%2F4%2B1%2F%28x%5E%282%2F3%29%29%5D&random=false.
Bet tikrasis lanko ilgis yra L=507.0187187. Kad gauti šitą reikšmę reikia integruoti nuo -500 iki -0,000001, tai, matyt, evoliutės ypatumas kai kuriais atvejais. Įstačius x=0.001, gauname:
11613(2x+(2x)13)1x23+223=11613(0.002+(0.002)13)1(0.001)23+223=
=11613(0.0020.125992105)1(0.001)23+223=12.5198421(0.127992105)10.01+223=
=0.396850263(0.127992105)100+1.587401052=0.0507937101.5874011=
=0.050793710.07905755=0.51195263.


  • Nustatyti krevio centro taškų C1(x1;y1) ir C2(x2;y2) koordinates hiperbolės y=2x taškuose O(0;0) ir M(2;2) atitinkamai.
Rasti kreivį taškuose O(0;0), M(2;2).
Rasti spindulio R1 ilgį iš taško O(0;0) iki taško C1(x1;y1).
Rasti spindulio R2 ilgį iš taško M(2;2) iki taško C2(x2;y2).
Rasti hiperbolės evoliutės lanko ilgį L iš taško C1(x1;y1) iki taško C2(x2;y2). Pagal apibrėžimą evoliutės lanko ilgis L lygus spindulių R2 ir R1 skirtumui.
Rasti hiperbolės evolutės lygtį.
Rasti hiperbolės evoliutės lanko ilgį L iš taško C1(x1;y1) iki taško C2(x2;y2) naudojantis kreivės lanko ilgio skaičiavimo formule L=ab1+(y)2dx.
Sprendimas. Įstatant reikšmes dydx ir d2ydx2 į formules, gausime:
dydx=(2x)=12(2x)2x=12x;
d2ydx2=(p2x)=12(2x)(2x)32=1(2x)32;
α=xy(1+y'2)y=x12x(1+12x)1(2x)32=x11+12x12x=x+2x+1=3x+1;
β=y+1+y'2y=2x+1+12x1(2x)32=2x(2x)32+1+12x1(2x)32=
=12x+1+12x1(2x)32=11(2x)32=(2x)32.
Taško C1(x1;y1) koordinatės yra šios:
x1=α=3x+1=3xO+1=30+1=1;
y1=β=(2x)32=(2xO)32=(20)32=0.
Vadinasi kreivio centras taške O(0;0) yra C1(1;0).
Taško C2(x2;y2) koordinatės yra šios:
x2=α=3x+1=3xM+1=32+1=7;
y2=β=(2x)32=(2xM)32=(22)32=43=44=8.
Kreivio centras taške M(2;2) yra taškas C2(7;8).
Hiperbolės y=2x kreivis yra
K=|d2ydx2|[1+(dydx)2]32=|1(2x)32|[1+(12x)2]32=1(2x)32[1+12x]32=1(2x+1)32.
Hiperbolės y=2x spindulio formulė yra
R=1K=11(2x+1)32=(2x+1)32.
Hiperbolės y=2x spindulio R1 ilgis iš taško O(0;0) iki taško C1(1;0) yra lygus:
R1=(2xO+1)32=(20+1)32=1.
Hiperbolės y=2x spindulio R2 ilgis iš taško M(2;2) iki taško C2(7;8) yra lygus:
R2=(2xM+1)32=(22+1)32=53=125=55=11.18033989.
Arba R2=(x2xM)2+(y2yM)2=(72)2+(82)2=52+(10)2=125=11.18033989.
Hiperbolės evoliutės lanko ilgis L iš taško C1(1;0) iki taško C2(7;8) yra lygus:
L=R2R1=1251=11.180339891=10.18033989.
Rasime hiperbolės y=2x evoliutės lygtį
α=3x+1,
α1=3x,
x=α13;
β=(2x)32,
β=(2α13)32,
β=827(α1)3,
Tai yra lygtis evoliutės hiperbolės y=2x.
Toliau rasime hiperbolės evoliutės lanko ilgį L iš taško C1(1;0) iki taško C2(7;8) naudodamiesi kreivės lanko ilgio skaičiavimo formule L=ab1+(y)2dx, kai x kinta nuo 1 iki 7, taigi:
dβdα=(827(α1)3)=82732α1=23α1;
L=ab1+(β)2dα=171+(23α1)2dα=171+23(α1)dα=172332+α1dα=
=1723322+αdα=172312+α𝖽(12+α)=23(12+α)3232|17=2323(12+α)32|17=
=827(12+7)32827(12+1)32=
=0.296296296(7.5)320.296296296(1.5)32=
=0.544331054(421.875)120.544331054(3.375)12=
=0.54433105420.539595910.5443310541.837117307=11.180339891=10.18033989.

