Kompleksiniai skaičiai

Iš testwiki.
10:11, 9 balandžio 2024 versija, sukurta imported>Paraboloid (Svarbios nelygybės)
(skirt) ← Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija → (skirt)
Pereiti į navigaciją Jump to search

Kompleksinis skaičius yra dviejų realiųjų skaičių pora z:

z=(a,b)=a+bi=Re(z)+iIm(z),

kur a ir brealieji skaičiai, o i=(0,1)menamasis vienetas tenkinantis sąlygą:

i2=1

Nors priimta, kad i=1, tačiau ši išraiška turi būti taikoma su tam tikromis išlygomis.

Skaičius a vadinamas realiąja z dalimi, žymima a = Re(z), skaičius b vadinamas menamąja z dalimi, žymima b = Im(z).

Kompleksinių skaičių aibė žymima C:

={a+bi;a,b}

Aritmetinės operacijos su kompleksiniais skaičiais

Sudėtis

(a,b)+(c,d)=(a+bi)+(c+di)=(a+c)+(b+d)i=(a+c,b+d)

Atimtis

(a,b)(c,d)=(a+bi)(c+di)=(ac)+(bd)i=(ac,bd),

Daugyba

(a,b)(c,d)=(a+bi)(c+di)=(acbd)+(ad+bc)i=(acbd,ad+bc)
  • a(1,0)=(a,0)(1,0)=(a,0)=a
  • b(0,1)=(b,0)(0,1)=(b+0)(0+i)=0+bi=(0,b)=bi

Dalyba

(a,b)(c,d)=a+bic+di=ac+bdc2+d2+(bcad)c2+d2i=(ac+bdc2+d2,bcadc2+d2),
  • (a,b)(a,b)=a+bia+bi=1+0i=(1,0)=1.
  • 1(c,d)=(1,0)(c,d)=1+0ic+di=cc2+d2+(dc2+d2)i=(cc2+d2,dc2+d2).

Įrodymai

Sudėtis

(a,b)+(c,d)=(a+bi)+(c+di)=a+bi+c+di=a+c+(b+d)i=(a+c,b+d)

Atimtis

(a,b)(c,d)=(a+bi)(c+di)=a+bicdi=ac+(bd)i=(ac,bd),

Daugyba

(a,b)(c,d)=(a+bi)(c+di)=ac+adi+cbi+bidi=acbd+(ad+bc)i=(acbd,ad+bc)
  • a(1,0)=(a,0)(1,0)=(a+0)(1+0)=(a,0)=a
  • b(0,1)=(b,0)(0,1)=(b+0)(0+i)=(b0+bi+00+0i)=0+bi=(0,b)=bi

Dalyba

(a,b)(c,d)=a+bic+di=ac+bdc2+d2+(bcad)ic2+d2=ac+bd+bciadic2+d2=(ac+bdc2+d2,bcadc2+d2),
  • (a,b)(a,b)=a+bia+bi=1+0i=(1,0)=1.
  • 1(c,d)=(1,0)(c,d)=1+0ic+di=1c+0dc2+d2+(0c1d)ic2+d2=cc2+d2+(dc2+d2)i=(cc2+d2,dc2+d2).

Dalybos:

(c+di)ac+bd+bciadic2+d2=ac2+bcd+bc2iacdi+acdi+bd2ibcd+ad2c2+d2=
=ac2+bc2i+bd2i+ad2c2+d2=c2(a+bi)+d2(bi+a)c2+d2=(c2+d2)(a+bi)c2+d2=a+bi.
  • a+bic+di=(a+bi)(cdi)(c+di)(cdi)=(ac+bd)+(bcad)ic2+d2=ac+bdc2+d2+bcadc2+d2i.

Pavyzdys.

z1=(2+5i), z2=(4+3i).
z=z1z2=(2+5i)(4+3i)=8+6i+20i15=7+26i.
Čia gauto vektoriaus z koordinatės (x; y)=(-7, 26).
Gauto vektoriaus z ilgis :r=(7)2+262=72526.92582404.
r1=22+52=295.385,
r2=42+32=25=5.
r=r1r2=52926.92582404.

Kaip matome naujo vektoriaus z ilgį galima surasti ir be menamojo vieneto i.

