Matematika/Išvestinė

Iš testwiki.
18:38, 7 gruodžio 2023 versija, sukurta imported>Paraboloid
(skirt) ← Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija → (skirt)
Pereiti į navigaciją Jump to search

Išvestinė yra bet kokios funkcijos liestinės krypties koeficientas. Liestinė su įgaubta arba išgaubta funkcijos kreive turi tik vieną susilietimo tašką ir neturi kitų susikirtimo taškų.

Liestinės lygtis

Funkcijos f(x) liestinė taške x

Tiesė liečia funkcijos grafiką taške A(x0;f(x0)). Išvesime tos liestinės lygtį.

Kadangi tos tiesės krypties koeficientas k=f(x0), tai jos lygtis yra
y=f(x0)x+b.
Skaičių b sužinome iš sąlygos, kad liestinė eina per tašką A:
f(x0)=f(x0)x0+b.

Iš čia b=f(x0)f(x0)x0. Todėl liestinės lygtis bus šitokia:

y=f(x0)xf(x0)x0+f(x0)=f(x0)+f(x0)(xx0).

Pavyzdžiai

  • Tiesė liečia funkcijos f(x)=x32x2+1 grafiką taške, kurio abscisė lygi x0=2. Parašykime tos tiesės lygtį.
Šiame pavyzdyje x0=2, f(x0)=f(2)=23222+1=1, f(x)=3x24x, f(x0)=f(2)=32242=128=4. Irašę tuos skaičius į formulę gauname liestinės lygtį:
y=f(x0)+f(x0)(xx0)=1+4(x2)=4x7.


  • Tiesė liečia parabolę y=x2 taške, kurios abscisė x0. Parašykime tos tiesės lygtį. Pagal sąlygą y(x0)=x02, y(x0)=2x0.

Įrašę tas reikšmes į liestinės lygtį, gausime:

y=f(x0)+f(x0)(xx0)=x02+2x0(xx0)=2x0xx02.
Pavyzdžiui, kai x0=1, liestinės lygtis yra y=2x-1. Kai x0=3, liestinės lygtis yra y=23x32=6x9.


  • Tiesė liečia grandininę liniją y=acosh(ax)=a2(eax+eax) taške, kurios abscisė x0. Parašykime tos tiesės (liestinės) lygtį. Pagal sąlygą
y(x0)=a2eax0+a2eax0,
y(x0)=a22eax0a22eax0.
Įrašę tas reikšmes į liestinės lygtį, gausime:
yl=f(x0)+f(x0)(xx0)=a2eax0+a2eax0+(a22eax0a22eax0)(xx0).
Pavyzdžiui, kai x0=1, liestinės lygtis yra
yl=a2ea+a2ea+(a22eaa22ea)(x1).
Pavyzdžiui, kai x0=1, a=1 liestinės lygtis yra
yl=12e+12e1+(12e12e1)(x1)=
=12e+12e1+(12e12e1)x12e+12e1=(12e12e1)x+e1.
Kai x0=3, liestinės lygtis yra:
yl=a2e3a+a2e3a+(a22e3aa22e3a)(x3).