Apskaičiavimas kreivio linijos, užrašytos parametriškai

Tegu kreivė užduota parametriškai:
x=ϕ(t),y=ψ(t).
Tada
y=dydx=ψ(t)ϕ(t),
y=d2ydx2=ψϕψϕ(ϕ)3.
Arba
dydx=dydtdxdt,
d2ydx2=ddx(dydtdxdt)=ddt(dydtdxdt)dtdx=dxdtddt(dydt)dydtddt(dxdt)(dxdt)2dtdx=dxdtd2ydt2dydtd2xdt2(dxdt)2dtdx=dxdtd2ydt2dydtd2xdt2(dxdt)21dxdt=dxdtd2ydt2dydtd2xdt2(dxdt)3.
Įstatydami gautas išraiškas į formulę (3) praeito skyrio, gausime:
K=|d2ydx2|[1+(dydx)2]32=|ψϕψϕ(ϕ)3|[1+(ψϕ)2]32=|ψϕψϕ|(ϕ)3[1(ϕ)2((ϕ)2+(ψ)2)]32=
=|ψϕψϕ|(ϕ)3(1(ϕ)2)3/2[(ϕ)2+(ψ)2]32=|ψϕψϕ|[(ϕ)2+(ψ)2]32.(1)


Pavyzdžiai

  • Nustatyti kreivį cikloidės
ϕ(t)=x=a(tsint),ψ(t)=y=a(1cost)
jos laisvai pasirenktame taške (x; y).
Sprendimas.
ϕ=dxdt=a(1cost),ϕ=d2xdt2=asint,ψ=dydt=asint,ψ=d2ydt2=acost.
Įstatydami gautas išraiškas į formulę (3), randame:
K=|ψϕψϕ|[(ϕ)2+(ψ)2]32=|a(1cost)acostasintasint|[a2(1cost)2+a2sin2t]32=|a2costa2cos2ta2sin2t|[a22a2cost+a2cos2t+a2sin2t]32=
=|a2costa2|[2a22a2cost]32=a2|cost1|232a3[1cost]32=1232a[1cost]12=123a2sint2=14a|sint2|.

Apskaičiavimas kreivio linijos, užrašytos lygtimi polinėse koordinatėse

Tegu kreivė užrašyta lygtimi pavidalo
ρ=f(θ).(1)
Užrašysime formules perėjimo iš polinių koordinačių į dekartines:
x=ρcosθ,y=ρsinθ.(2)
Jeigu į šitas formules įstatyti vietoje ρ jo išraišką per θ, t. y. f(θ), tai gausime:
x=f(θ)cosθ,y=f(θ)sinθ.(3)
Paskutines lygtis galima nagrinėti kaip parametrines lygtis kreivės (1), be kita ko parametras yra θ.
Tada
dydx=dydθdxdθ,
d2ydx2=ddx(dydθdxdθ)=ddθ(dydθdxdθ)dθdx=dxdθddθ(dydθ)dydθddθ(dxdθ)(dxdθ)2dθdx=dxdθd2ydθ2dydθd2xdθ2(dxdθ)2dθdx=dxdθd2ydθ2dydθd2xdθ2(dxdθ)21dxdθ=dxdθd2ydθ2dydθd2xdθ2(dxdθ)3.
dxdθ=dρdθcosθρsinθ,dydθ=dρdθsinθ+ρcosθ,
d2xdθ2=(d2ρdθ2cosθdρdθsinθ)(dρdθsinθ+ρcosθ)=d2ρdθ2cosθ2dρdθsinθρcosθ,
d2ydθ2=(d2ρdθ2sinθ+dρdθcosθ)+(dρdθcosθρsinθ)=d2ρdθ2sinθ+2dρdθcosθρsinθ.
Įstatant paskutines išraiškas į formulę (1) praeito skyriaus, gausime formulę apskaičiavimui kreivio kreivės polinėse koordinatėse:
K=|d2ydx2|[1+(dydx)2]32=|ψϕψϕ(ϕ)3|[1+(ψϕ)2]32=|ψϕψϕ|(ϕ)3[1(ϕ)2((ϕ)2+(ψ)2)]32=|ψϕψϕ|(ϕ)3(1(ϕ)2)3/2[(ϕ)2+(ψ)2]32=
=|ψϕψϕ|[ϕ'2+ψ'2]32=|d2ydθ2dxdθdydθd2xdθ2|[(dxdθ)2+(dydθ)2]32=
=|(d2ρdθ2sinθ+2dρdθcosθρsinθ)(dρdθcosθρsinθ)(dρdθsinθ+ρcosθ)(d2ρdθ2cosθ2dρdθsinθρcosθ)|[(dρdθcosθρsinθ)2+(dρdθsinθ+ρcosθ)2]32=
=(d2ρdθ2sinθdρdθcosθ+2dρdθcosθdρdθcosθρsinθdρdθcosθd2ρdθ2sinθρsinθ2dρdθcosθρsinθ+ρsinθρsinθ)[(dρdθcosθρsinθ)2+(dρdθsinθ+ρcosθ)2]32
(d2ρdθ2cosθdρdθsinθ2dρdθsinθdρdθsinθρcosθdρdθsinθ+d2ρdθ2cosθρcosθ2dρdθsinθρcosθρcosθρcosθ)[(dρdθcosθρsinθ)2+(dρdθsinθ+ρcosθ)2]32=
=d2ρdθ2sinθdρdθcosθ+2dρdθcosθdρdθcosθρsinθdρdθcosθd2ρdθ2sinθρsinθ2dρdθcosθρsinθ+ρsinθρsinθ[(dρdθcosθρsinθ)2+(dρdθsinθ+ρcosθ)2]32+
+d2ρdθ2cosθdρdθsinθ+2dρdθsinθdρdθsinθ+ρcosθdρdθsinθd2ρdθ2cosθρcosθ+2dρdθsinθρcosθ+ρcosθρcosθ[(dρdθcosθρsinθ)2+(dρdθsinθ+ρcosθ)2]32=
=2dρdθcosθdρdθcosθd2ρdθ2sinθρsinθ+ρsinθρsinθ[(dρdθcosθρsinθ)2+(dρdθsinθ+ρcosθ)2]32+
+2dρdθsinθdρdθsinθd2ρdθ2cosθρcosθ+ρcosθρcosθ[(dρdθcosθρsinθ)2+(dρdθsinθ+ρcosθ)2]32=
=|2(dρdθ)2cos2θ+2(dρdθ)2sin2θρd2ρdθ2sin2θρd2ρdθ2cos2θ+ρ2sin2θ+ρ2cos2θ|[(dρdθcosθρsinθ)2+(dρdθsinθ+ρcosθ)2]32=
=|2(dρdθ)2ρd2ρdθ2+ρ2|[(dρdθcosθρsinθ)2+(dρdθsinθ+ρcosθ)2]32=
=|ρ2+2(dρdθ)2ρd2ρdθ2|[((dρdθ)2cos2θ2dρdθcos(θ)ρsin(θ)+ρ2sin2θ)+((dρdθ)2sin2θ+2dρdθsin(θ)ρcos(θ)+ρ2cos2θ)]32=
=|ρ2+2(dρdθ)2ρd2ρdθ2|[(dρdθ)2cos2θ+(dρdθ)2sin2θ+ρ2sin2θ+ρ2cos2θ)]32=|ρ2+2(dρdθ)2ρd2ρdθ2|[(dρdθ)2+ρ2]32=|ρ2+2(ρ)2ρρ|(ρ2+(ρ)2)3/2.(4)