ϕ1=arccosar1=arcsinbr1=arccos2291.19028995
ϕ2=arccoscr2=arcsindr2=arccos450.643501108
z=z1z2=r1(cosϕ1+isinϕ1)r2(cosϕ2+isinϕ2)=r(cos(ϕ1+ϕ2)+isin(ϕ1+ϕ2))=26.92582404(cos(1.19028995+0.643501108)+isin(1.833791058))=
=26.92582404(0.259973473+0.965615758i)=6.999999989+25.99999999i.

Kaip matome praktiškai visiškai tiksliai suradome naujo vektoriaus z koordinates (-7, 26), be panaudojimo menamojo vieneto savybių (i2=-1) ir menamasis vienetas atliko tik žymeklio vaidmenį.

Čia mes sudėjome du kampus per kuriuos buvo pasukti nuo x ašies abu vektoriai ((a, b) ir (c, d)). Pavyzdžiui vektorius (a, b) su x ašimi sudaro ϕ1=~68.2 laipsnių kampą, o vektorius (c, d) su x ašimi sudaro ϕ2=~36.87 laipsnių kampą. Kai mes sudauginome z1z2, tai kampai susidėjo ir atsirado naujas vektorius kurio ilgis r=r1r2=26.92582404 ir kuris su x ašimi sudaro ϕ=ϕ1+ϕ2=36.87+68.2=~105.07 laipsnių kampą. Kaip matome kampus galima sudėti ir be kompleksinių skaičių, o sudaugintų vektorių ilgius (r1 ir r2) bei naujo atsiradusio vektoriaus r=r1r2 ilgį taip pat rasti be kompleksinių skaičių (o tiksliau be menamojo vieneto i ).

Kompleksiniai skaičiai trigonometrijoje

  • Kompleksinių skaičių daugyba.
Aukščiau nustatėme, kad dviejų kompleksinių skaičių z1=(x1,y1) ir z2=(x2,y2) sandauga yra lygi
z=z1z2=(x1x2y1y2,x1y2+x2y1).(7.2)
Sakykime, duoti du bet kokie kompleksiniai skaičiai
z1=(x1,y1)=(ρ1cosθ1,ρ1sinθ1)
ir
z2=(x2,y2)=(ρ2cosθ2,ρ2sinθ2).
Pagal daugybos apibrėžimą ((7.2) formulė)
z1z2=(x1x2y1y2,x1y2+x2y1)=(ρ1ρ2cosθ1cosθ2ρ1ρ2sinθ1sinθ2,ρ1ρ2cosθ1sinθ2+ρ1ρ2sinθ1cosθ2)=
=[(ρ1ρ2)cos(θ1+θ2),(ρ1ρ2)sin(θ1+θ2)].(7.7)
Pasinaudojome trigonometrinėmis formulėmis:
cos(A+B)=cosAcosBsinAsinB,
sin(A+B)=sinAcosB+cosAsinB.
Vadinasi, sudauginus du kompleksinius skaičius, jų argumentai (pasisukimo nuo ašies Ox kampai) sudedami.
Kai kampai θ1=θ2=θ,ρ1=ρ2=ρ, gauname:
(ρcosθ,ρsinθ)2=(ρ2cos(2θ),ρ2sin(2θ)).
Kai kampai θ1=θ2=θ ir ρ=1 gauname Muavro formulę, kai n=2:
(cosθ,sinθ)2=(cos(2θ),sin(2θ)).
Indukcijos metodu galima įrodyti Muavro formulę bet kokiam n:
(cosθ,sinθ)n=(cosnθ,sinnθ).
Pastarąją forumulę galima užrašyti ir šitaip:
(cosθ+isinθ)n=cosnθ+isinnθ.


  • Muavro formulės įrodymas indukcijos metodu.
Remdamiesi kompleksinių skaičių sandaugos (7.7) formule, turime
(cosθ+isinθ)(cosθ+isinθ)=cos(θ+θ)+isin(θ+θ) arba (cosθ+isinθ)2=cos2θ+isin2θ,
(cosθ+isinθ)2(cosθ+isinθ)=(cos2θ+isin2θ)(cosθ+isinθ)=cos(2θ+θ)+isin(2θ+θ) arba (cosθ+isinθ)3=cos3θ+isin3θ,
(cosθ+isinθ)3(cosθ+isinθ)=(cos3θ+isin3θ)(cosθ+isinθ)=cos(3θ+θ)+isin(3θ+θ) arba (cosθ+isinθ)4=cos4θ+isin4θ,
..........
(cosθ+isinθ)n1(cosθ+isinθ)=(cos((n1)θ)+isin((n1)θ))(cosθ+isinθ)=cos((n1)θ+θ)+isin((n1)θ+θ) arba (cosθ+isinθ)n=cosnθ+isinnθ.