Funkcija (žalia kreivė) ir jos liestinė taške P (mėlyna tiesė); kampas tarp liestinės taške P ir abscisės Ox yra ϕ, tanϕ=dy/dx.
  • Parašyti parabolės f(x)=x2 liestinės lygtį taške x0=3. Rasti kam lygūs dy ir Δy taške x0=3, kai Δx=1 ir atsakymą patikrinti.
Sprendimas. Liestinės lygtis taške x0 yra:
y=f(x0)+f(x0)(xx0)=x02+2x0(xx0)=2x0xx02=23x32=6x9.
Toliau randame Δy:
Δy=f(x0+Δx)f(x0)=(x0+Δx)2x02=x02+2x0Δx+(Δx)2x02=
=2x0Δx+(Δx)2=231+12=6+1=7.
Toliau randame dy:
dy=f(x0)Δx=2x0Δx=231=6.
Parabolės abscisės reikšmė taške x0+Δx yra f(x0+Δx)=(x0+Δx)2=(3+1)2=42=16.
Liestinės abscisės reikšmė, kai argumeno reikšmė yra x0+Δx=3+1=4, gaunama tokia:
y(4)=6x9=649=249=15.
Na, o parabolės abscisės reikšmė nuo x0+Δx=3+1=4 yra:
f(x0+Δx)=f(4)=(x0+Δx)2=42=16.
Ir parabolės abscisės reikšmė taške x0=3 yra:
f(x0)=f(3)=x02=32=9.
Taigi, patikriname dy atėmę iš liestinės abscisės reikšmės nuo x0+Δx=3+1=4, parabolės abscisės reikšmę taške x0=3 ir gauname:
dy=y(x0+Δx)f(x0)=y(4)f(3)=159=6. Gavome teisingai.
Toliau patikriname ar tikrai Δy=7, taigi:
Δy=f(4)f(3)=4232=169=7.
Papildomai randame Δy ir dy skirtumą:
Δydy=76=1
arba
Δydy=[2x0Δx+(Δx)2][(6(x0+Δx)9)x02]=76=1,
arba
Δydy=[f(x0+Δx)f(x0)][y(x0+Δx)f(x0)]=76=1,
arba
Δydy=[f(x0+Δx)f(x0)][f(x0)Δx]=[2x0Δx+(Δx)2][2x0Δx]=(Δx)2=12=1.

Liečiamosios plokštumos lygtis

Plokštumos, kuri liečia paviršių f(x; y) taške A(x0;y0) lygtis yra:

z=f(x0;y0)+f'x(x0;y0)(xx0)+f'y(x0;y0)(yy0).


Plokštuma liečia funkcijos paviršių taške A(x0;y0;f(x0;y0)). Išvesime tos liečiančios plokštumos lygtį.
Kadangi tos plokštumos krypties koeficientai yra k1=f'x(x0;y0), ir k2=f'y(x0;y0), tai jos lygtis yra
z=k1x+k2y+b=f'x(x0;y0)x+f'y(x0;y0)y+b.
Skaičių b sužinome iš sąlygos, kad liestinė eina per tašką A:
f(x0;y0)=f'x(x0;y0)x0+f'y(x0;y0)y0+b.

Iš čia b=f(x0;y0)f'x(x0;y0)x0f'y(x0;y0)y0. Todėl liečiamosios plokštumos lygtis bus šitokia:

z=k1x+k2y+b=f'x(x0;y0)x+f'y(x0;y0)y+f(x0;y0)f'x(x0;y0)x0f'y(x0;y0)y0=
=(xx0)f'x(x0;y0)+(yy0)f'y(x0;y0)+f(x0;y0)=(xx0)f'x(x0;y0)+(yy0)f'y(x0;y0)+z0.


  • Pavyzdys. Rasti liečiamosios plokštumos lygtį taške A(3; 4; 27) funkcijos, kuri nusako paviršių f(x;y)=100x2y3.
Sprendimas.
f(3;4)=1003243=100964=27.
f'x(x0;y0)=2x.
f'y(x0;y0)=3y2.
f'x(3;4)=23=6.
f'y(3;4)=342=48.
Liečiamosios plokštumos lygtis yra:
z=(xx0)f'x(x0;y0)+(yy0)f'y(x0;y0)+z0=(x3)(6)+(y4)(48)+27=6x+1848y+192+27=6x48y+237.


  • Pavyzdys. Rasti liečiamosios plokštumos lygtį taške A(8; 4; 172) funkcijos, kuri nusako paviršių f(x;y)=300x2y3.
Sprendimas.
f(3;4)=3008243=3006464=172.
f'x(x0;y0)=2x.
f'y(x0;y0)=3y2.
f'x(3;4)=28=16.
f'y(3;4)=342=48.
Liečiamosios plokštumos lygtis yra:
z=(xx0)f'x(x0;y0)+(yy0)f'y(x0;y0)+z0=(x8)(16)+(y4)(48)+172=
=16x+14448y+192+172=16x48y+508.
  • Pavyzdys. Rasti liečiamosios plokštumos lygtį taške A(8; 4; 0) funkcijos, kuri nusako paviršių f(x;y)=128x2y3.
Sprendimas.
f(3;4)=1288243=1286464=0.
f'x(x0;y0)=2x.
f'y(x0;y0)=3y2.
f'x(3;4)=28=16.
f'y(3;4)=342=48.
Liečiamosios plokštumos lygtis yra:
z=(xx0)f'x(x0;y0)+(yy0)f'y(x0;y0)+z0=(x8)(16)+(y4)(48)+0=16x+14448y+192=16x48y+336.