Pavyzdžiai

Vaizdas:Kreivispav144.jpg
144 pav.
  • Nustatyti kreivį Archimedo spiralės ρ=aθ(a>0) laisvai pasirenktame taške (144 pav.).
Sprendimas.
dρdθ=a;d2ρdθ2=0.
Iš to seka,
K=|ρ2+2ρ'2ρρ|(ρ2+ρ'2)3/2=|a2θ2+2a2aθ0|(a2θ2+a2)3/2=|a2θ2+2a2|a3(θ2+1)3/2=θ2+2a(θ2+1)3/2.
Pastebėsime, kad su didelėmis reikšmėmis θ turi vietą apytikslės lygybės: θ2+2θ21,θ2+1θ21; todėl, pakeičiant praeitoje formulėje θ2+2 į θ2 ir θ2+1 į θ2, gauname apytikslę formulę (didelėms reikšmėms θ):
K1aθ2(θ2)3/2=1aθ.
Tokiu budu, su didelėmis reikšmėmis θ Archimedo spiralė turi apytiksliai tą patį kreivį, kaip ir apskritimas spindulio aθ.


Apskaičiavimas kreivio linijos, užrašytos parametriškai erdvėje

Kreivės užrašytos parametriškai
x=ϕ(t),y=ψ(t),z=ω(t),
kreivio apskaičiavimo formulė yra:
K2=1R2=(ψωωψ)2+(ϕωωϕ)2+(ϕψψϕ)2[(ϕ)2+(ψ)2+(ω)2]3;
K=1R=(ψωωψ)2+(ϕωωϕ)2+(ϕψψϕ)2((ϕ)2+(ψ)2+(ω)2)32;
R=((ϕ)2+(ψ)2+(ω)2)32(ψωωψ)2+(ϕωωϕ)2+(ϕψψϕ)2.
Galima naudotis ir šita formule:
K2=1R2=((ϕ)2+(ψ)2+(ω)2)((ϕ)2+(ψ)2+(ω)2)(ϕϕ+ψψ+ωω)2((ϕ)2+(ψ)2+(ω)2)3.