  • Kompleksinių skaičių dalyba.
Dviejų kompleksinių skaičių z1=(x1,y1) ir z2=(x2,y2) dalmuo yra lygus
z=z1z2=(x1x2+y1y2x22+y22,x2y1x1y2x22+y22).(7.4)
Analogiškai remdamiesi (7.4) formule, įsitikiname, kad kompleksinių skaičių z1=(x1,y1)=(ρ1cosθ1,ρ1sinθ1) ir z2=(x2,y2)=(ρ2cosθ2,ρ2sinθ2) dalmuo z1z2 išreiškiamas šitaip (z2 nelygus nuliui, t. y. ρ20):
z1z2=(x1x2+y1y2x22+y22,x2y1x1y2x22+y22)=
=(ρ1cos(θ1)ρ2cos(θ2)+ρ1sin(θ1)ρ2sin(θ2)ρ22cos2θ2+ρ22sin2θ2,ρ2cos(θ2)ρ1sin(θ1)ρ1cos(θ1)ρ2sin(θ2)ρ22cos2θ2+ρ22sin2θ2)=
=(ρ1ρ2cos(θ1)cos(θ2)+ρ1ρ2sin(θ1)sin(θ2)ρ22,ρ1ρ2cos(θ2)sin(θ1)ρ1ρ2cos(θ1)sin(θ2)ρ22)=
=[ρ1ρ2(cosθ1cosθ2+sinθ1sinθ2),ρ1ρ2(cosθ2sinθ1cosθ1sinθ2)]=
=[ρ1ρ2cos(θ1θ2),ρ1ρ2sin(θ1θ2)].(7.8)
Čia pasinaudojome trigonometrinėmis formulėmis:
cos(AB)=cosAcosB+sinAsinB,
sin(AB)=sinAcosBcosAsinB.

Muavro formulė

Kėlimui laipsniu yra naudojama Muavro formulė:
zn=(reiφ)n=rneinφ=rn(cosnφ+isinnφ).


Didelę reikšmę turi vienetinio ilgio kompleksiniai skaičiai, kai r=1.

  • Kai φ=π4, tai
eiφ=cosφ+isinφ=12+12i.
(cosφ+isinφ)2=cos2φsin2φ+2isinφcosφ=cos2φ+isin2φ=0+i
(cosφ+isinφ)3=cos3φ+isin3φ=12+12i

ir t.t. Vienetinio ilgio vektorius kaskart nuo x ašies pasisuka po 45 laipsnius prieš laikrodžio rodyklę (kai kampas φ=45 laipsniai).

  • Pavyzdžiui turime vieno taško x1 koordinatę 0.6 ir turime x2 koordinatę 0.8. Tada y1=10.62=0.64=0.8, o y2=10.8=0.36=0.6. Taigi turime (x1;y1)=0.6+0.8i ir (x2;y2)=0.8+0.6i. Sudauginus turime: (0.6+0.8i)(0.8+0.6i)=0.48+0.36i+0.64i-0.48=i. Taigi gavome, kad x ašis yra 0, o y ašis yra 1. Taigi gavome tą patį tarsi sudėję du kampus, kur pirmas kampas yra ϕ1=arccos0.6=arcsin0.8=0.927295218=53.13010235 laipsnio, o antras kampas yra ϕ2=arccosx2=arccos0.8=0.927295218=36.86989765 laipnsio.
  • Pavyzdys. Duotas kampas ϕ1=60 laipsnių, kas yra lygu ϕ1=π3=1.047197551. Ir duotas kampas ϕ2=15 laipsnių arba ϕ2=π12=0.261799387. Žinome, kad pirmo taško ant vienetinio apskritimo (kurio spindulys r=1, o centras O=(0; 0)) koordinatės yra (x1;y1)=(0.5;0.866025403), o antro taško koordinatės yra (x2;y2)=(0,965925826;0,258819045). Žinome, kad cosϕ1=cosπ3=0.5 ir sinϕ1=sinπ3=0.866025403. Taip pat cosϕ2=cosπ12=0.965925826 ir sinϕ2=sinπ12=0.258819045.
Įrodysime, kad kosinuso ir sinuso formulės gautos Teiloro eilutės pagalba yra teisingos (nes kalkuliatorius kosinuso ir sinuso reikšmes skaičiuoja naudodamsis Teiloro eilute, bet galima patikrinti ir betarpiškai įstačius ϕ reikšmę į teiloro eilutę kosinuso, tik ilgas tikrinimas gausis).