Paviršių liečiančios plokštumos normalės lygtis

Žinome, kad plokštuma
A(xx0)+B(yy0)+C(zz0)=0;
Ax+By+Cz+(Ax0By0Cz0)=0;
Ax+By+Cz+D=0,D=Ax0By0Cz0
turi normalės vektorių n=(A;B;C) statmeną plokštumai Ax+By+Cz+D=0. Taigi, tiesės (normalės) statmenos plokštumai Ax+By+Cz+D=0 ir kertančios tą plokštumą taške A(x0;y0;z0) lygtis yra
xx0A=yy0B=zz0C.
Analogiškai, perrašius paviršių liečiančią plokštumą
z=f(x0;y0)+f'x(x0;y0)(xx0)+f'y(x0;y0)(yy0),
zz0=f'x(x0;y0)(xx0)+f'y(x0;y0)(yy0),
0=f'x(x0;y0)(xx0)+f'y(x0;y0)(yy0)(zz0),
f'x(x0;y0)(xx0)+f'y(x0;y0)(yy0)(zz0)=0,
gauname paviršių liečiančios plokštumos normalės lygtį taške A(x0;y0;z0):
xx0f'x(x0;y0)=yy0f'y(x0;y0)=zz01.
Vadinasi paviršių liečiančios plokštumos normalės vektorius yra n=(f'x(x0;y0);f'y(x0;y0);1).

Išvestinių pavyzdžiai

  • Bendri atvejai:
    • ddxC=0.
    • ddxxn=nxn1.
  • Logaritminės funkcijos:
    • ddxlnx=1x.
    • logbx=1xlnb.
  • Rodiklinės funkcijos:
    • ddxex=exlne=ex.
    • ddxax=axlogea=axlna.
  • Trigonometrinės funkcijos
    • ddxsinx=cosx.
    • ddxcosx=sinx.
    • ddxtanx=sec2x=1cos2x.
    • ddxcscx=(1sinx)=cscxcotx=cosxsin2x.
    • ddxsecx=(1cosx)=sinxcos2x=secxtanx.
    • ddxcotx=csc2x=1sin2x.

n-tos eilės išvestinės

  • Bendri atvejai:
    • (xm)(n)=m(m1)(m2)(m3)...(mn+1)xmn
    • (ax)(n)=axlnna
    • (ex)(n)=ex
  • Tiesinės trupmeninės funkcijos n-toji išvestinė:
    • (ax+bcx+d)(n)=(adbc)(1)n1n!(cx+d)n1cn1
  • Sandaugos išvestinė sutampa su binomo formule, tik vietoje laipsnio rašoma išvestinė:
    • (uv)(n)=u(n)v+Cn1u(n1)v+Cn2u(n2)v(2)+Cn3u(n3)v(3)++uv(n)
  • Trigonometrijoje:
    • (sinx)(n)=sin(x+nπ2)
    • (cosx)(n)=cos(x+nπ2)

kur (n) yra n-tos eilės išvestinė.


Išvestinių įrodymai

  • Sinuso išvestinės įrodymas. Funkcija y=sinx, o jos išvestinė y=cosx. Žinome, kad sinA±sinB=2sin(A±B2)cos(AB2), o tiksliau mums reikia sinAsinB=2sin(AB2)cos(A+B2). Duodame argumentui x priaugimą Δx; tada
1) y+Δy=sin(x+Δx);
2) Δy=sin(x+Δx)sinx=2sin(x+Δxx2)cos(x+Δx+x2)=2sinΔx2cos(x+Δx2);
3) ΔyΔx=2sinΔx2cos(x+Δx2)Δx=sinΔx2Δx2cos(x+Δx2);
4) y=limΔx0ΔyΔx=limΔx0sinΔx2Δx2cos(x+Δx2);
Žinome, kad limΔx0sin(Δx)Δx=1, todėl
limΔx0sinΔx2Δx2=1,
tai
y=limΔx0cos(x+Δx2)=cosx.