Kreivės liestinės vektorius taške M(xM;yM;zM) yra a={ϕ(t);ψ(t);ω(t)}. Šis liestinės vektorius yra lygiagretus kreivės liestinei taške M(xM;yM;zM).
Erdvinės kreivės liestinės lygtis taške M(xM;yM;zM) yra (parametro t reikšmė turi būti tokia, kad ją įstčius į funkcijas gautusi taško M(xM;yM;zM) koordinatės):
xxMϕ(t)=yyMψ(t)=zzMω(t);
arba
{xxM=tϕ(t),yyM=tψ(t),zzM=tω(t).
1. Kreivės normalės vektorius (kreivio spindulio vektorius) taške M(xM;yM;zM) yra b={23ϕ(t);13ψ(t);13ω(t)} tik toms parametrinėms funkcijoms kurių rodikliai p yra riboje [1;), tai yra tp,1p, pavyzdžiui, t2, t3, t32, t5. Skaičius 23 prirašomas prie tos funkcijos, kurios rodiklis mažiausias, o kitoms dviems funkcijoms nuo t prirašoma 13, tik kai 1p,tp. Pavyzdžiui, funkcija užrašyta parametriškai ϕ(t)=t2,ψ(t)=t3,ω(t)=t4, turi normalės vektorių b={2312xM;1313xM2;1314xM3}.
2. Kreivės užrašytos parametriškai x=ϕ(t),y=ψ(t),z=ω(t), normalės vektorius yra b={1±ϕ(t);1±ψ(t);1±ω(t)}. Minusai rašomi tuo atveju, kai p<1,tp. Pavyzdžiui, kreivė užrašyta parametriškai ϕ(t)=t13,ψ(t)=t12,ω(t)=t, turi liestinės vektorių a={ϕ(t);ψ(t);ω(t)}={t233;12t;1}. Šios kreivės normalės vektorius yra:
b={13ϕ(t);13ψ(t);23ω(t)}={133t23;132t;23}.
Skaičius 23 prirašomas ten kur pliusas, jeigu kiti du minusai; arba ten kur minusas, jei kiti du pliusai.
Sudetingesnis pavyzdis, kai kreivė užrašyta parametriškai ϕ(t)=t,ψ(t)=t13,ω(t)=t3, tuomet patikrinę su t=5, kad arctanψ(5)ϕ(5)=arctan5135=18.8804412, o arctanω(5)ϕ(5)=arctan535=arctan25=87.70938996 ir kad 9018.88=71.12<87.709 darome išvada, kad šios kreivės normalės vektorius (kai t>1) yra šitoks:
b={13ϕ(t);23ψ(t);13ω(t)}={13;2t23;19t2}.
Bet galėtų būti ir toks (arba šis pavyzdis iš vis neturi normalės vektoriaus):
b={13ϕ(t);13ψ(t);23ω(t)}={13;t23;29t2}.
Pavyzdžiui, funkcija užrašyta parametriškai ϕ(t)=t13,ψ(t)=t12,ω(t)=t3, turi normalės vektorių:
b={13ϕ(t);13ψ(t);23ω(t)};
b={13113t23;13112t;2313t2},
b={133t23;13(2)t;2313t2},
b={t23;2t3;29t2}.
Ar prirašyti 23 ar 13 priklauso nuo to kiek yra pliusų ir kiek yra minusų. Jeigu minusų du, o pliusas vienas, tada 23 prirašyti ten, kuri koordinatė yra su pliuso ženklu. Jeigu du pliusai ir vienas minusas tada 23 prirašoma ten, kur yra minusas.
Kitas pavyzdis, kreivės užrašytos parametriškai ϕ(t)=t, ψ(t)=t12, ω(t)=t3, normalės vektorius yra:
b={13ϕ(t);23ψ(t);13ω(t)};
b={13;23112t;1313t2};
b={13;4t3;19t2}.
Dar vienas pavyzdis, kreivės užrašytos parametriškai ϕ(t)=t, ψ(t)=t2, ω(t)=t3, normalės vektorius yra:
b={23ϕ(t);13ψ(t);13ω(t)}={23;131(2)t3;131(3)t4}={23;t36;t49},
bet tai reiškia, kad visur pliusai, o du minusus turi liestinės vektorius a={1;2t3;3t4}, todėl ir atitinkamai prirašomos 2/3, kad šių vektorių skaliarinė sandauga būtų lygi nuliui.
Todėl galime užrašyti kreivės normalės lygtį:
{xxM=2t±3ϕ(t),yyM=t±3ψ(t),zzM=t±3ω(t);
arba
xxM2±3ϕ(t)=yyM1±3ψ(t)=zzM1±3ω(t),
±3(xxM)ϕ(t)2=±3(yyM)ψ(t)=±3(zzM)ω(t).
Turime lygčių sistemą:
{±32(xxM)ϕ(t)=±3(yyM)ψ(t)=±3(zzM)ω(t),(xxM)2+(yyM)2+(zzM)2=1K2.
Parametro t reikšmė turi būti tokia, kad ją įstačius į funkcijas ϕ(t),ψ(t),ω(t) būtų gautos taško M(xM;yM;zM) koordinatės.
Gauname, kad
yyM=±ϕ(t)(xxM)±2ψ(t);
zzM=±ϕ(t)(xxM)±2ω(t).
Įstatę į antrą sistemos lygtį gauname:
(xxM)2+(±ϕ(t)(xxM)±2ψ(t))2+(±ϕ(t)(xxM)±2ω(t))2=1K2,
(xxM)2+(ϕ(t))2(xxM)24(ψ(t))2+(ϕ(t))2(xxM)24(ω(t))2=1K2,
(xxM)2(1+(ϕ(t))24(ψ(t))2+(ϕ(t))24(ω(t))2)=R2.
Išsprendus kvadratinę lygtį
(x22xxM+xM2)(1+(ϕ(t))24(ψ(t))2+(ϕ(t))24(ω(t))2)R2=0,
x2(1+(ϕ(t))24(ψ(t))2+(ϕ(t))24(ω(t))2)2xxM(1+(ϕ(t))24(ψ(t))2+(ϕ(t))24(ω(t))2)+xM2(1+(ϕ(t))24(ψ(t))2+(ϕ(t))24(ω(t))2)R2=0,
surandama kreivio centro C(xC;yC;zC) koordinatė xC.
Analogiškai surandama ir yC kordinatė
xxM=±2ψ(t)(yyM)±ϕ(t),
zzM=±ψ(t)(yyM)±ω(t);
(±2ψ(t)(yyM)±ϕ(t))2+(yyM)2+(±ψ(t)(yyM)±ω(t))2=1K2,
4(ψ(t))2(yyM)2(ϕ(t))2+(yyM)2+(ψ(t))2(yyM)2(ω(t))2=1K2,
(yyM)2(4(ψ(t))2(ϕ(t))2+1+(ψ(t))2(ω(t))2)=R2;
išsprendžiant lygtį:
y2(4(ψ(t))2(ϕ(t))2+1+(ψ(t))2(ω(t))2)2yyM(4(ψ(t))2(ϕ(t))2+1+(ψ(t))2(ω(t))2)+yM2(4(ψ(t))2(ϕ(t))2+1+(ψ(t))2(ω(t))2)R2=0.
Tokiu pačiu principu surandama ir zC koordinatė, išsprendžiant lygtį:
z2(4(ω(t))2(ϕ(t))2+(ω(t))2(ψ(t))2+1)2zzM(4(ω(t))2(ϕ(t))2+(ω(t))2(ψ(t))2+1)+zM2(4(ω(t))2(ϕ(t))2+(ω(t))2(ψ(t))2+1)R2=0.