Sudėsime kampus 60 laispnių ir 15 laipnsių ir tokiu budu gausime kampą 60+15=75 laipsnių. Arba kampus galime sudėti taip: ϕ=ϕ1+ϕ2=π3+π12=5π12=1.308996939. Dabar sudauginsime kompleksinius skaičius (sudauginsime du taškus):

(x;y)=(x1+y1i)(x2+y2i)=(0.5+0.866025403i)(0.965925826+0.258819045i)=
=0.50.965925826+0.50.258819045i+0.866025403i0.965925826+0.866025403i0.258819045i=
=0.482962913+0.129409522i+0.836516303i0.224143868=0.258819045+i0.965925825=(0.258819045;0.965925825).
x2+y2=0.2588190452+0.9659258252=0.066987298+0.933012699=0.999999997.
x=cosϕ=cos5π12=cos(1.308996939)=0.258819045.
y=sinϕ=sin5π12=sin(1.308996939)=0.965925826.
Kampas ϕ taipogi gali būti surastas taip:
ϕ=75π180=0.4166666673.141592654=1.308996939.
  • Pavyzdys. Pirmo taško koordinatės yra (x1;y1)=(0.3;10.32)=(0.3;10.09)=(0.3;0.91)=(0.3;0.953939201). Antro taško koordinatės yra (x2;y2)=(0,8;0,6).

Rasime trečio taško koordinates, kai susidės šie du kampai.

(x3;y3)=(0.3+i0.953939201)(0.8+i0.6)=0.24+0.18i+0.763151361i0.57236352=0.33236352+0.943151361i=(0.33236352;0.943151361).
x32+y32=(0.33236352)2+0.9431513612=0.110465509+0.889534489=0.999999999.
ϕ3=arccosx3=arccos(0.33236352)=1.909604781, tai yra lygu 109.4122945 laipsnio.
ϕ3=arcsiny3=arcsin(0.943151361)=1.231987872 tai yra lygu 70.58770545 laipsnio. Ir ϕ3=90+(9070.58770545)=90+19.41229455=109.4122946.
ϕ1=arccosx1=arccos0.3=1.266103673, tai yra lygu 72.54239688 laipsnio.
ϕ1=arcsiny1=arcsin0.953939201=1.266103673, tai yra lygu 72.54239688 laipsnio.
ϕ2=arccosx2=arccos0.8=0.643501108, tai yra lygu 36.86989765 laipsnio.
ϕ2=arcsiny2=arcsin0.6=0.643501108, tai yra lygu 36.86989765 laipsnio.
ϕ3=ϕ1+ϕ2=1.266103673+0.643501108=1.909604782 arba ϕ3=ϕ1+ϕ2=72.54239688+36.86989765=109.4122945 laipsnio.


  • Pavyzdys. Pirmo taško koordinatės yra (x1;y1)=(0.9;10.92)=(0.9;10.81)=(0.9;0.19)=(0.9;0.435889894). Antro taško koordinatės yra (x2;y2)=(0,8;0,6).

Rasime trečio taško koordinates, kai susidės šie du kampai.

(x3;y3)=(0.9+i0.435889894)(0.8+i0.6)=0.72+0.54i+0.348711915i0.261533936=0.458466063+0.888711915i=(0.458466063;0.888711915).
x32+y32=0.4584660632+0.8887119152=0.21019113+0.789808867=0.999999998.
ϕ3=arccos(x3)=arccos(0.458466063)=1.094527921, tai yra lygu 62.71183043 laipsnio.
ϕ3=arcsin(y3)=arcsin(0.888711915)=1.09452792 tai yra lygu 62.71183035 laipsnio.
ϕ1=arccosx1=arccos0.9=0.451026811, tai yra lygu 25.84193276 laipsnio.
ϕ1=arcsiny1=arcsin0.435889894=0.451026811, tai yra lygu 25.84193276 laipsnio.
ϕ2=arccosx2=arccos0.8=0.643501108, tai yra lygu 36.86989765 laipsnio.
ϕ2=arcsiny2=arcsin0.6=0.643501108, tai yra lygu 36.86989765 laipsnio.
ϕ3=ϕ1+ϕ2=0.451026811+0.643501108=1.094527921 arba ϕ3=ϕ1+ϕ2=25.84193276+36.86989765=62.71183041 laipsnio.
  • Pavyzdys. Pirmo taško koordinatės yra (x1;y1)=(0.9;10.92)=(0.9;10.81)=(0.9;0.19)=(0.9;0.435889894). Antro taško koordinatės yra (x2;y2)=(0,6;0,8).