  • Kosinuso išvestinės įrodymas. Išvestinė funkcijos y=cosx išreiškiama formule
y=sinx.
Įrodymas. Pasinaudodami formule cosAcosB=2sin(A+B2)sin(AB2), turime
Δy=cos(x+Δx)cosx=2sin((x+Δx)+x2)sin((x+Δx)x2)=2sin(x+Δx2)sin(Δx2).
Tokiu budu, kai Δx0, gauname
ΔyΔx=2sin(x+Δx2)sin(Δx2)Δx=sin(x+Δx2)sin(Δx2)Δx2.
Turime, kad limΔx0sinΔx2Δx2=1 ir tada randame
y=(cosx)=limΔx0ΔyΔx=limΔx0(sin(x+Δx2)sin(Δx2)Δx2)=limΔx0(sin(x+Δx2)1)=sinx.


  • Įrodymas išvestinės funkcijos y=logax(0<a1) išreiškiamos formule
y=1xlogae=1xlna,
kadangi žinoma iš elementarios matematikos, kad logab=1logba. Taip pat žinome, kad logablogac=logabc, todėl turime
Δy=loga(x+Δx)logax=logax+Δxx=loga(1+Δxx).
Tokiu budu, kai Δx0, gauname:
ΔyΔx=1Δxloga(1+Δxx)=1xxΔxloga(1+Δxx)=1xloga[(1+Δxx)xΔx].
Pakeitę xΔx=h, turime: limΔx0(1+Δxx)xΔx=limh(1+1h)h=e.
O kadangi logaritminė funkcija yra netruki, tai
y=limΔx0ΔyΔx=1xloga[(1+Δxx)xΔx]=1xlogae=1xlna.
Iš to seka, kad jeigu y=logex=lnx, tai y=(lnx)=1xlne=1x.


  • Tangento išvestinės įrodymas. Įrodysime, kad y=(tanx)=1cos2x=sec2x.
Įrodymas.
y=(tanx)=(sinxcosx)=(sinx)cosxsinx(cosx)cos2x=cosxcosxsinx(sinx)cos2x=.
=cos2x+sin2xcos2x=1cos2x=1+tan2x=sec2x.


  • Arktangento išvestinės įrodymas. Įrodysime, kad y=(arctanx)=11+x2.
Įrodymas.
y=arctanx,
tany=tan(arctanx),
tany=x,
ddx(tany)=ddx(x),
1cos2ydydx=1,
sec2(y)dydx=1,
dydx=1sec2y,
dydx=11+tan2y;
iš trečios eilutės turime, kad tany=x, todėl
dydx=11+x2.


  • Arksinuso išvestinės įrodymas. Įrodysime, kad funkcijos y=arcsinx išvestinė yra y=(arcsinx)=11x2.
Įrodymas.
y=arcsinx,
siny=sin(arcsinx),
siny=x,
ddx(siny)=ddx(x),
cos(y)dydx=1,
dydx=1cosy,
dydx=11sin2y;
iš trečios eilutės turime, kad siny=x, todėl
dydx=11x2.


  • Arkkosinuso išvestinės įrodymas. Įrodysime, kad funkcijos y=arccosx išvestinė yra y=(arccosx)=11x2.
Įrodymas.
y=arccosx,
cosy=cos(arccosx),
cosy=x,
ddx(cosy)=ddx(x),
sin(y)dydx=1,
dydx=1siny,
dydx=11cos2y;
iš trečios eilutės turime, kad cosy=x, todėl
dydx=11x2.


  • Išvestinė rodiklinės funkcijos. Išvestinė funkcijos y=ax(0<a1) išreiškiama formule
y=axlna.
Įrodymas.
y=ax,
lny=lnax,
lny=xlna,
ddx(lny)=ln(a)ddx(x),
ddy(lny)dydx=ln(a)1,
1ydydx=ln(a),
dydx=yln(a),
bet y=ax, todėl
dydx=axlna.