Norint surasti parametrines erdvinės kreivės evoliutės lygtis grįžtame prie sistemos:
{±32(xxM)ϕ(t)=±3(yyM)ψ(t)=±3(zzM)ω(t),(xxM)2+(yyM)2+(zzM)2=1K2.
Iš kurios turime:
(xxM)2+(±ϕ(t)(xxM)±2ψ(t))2+(±ϕ(t)(xxM)±2ω(t))2=1K2,
(xxM)2+(ϕ(t))2(xxM)24(ψ(t))2+(ϕ(t))2(xxM)24(ω(t))2=1K2,
(xxM)2(1+(ϕ(t))24(ψ(t))2+(ϕ(t))24(ω(t))2)=R2;
(xxM)2=R21+(ϕ(t))24(ψ(t))2+(ϕ(t))24(ω(t))2,
xxM=±R21+(ϕ(t))24(ψ(t))2+(ϕ(t))24(ω(t))2,
x=xM±R1+(ϕ(t))24(ψ(t))2+(ϕ(t))24(ω(t))2,
xC=xM±1K1+(ϕ(t))24(ψ(t))2+(ϕ(t))24(ω(t))2=
=xM±((ϕ(t))2+(ψ(t))2+(ω(t))2)32(ψ(t)ω(t)ω(t)ψ(t))2+(ϕ(t)ω(t)ω(t)ϕ(t))2+(ϕ(t)ψ(t)ψ(t)ϕ(t))2(1+(ϕ(t))24(ψ(t))2+(ϕ(t))24(ω(t))2),
kad gauti koordinatę xC, [parametrinių funkcijų pirmos ir antros eilės išvestinių] parametro t reikšmė turi būti tokia, su kuria būtų gautas taškas M(xM;yM;zM) įstačius į funkciją (erdvinės kreivės) užrašyta parametrinėmis lygtimis x=ϕ(t),y=ψ(t),z=ω(t);
α(t)=x±1K1+(ϕ(t))24(ψ(t))2+(ϕ(t))24(ω(t))2=ϕ(t)±R1+(ϕ(t))24(ψ(t))2+(ϕ(t))24(ω(t))2=
=ϕ±((ϕ)2+(ψ)2+(ω)2)32(ψωωψ)2+(ϕωωϕ)2+(ϕψψϕ)21+(ϕ)24(ψ)2+(ϕ)24(ω)2.
Ar pliuso ar minuso ženklą pasirinkti, reikia vadovautis tuo, kad erdvinės kreivės normalės vektorius b={2±3ϕ(t);1±3ψ(t);1±3ω(t)} būtų tos pačios krypties arba bent jau lygiagretus vektoriui c={xCxM;yCyM;zCzM}. Jei lygiagretumo sąlyga išpildyta, bet krypties sąlyga neišpildyta, tuomet turėtume gauti išverstos evoliutės lygtį, kuri bus aplink kreivę, o ne kreivės viduje. Kad gauti evoliutės lygtį kuo panašesnę į plokščios (dvimatės) evoliutės lygtį, ir lygiagretumo sąlyga, ir krypties sąlyga turi būti išpildyta (kai abu vektoriai yra tos pačios krypties tuomet |R2R1|=|s2s1|; čia |s2s1| yra lanko ilgis evoliutės iš vieno centro taško iki kito centro taško).
Analogiškai turime ir parametrinę y evoliutės išraišką:
yC=yM±1K4(ψ(t))2(ϕ(t))2+1+(ψ(t))2(ω(t))2;
β(t)=ψ(t)±1K4(ψ(t))2(ϕ(t))2+1+(ψ(t))2(ω(t))2.
Taip pat surandama ir parametrinė z evoliutės lygties koordinatė:
zC=zM±1K4(ω(t))2(ϕ(t))2+(ω(t))2(ψ(t))2+1;
γ(t)=ω(t)±1K4(ω(t))2(ϕ(t))2+(ω(t))2(ψ(t))2+1.
Taškas C(xC;yC;zC) yra kreivės kreivio centro taškas, kuris su tašku M(xM;yM;zM) sudaro spindulį R.