Rasime trečio taško koordinates, kai susidės šie du kampai.

(x3;y3)=(0.9+i0.435889894)(0.6+i0.8)=0.54+0.72i+0.261533936i0.348711915=0.191288084+0.981533936i=(0.191288084;0.981533936).
x32+y32=0.1912880842+0.9815339362=0,036591131+0,963408867=0.999999998.
ϕ3=arccos(x3)=arccos(0.191288084)=1.37832203, tai yra lygu 78,97203515 laipsnio.
ϕ3=arcsin(y3)=arcsin(0.981533936)=1.378322027 tai yra lygu 78,97203493 laipsnio.
ϕ1=arccosx1=arccos0.9=0.451026811, tai yra lygu 25.84193276 laipsnio.
ϕ1=arcsiny1=arcsin0.435889894=0.451026811, tai yra lygu 25.84193276 laipsnio.
ϕ2=arccosx2=arccos0.6=0.927295218, tai yra lygu 53,13010235 laipsnio.
ϕ2=arcsiny2=arcsin0.8=0.927295218, tai yra lygu 53,13010235 laipsnio.
ϕ3=ϕ1+ϕ2=0.451026811+0.927295218=1.37832203 arba ϕ3=ϕ1+ϕ2=25.84193276+53.13010235=78.97203512 laipsnio.
  • Pavyzdys. Sudėsime 3 kampus ϕ1=30 laipsnių. Kampas ϕ1 taip pat lygus ϕ1=π6=0.523598775 radiano. Kampo ϕ1 galai yra taškai (x0;y0)=(0;0) ir (x1;y1)=(32;0.5)=(0.866025403;0.5). Ir 0.8660254032+0.52=0.75+0.25=1.
(x2;y2)=(x1+iy1)2=(32+i0.5)2=0.75+232i20.25=0.5+i32=(0.5;0.866025403).
(x3;y3)=(x2+iy2)(x1+iy1)=(0.5+i0.866025403)(0.866025403+i0.5)=0.433012701+i0.25+i0.750.433012701=i=(0;1).
ϕ1=arccosx1=arccos32=0.523598775, tai yra 30 laipsnių.
ϕ2=arccosx2=arccos0,5=1,047197551, tai yra 60 laipsnių.
ϕ3=arccosx3=arccos(0)=1,570796327, tai yra 90 laipsnių.
  • Pavyzdys. Pasinaudodami kompleksinių skaičių dalybos taisykle a+bic+di=(a+bi)(cdi)(c+di)(cdi)=(ac+bd)+(acad)ic2+d2=ac+bdc2+d2+bcadc2+d2i, atimsime vieną kampą iš kito. Pirmo taško koordinatės yra (x1;y1)=(0.6;0.8), o antro taško koordinatės yra (x2;y2)=(0.8;0.6). Atimsime antrą kampą iš pirmo.
(x3;y3)=(x1+iy1)/(x2+iy2)=(0.6+i0.8)/(0.8+i0.6)=
=x1x2+y1y2x22+y22+y1x2x1y2x22+y22i=0.60.8+0.80.60.62+0.82+0.80.80.60.60.82+0.62i=
=0.48+0.480.36+0.64+0.640.360.64+0.36i=0.961+0.281i=(0.96;0.28).
(x3)2+(y3)2=0.962+0.282=0.9216+0.0784=1.
ϕ3=arccos(x3)=arccos(0.96)=0.283794109, tai yra lygu 16.26020471 laipsnio.
ϕ3=arcsin(y3)=arcsin(0.28)=0.283794109 tai yra lygu 16.26020471 laipsnio.
ϕ1=arccosx1=arccos0.6=0.927295218, tai yra lygu 53.13010235 laipsnio.
ϕ1=arcsiny1=arcsin0.8=0.927295218, tai yra lygu 53.13010235 laipsnio.
ϕ2=arccosx2=arccos0.8=0.643501108, tai yra lygu 36.86989765 laipsnio.
ϕ2=arcsiny2=arcsin0.6=0.643501108, tai yra lygu 36.86989765 laipsnio.
ϕ3=ϕ1ϕ2=0.9272952180.643501108=0.283794109 arba ϕ3=ϕ1ϕ2=53.1301023536.86989765=16.26020471 laipsnio.
Pritaikę vektorių formulę dvimatėms koordinatėms, galime patikrinti, kad:
x3=x1x2+y1y2x12+y12x22+y22=0.60.8+0.80.60.62+0.820.82+0.62=0.48+0.480.36+0.640.64+0.36=0.9611=0.96;
y3=|x1y2x2y1x12+y12x22+y22|=|0.60.60.80.80.62+0.820.82+0.62|=|0.360.640.36+0.640.64+0.36|=|0.2811|=|0.28|=0.28.
Šios vektrorių formulės dvimatėms koordinatėms (skirtos kampui atimti) išplaukia iš vektorių formulių, surasti kampui tarp dviejų vektorių:
ϕ=arccosx1x2+y1y2+z1z2x12+y12+z12x22+y22+z22;
ϕ=arcsin(x1y2x2y1)2+(x1z2x2z1)2+(y1z2y2z1)2x12+y12+z12x22+y22+z22.