Išvestinės įrodymas per atvirkštinę funkciją

xy=1yx, nes

ΔxΔy=1ΔyΔx.
Todėl
yx=1xy.

Pavyzdžiai

  • Rasime išvestinę funkcijos y=arcsinx, kai |x|<1, |y|<π2. Atvirkštinė funkcija x=siny, kai π2<y<π2; xy=cosy. Todėl
(arcsinx)=1(siny)=1cosy=11sin2y=11(sin(arcsinx))2=11x2,
nes cosy>0, kai |y|<π2.


  • y=arctanx, x=tany, xy=(tany)=1cos2y.
(arctanx)=1(tany)=11cos2y=11+tan2y=11+tan2(arctanx)=11+x2,
kur 1+tan2A=1cos2A


  • Išvestinė rodiklinės funkcijos. Išvestinė funkcijos y=ax(0<a1) išreiškiama formule
y=axlna.
Įrodymas. Rodiklinė funkcija y=ax yra atvirkštinė logoritminei funkcijai x=logay. Todėl, kad
x(y)=1ylogae,
tai pagal teoremą apie išvestinę atvirkštinės funkcijos ir žinomo iš elementariosios matematikos santykio logab=1logba gauname
y(x)=1x(y)=ylogae=ylogea=axlna.
Pasekmė. Jeigu y=ex, tai y=(ex)=exlne=ex.


Funkcijų sandaugos ir dalmens išvestinių įrodymai

  • Jeigu funkcijos u ir v diferencijuojamos taške x0, tai jų sandauga diferencijuojama šiame taške ir
(uv)=uv+uv
(funkcijų ir jų išvestinių reikšmės apskaičiuojamos taške x0).
Iš pradžių apskaičiuosime sandaugos pokytį:
Δ(uv)=u(x0+Δx)v(x0+Δx)u(x0)v(x0)=
=(u(x0)+Δu)(v(x0)+Δv)u(x0)v(x0)=
=u(x0)v(x0)+Δuv(x0)+u(x0)Δv+ΔuΔvu(x0)v(x0)=
=Δuv(x0)+u(x0)Δv+ΔuΔv.
Iš čia
Δ(uv)Δx=ΔuΔxv(x0)+u(x0)ΔvΔx+ΔuΔvΔx.
Kadangi funkcijos u ir v yra diferencijuojamos taške x0, tai
ΔuΔxu;ΔvΔxv;Δu0,
kai Δx0.
Todėl
Δ(uv)Δxuv(x0)+u(x0)v+0v=
=uv(x0)+u(x0)v, t. y. (uv)=uv+uv.
Tai ir reikėjo įrodyti.


  • Jeigu funkcijos u ir v diferencijuojamos taške x0 ir funkcijos v reikšmė nelygi nuliui šiame taške, tai dalmuo uv taip pat diferencijuojamas taške x0 ir
(uv)=uvuvv2
(funkcijų ir jų išvestinių reikšmės apskaičiuojamos taške x0).
Iš pradžių išvesime formulę
(1v)=vv2.
Tam tikslui rasime funkcijos 1v pokytį:
Δ(1v)=1v(x0+Δx)1v(x0)=v(x0)v(x0+Δx)v(x0)v(x0+Δx)=Δvv(x0)(v(x0)+Δv).
Iš čia
Δ(1v)Δx=ΔvΔxv(x0)(v(x0)+Δv).
Jei Δx0, tai ΔvΔxv (kadangi v diferencijuojama taške x0), Δv0. Todėl
Δ(1v)Δx=vvv=vv2, t. y. (1v)=vv2;
čia dešinėse lygybių pusėse trumpumo dėlei rašoma v(x0)=v.
Dabar, remdamiesi funkcijų sandaugos išvestinės skaičiavimo taisykle, randame dalmens išvestinę:
(uv)=(u1v)=u1v+u(1v)=uv+uvv2=uvuvv2.