Pavyzdžiai

  • Apskaičiuosime kreivį sraigtinės linijos
𝐫=𝐢acost+𝐣asint+𝐤amt
laisvai pasirinktame taške.
Sprendimas:
d𝐫dt=𝐢asint+𝐣acost+𝐤am,
d2𝐫dt2=𝐢acost𝐣asint,
d𝐫dt×d2𝐫dt2=|𝐢𝐣𝐤asintacostamacostasint0|=|acostamasint0|𝐢|asintamacost0|𝐣+|asintacostacostasint|𝐤=
=𝐢(acost0am(asint))𝐣(asint0am(acost))+𝐤(asint(asint)acost(acost))=
=𝐢a2msint𝐣a2mcost+𝐤a2,
(d𝐫dt×d2𝐫dt2)2=(a2msint)2+(a2mcost)2+(a2)2=a4m2sin2t+a4m2cos2t+a4=a4m2+a4=a4(m2+1),
(d𝐫dt)2=(asint)2+(acost)2+(am)2=a2sin2t+a2cos2t+a2m2=a2+a2m2=a2(1+m2).
Gauname,
K2=1R2=[d𝐫dt×d2𝐫dt2]2{(d𝐫dt)2}3=[d𝐫dt×d2𝐫dt2]2(d𝐫dtd𝐫dt)3=a4(m2+1)(a2(1+m2))3=a4(m2+1)a6(1+m2)3=1a2(1+m2)2,
iš kur
R=a(1+m2)=const.
Tokiu budu, sraigtinė linija turi pastovų spindulį kreivio.


  • Duota kreivė užrašyta parametrinėmis lygtimis:
x=ϕ(t)=t,y=ψ(t)=t2,z=ω(t)=t3.
Rasti:
a) šios kreivės kreivį taškuose M(5;25;125) ir N(2;4;8);
b) šios kreivės kreivio centro koordinates C(xC;yC;zC) taške M(5;25;125);
c) erdvinę šios kreivės evoliutės lygtį;
d) evoliutės lanko ilgį iš taško N(2;4;8) iki taško M(5;25;125) pasinaudojant formule L=RMRN;
e) evoliutės lanko ilgį iš taško N(2;4;8) iki taško M(5;25;125) naudojantis formule L=t0T(α(t))2+(β(t))2+(γ(t))2𝐝t.
Sprendimas.
a) Randame pirmos ir antro eilės išvestines ir kreivį
ϕ(t)=t=1,
ψ(t)=(t2)=2t,
ω(t)=(t3)=3t2;
ϕ(t)=1=0,
ψ(t)=(2t)=2,
ω(t)=(3t2)=6t;
K=1R=(ψωωψ)2+(ϕωωϕ)2+(ϕψψϕ)2((ϕ)2+(ψ)2+(ω)2)32=
=(2t6t3t22)2+(16t3t20)2+(122t0)2(12+(2t)2+(3t2)2)32=
=(12t26t2)2+(6t)2+22(1+4t2+9t4)32=36t4+36t2+4(1+4t2+9t4)32;
randame kreivį taške M(5;25;125):
KM=36t4+36t2+4(1+4t2+9t4)32=3654+3652+4(1+452+954)32=36625+3625+4(1+425+9625)32=
=22500+900+4(1+100+5625)32=23404572632=
=152.983659375.670337653=152.9836593433288.3534=0.000353075,
RM=1KM=10.000353075=2832.252513;
randame kreivį taške N(2;4;8):
KN=36t4+36t2+4(1+4t2+9t4)32=3624+3622+4(1+422+924)32=3616+364+4(1+44+916)32=
=576+144+4(1+16+144)32=72416132=
=26.9072480912.688577543=26.907248092042.860984=0.013171355,
RN=1KN=10.013171355=75.92233055.
b) Rasime kreivės kreivio centro koordinates priklausančias nuo taško M(5;25;125). Jau radome, kad kreivis taške M(5;25;125) yra KM=23404572632=0.000353075, todėl turime:
xC=xM±1KM1+(ϕ(t))24(ψ(t))2+(ϕ(t))24(ω(t))2=5±2832.2525131+124(25)2+124(352)2=
=5±2832.2525131+14102+14752=5±2832.2525131+14100+145625=
=5±2832.2525131+1400+122500=5±2832.2525131+0.0025+0.000044444=
=5±2832.2525131.002544444=5±2832.2525131.001271414=
=5±2828.65612=2833.65612;2823.65612;
pastebime, kad xC=2833.65612>RM=2832.252513, todėl netinka (nes normalė bus nukreipta į [parabolės] išorę), o teisinga kreivio centro koordinatė yra xC=2823.65612;
yC=yM±1KM4(ψ(t))2(ϕ(t))2+1+(ψ(t))2(ω(t))2=25±2832.2525134(25)212+1+(25)2(352)2=
=25±2832.2525134001+1+100752=25±2832.252513400+1+1005625=
=25±2832.252513400+1+0.017777777=25±2832.252513401.017777777=25±2832.25251320.02542828=
=25±2832.25251320.02542828=25±141.432806=166.432806;116.432806;
taške M(5; 25; 125) koordinatė yC=166.432806, nes taške M kreivės normalė eina į [parabolės (kuri yra projekcija kreivės į xOy plokštumą)] vidų ir kyla į viršų;
zC=zM±1KM4(ω(t))2(ϕ(t))2+(ω(t))2(ψ(t))2+1=125±2832.2525134(352)212+(352)2(25)2+1=
=125±2832.25251347521+752100+1=125±2832.252513456251+5625100+1=
=125±2832.25251322500+56.25+1=125±2832.25251322557.25=125±2832.252513150.1907121=
=125±18.85770747=143.8577075;106.1422925;
pagal pirmą taisyklę reikia, kad vektorius MC būtų tos pačios krypties kaip ir kreivės normalės vektorius
b={23ϕ(t);13ψ(t);13ω(t)}={231;13(25);13(352)}={23;130;1225};
padalinę vektoriaus narius MC iš vektoriaus b narių turėtume gauti tas pačias x, y, z reikšmes gautame vektoriuje, taigi
2823.65612523=2828.6561232=4242.98418,
166.43280625130=141.43280630=4242.98418,
143.85770751251225=18.85770747225=4242.98418,
106.14229251251225=18.85770747225=4242.98418
randame, kad zC=143.8577075.
c) Erdvinės evoliutės parametrinės lygtys yra (bent jau, kai t kinta nuo 0 iki ):
α(t)=ϕ(t)1K1+(ϕ(t))24(ψ(t))2+(ϕ(t))24(ω(t))2=t1K1+124(2t)2+124(3t2)2=
=t1K1+144t2+149t4=t136t4+36t2+4(1+4t2+9t4)321+116t2+136t4=
=t136t4+36t2+4(1+4t2+9t4)3236t4+4t2+136t4=t6t2(1+4t2+9t4)3236t4+36t2+436t4+4t2+1=
=t3t2(1+4t2+9t4)32(9t4+9t2+1)(36t4+4t2+1);
β(t)=ψ(t)+1K4(ψ(t))2(ϕ(t))2+1+(ψ(t))2(ω(t))2=t2+1K4(2t)212+1+(2t)2(3t2)2=
=t2+1K16t2+1+4t29t4=t2+136t4+36t2+4(1+4t2+9t4)3216t2+1+49t2=
=t2+136t4+36t2+4(1+4t2+9t4)32144t4+9t2+49t2=t2+3t(1+4t2+9t4)3229t4+9t2+1144t4+9t2+4;
γ(t)=ω(t)+1K4(ω(t))2(ϕ(t))2+(ω(t))2(ψ(t))2+1=t3+1K4(3t2)212+(3t2)2(2t)2+1=
=t3+1K36t4+9t44t2+1=t3+136t4+36t2+4(1+4t2+9t4)32144t4+9t2+44=
=t3+19t4+9t2+1(1+4t2+9t4)32144t4+9t2+4=t3+(1+4t2+9t4)329t4+9t2+1144t4+9t2+4.
d) Turime, kad
K=1R=36t4+36t2+4(1+4t2+9t4)32;
randame kreivį taške N(2;4;8) (kai t=2):
KN=1RN=3624+3622+4(1+422+924)32=
=3616+364+4(1+44+916)32=576+144+4(1+16+144)32=
=72416132=7244173281=26.907248092042.860984=0.013171355;
randame kreivio spindulio ilgį iš taško N(2;4;8):
RN=1KN=10.013171355=75.92233055;
toliau randame evoliutės lanko ilgį:
L=RMRN=2832.25251375.92233055=2756.330182.
e) Randame išvestines (pasinaudodami derivatoriumi iš www.derivator.org):
funkcijai γ(t) įvedame į derivatorių ((1+4*x^2+9*x^4)^(3/2))/((9*x^4+9*x^2+1)*(144*x^4+9*x^2+4))^(1/2) ir gauname rezultatą
(1.5*(1+4*x^2+9*x^4)^0.5*(0+0+4*2*x+0+9*4*x^3)*((9*x^4+9*x^2+1)*(144*x^4+9*x^2+4))^0.5-(1+4*x^2+9*x^4)^1.5*0.5*((9*x^4+9*x^2+1)*(144*x^4+9*x^2+4))^-0.5*((0+9*4*x^3+0+9*2*x+0)*(144*x^4+9*x^2+4)+(9*x^4+9*x^2+1)*(0+144*4*x^3+0+9*2*x+0)))/((9*x^4+9*x^2+1)*(144*x^4+9*x^2+4))^0.5^2;
γ(t)=(t3+(1+4t2+9t4)329t4+9t2+1144t4+9t2+4)=
=3t2+321+4t2+9t4(8t+36t3)(9t4+9t2+1)(144t4+9t2+4)(1+4t2+9t4)3212((9t4+9t2+1)(144t4+9t2+4))12((36t3+18t)(144t4+9t2+4)+(9t4+9t2+1)(576t3+18t))((9t4+9t2+1)(144t4+9t2+4))2=
=3t2+321+4t2+9t4(8t+36t3)(9t4+9t2+1)(144t4+9t2+4)(1+4t2+9t4)3212((36t3+18t)(144t4+9t2+4)+(9t4+9t2+1)(576t3+18t))((9t4+9t2+1)(144t4+9t2+4))12(9t4+9t2+1)(144t4+9t2+4)=
=3t2+31+4t2+9t4(4t+18t3)(9t4+9t2+1)(144t4+9t2+4)(1+4t2+9t4)32((18t3+9t)(144t4+9t2+4)+(9t4+9t2+1)(288t3+9t))((9t4+9t2+1)(144t4+9t2+4))32;
tuo tarpu [beieškant β(t)] įvedant (1.5*x*(1+4*x^2+9*x^4)^1.5)/((9*x^4+9*x^2+1)*(144*x^4+9*x^2+4))^0.5 gauname