Kitoks funkcijų dalmens išvestinės įrodymas

Jeigu f(x)=y=uv, tai f(x)=y=uvuvv2.

Įrodymas. Jeigu Δy, Δu ir Δv yra esmė priaugimo funkcijų y, u ir v, atitinkanti priaugimui Δx, tai
f(x+Δx)=y+Δy=u+Δuv+Δv,
f(x+Δx)f(x)=Δy=u+Δuv+Δvuv=uv+ΔuvuvuΔvv(v+Δv)=ΔuvuΔvv(v+Δv),
ΔyΔx=ΔuvuΔvΔxv(v+Δv)=ΔuΔxvuΔvΔxv(v+Δv),
f(x)=y=limΔx0ΔyΔx=limΔx0ΔuΔxvuΔvΔxv(v+Δv)=vlimΔx0ΔuΔxulimΔx0ΔvΔxvlimΔx0(v+Δv).
Iš čia, pastebėję, kad Δv0, kai Δx0 (limΔx0Δv=0, nes v(x) - diferencijuojama ir dėl to netrūki funkcija), gauname:
f(x)=y=uvuvv2.


Sudetinės rodiklinės funkcijos išvestinės įrodymas

Sudetine rodikline funkcija vadinasi funkcija, kurios pagrindas ir laipsnio rodiklis yra funkcijos nuo x, pavyzdžiui (sinx)x2,xtanx,xx,(lnx)x, apskritai, bet kuri funkcija
y=[u(x)]v(x)=uv
yra sudetinė rodiklinė funkcija (dažnai tokią funkciją vadina laipsnine rodikline funkcija).
Jeigu y=uv, tai y=vuv1u+uvvlnu.
Įrodymas. Logaritmuojame funkciją y:
lny=vlnu.
Diferencijuodami gautą lygybę per x, turėsime:
1yy=v1uu+vlnu,
Iš kur
y=y(vuu+vlnu).
Įstatę čia išraišką y=uv, gauname:
y=uv(vuu+vlnu)=vuv1u+uvvlnu.


Pavyzdžiai.
  • Jeigu y=xx, tai
y=xxx1(x)+xx(x)lnx=xx+xxlnx=xx(1+lnx).


  • Jeigu y=(sinx)x2, tai
y=x2(sinx)x21(sinx)+(sinx)x2(x2)lnsinx=
=x2(sinx)x21cosx+(sinx)x22xlnsinx.


Išvestinė laipsninės funkcijos su bet kokiu realiuoju rodikliu

Išvestinė funkcijos y=xα (α - bet koks realusis skaičius) išreiškiama formule
y=αxα1.
Įrodymas. Kadangi y=xα, tai
lny=lnxα,
lny=αlnx.
Diferencijuodami (remdamiesi sudėtinės funkcijos diferencijavimu) per x kairiąją ir dešiniąją puses, randame
(lny)=(αlnx),
yy=αx,
y=yαx=xααx=αxα1.

Sudėtinės funkcijos išvestinės įrodymas per pavyzdį

Sudėtinės funkcijos y(t)=f(x)=f(ϕ(t)) (čia x=ϕ(t)) išvestinė yra
y(t)=f(x)ϕ(t).
Kadangi nėra sudėtinės funkcijos išvestinės aiškiai suprantamo įrodymo, tai mes įrodysime, remdamiesi sudėtinės funkcijos išvestinės formule, per pavyzdį.
Tegu turime funkciją y=t15=(t3)5; čia f(x)=x5, x=ϕ(t)=t3.
Surandame y, f(x) ir ϕ(t) išvestines:
y=(t15)=15t14,
f(x)=(x5)=5x4,
ϕ(t)=(t3)=3t2.
Įstatę į f(x) išvestinę x=t3 ir sudauginę su ϕ(t) išvestine gauname:
y=f(x)ϕ(t)=5(t3)43t2=5t123t2=15t14.
Skaičiuojant abiais būdais gavome tą patį y išvestinės atsakymą (y=15t14). Jei sudėtinės funkcijos išvestinės formulė butų neteisingą, tai gautumėme tikriausiai skirtingus atsakymus skaičiuojant skirtingais būdais.

Nuorodos