((0+1.5*((1+4*x^2+9*x^4)^1.5+x*1.5*(1+4*x^2+9*x^4)^0.5*(0+0+4*2*x+0+9*4*x^3)))*((9*x^4+9*x^2+1)*(144*x^4+9*x^2+4))^0.5-1.5*x*(1+4*x^2+9*x^4)^1.5*0.5*((9*x^4+9*x^2+1)*(144*x^4+9*x^2+4))^-0.5*((0+9*4*x^3+0+9*2*x+0)*(144*x^4+9*x^2+4)+(9*x^4+9*x^2+1)*(0+144*4*x^3+0+9*2*x+0)))/((9*x^4+9*x^2+1)*(144*x^4+9*x^2+4))^0.5^2;

β(t)=(t2+3t(1+4t2+9t4)3229t4+9t2+1144t4+9t2+4)=
2t+1.5((1+4t2+9t4)1.5+1.5t(1+4t2+9t4)0.5(42t+94t3))((9t4+9t2+1)(144t4+9t2+4))0.51.5t(1+4t2+9t4)1.50.5((9t4+9t2+1)(144t4+9t2+4))0.5((94t3+92t)(144t4+9t2+4)+(9t4+9t2+1)(1444t3+92t))(((9t4+9t2+1)(144t4+9t2+4))0.5)2=
2t+1.5((1+4t2+9t4)1.5+1.5t(1+4t2+9t4)0.5(8t+36t3))((9t4+9t2+1)(144t4+9t2+4))0.50.75t(1+4t2+9t4)1.5((9t4+9t2+1)(144t4+9t2+4))0.5((36t3+18t)(144t4+9t2+4)+(9t4+9t2+1)(576t3+18t))(9t4+9t2+1)(144t4+9t2+4)=
2t+1.5((1+4t2+9t4)1.5+1.5t(1+4t2+9t4)0.5(8t+36t3))(9t4+9t2+1)(144t4+9t2+4)0.75t(1+4t2+9t4)1.5((36t3+18t)(144t4+9t2+4)+(9t4+9t2+1)(576t3+18t))((9t4+9t2+1)(144t4+9t2+4))1.5;
kad rasti α(t) įvedame į derivatorių (3* x^2 *(1+4*x^2+9*x^4)^1.5)/((9*x^4+9*x^2+1)*(36*x^4+4*x^2+1))^0.5 ir gauname rezultatą

((0+3*(2*x*(1+4*x^2+9*x^4)^1.5+x^2*1.5*(1+4*x^2+9*x^4)^0.5*(0+0+4*2*x+0+9*4*x^3)))*((9*x^4+9*x^2+1)*(36*x^4+4*x^2+1))^0.5-3*x^2*(1+4*x^2+9*x^4)^1.5*0.5*((9*x^4+9*x^2+1)*(36*x^4+4*x^2+1))^-0.5*((0+9*4*x^3+0+9*2*x+0)*(36*x^4+4*x^2+1)+(9*x^4+9*x^2+1)*(0+36*4*x^3+0+4*2*x+0)))/((9*x^4+9*x^2+1)*(36*x^4+4*x^2+1))^0.5^2;

α(t)=(t3t2(1+4t2+9t4)32(9t4+9t2+1)(36t4+4t2+1))=
=13(2t(1+4t2+9t4)1.5+1.5t2(1+4t2+9t4)0.5(42t+94t3))((9t4+9t2+1)(36t4+4t2+1))0.53t2(1+4t2+9t4)1.50.5((9t4+9t2+1)(36t4+4t2+1))0.5((94t3+92t)(36t4+4t2+1)+(9t4+9t2+1)(364t3+42t))[((9t4+9t2+1)(36t4+4t2+1))0.5]2;
=1(6t(1+4t2+9t4)1.5+4.5t2(1+4t2+9t4)0.5(8t+36t3))((9t4+9t2+1)(36t4+4t2+1))0.51.5t2(1+4t2+9t4)1.5((9t4+9t2+1)(36t4+4t2+1))0.5((36t3+18t)(36t4+4t2+1)+(9t4+9t2+1)(144t3+8t))(9t4+9t2+1)(36t4+4t2+1)=
=1(6t(1+4t2+9t4)1.5+9t2(1+4t2+9t4)0.5(4t+18t3))((9t4+9t2+1)(36t4+4t2+1))0.53t2(1+4t2+9t4)1.5((9t4+9t2+1)(36t4+4t2+1))0.5((18t3+9t)(36t4+4t2+1)+(9t4+9t2+1)(72t3+4t))(9t4+9t2+1)(36t4+4t2+1)=
=1(6t(1+4t2+9t4)1.5+9t2(1+4t2+9t4)0.5(4t+18t3))(9t4+9t2+1)(36t4+4t2+1)3t2(1+4t2+9t4)1.5((18t3+9t)(36t4+4t2+1)+(9t4+9t2+1)(72t3+4t))((9t4+9t2+1)(36t4+4t2+1))32;

Nuorodos