Muavro formulės panaudojimas sinuso ir kosinuso n-gubų kampų išreiškimui paprastais (viengubais)

sinnα ir cosnα su dideliais n patogu nustatynėti, naudojantis Muavro formule kompleksiniams skaičiams:
cosnα+isinnα=(cosnα+isinnα)n=
=cosnα+incosn1αsinαCn2cosn2αsin2αiCn3cosn3αsin3α+Cn4cosn4αsin4α+...,
iš kur
cosnα=cosnαCn2cosn2αsin2α+Cn4cosn4αsin4αCn6cosn6αsin6α+...,
sinnα=ncosn1αsinαCn3cosn3αsin3α+Cn5cosn5αsin5α....
Reiškinį (cosnα+isinnα)n išdėstėme pagal Binomo formulę.


  • Pavyzdys. Išreikšime cos3φ ir sin3φ sinuso ir kosinuso laipsniais.
Pakėlę cosφ+isinφ kubu, gauname
(cosφ+isinφ)3=cos3φ+isin3φ,
arba
cos3φ+3icos2φsinφ3cosφsin2φisin3φ=cos3φ+isin3φ.
Atskyrę realiąją ir menamąją dalį, turėsime
cos3φ=cos3φ3cosφsin2φ=cos3φ3cosφ(1cos2φ)=4cos3φ3cosφ;
sin3φ=3cos2φsinφsin3φ=3(1sin2φ)sinφsin3φ=3sinφ4sin3φ.

Kompleksinių skaičių laukas

Formaliai kompleksinis skaičius gali būti apibrėžtas kaip išrikiuota dviejų realių skaičių (a, b) pora su įvestomis operacijomis:

(a,b)+(c,d)=(a+c,b+d)
(a,b)(c,d)=(acbd,bc+ad).

Taip apibrėžti kompleksiniai skaičiai sudaro lauką, kompleksinių skaičių lauką, žymimą C (laukas matematikoje yra algebrinė struktūra, kurioje apibrėžtos sudėties, atimties, daugybos ir dalybos operacijos, turinčios tam tikras algebrines savybes. Pvz., realieji skaičiai yra laukas).

Realusis skaičius a yra sutapatinamas su kompleksiniu skaičiumi (a, 0), ir tuo būdu realiųjų skaičių laukas R tampa C dalimi. Menamasis vienetas i apibrėžiamas kaip kompleksinis skaičius (0, 1), kuris tenkina:

(a,b)=a(1,0)+b(0,1)=a+biiri2=(0,1)(0,1)=(1,0)=1.

Lauke C mes turime:

  • vienetinį elementą sudėčiai („nulį“): (0, 0)
  • vienetinį elementą daugybai („vienetą“): (1, 0)
  • atvirkštinį elementą sudėties operacijai (a,b): (−a, −b)
  • atvirkštinį elementą sandaugos operacijai nenuliniam (a, b): (aa2+b2,ba2+b2).

Kompleksinių skaičių plokštuma

Kiekvienam kompleksiniam skaičiui z = a + bi galima vienareikšmiškai priskirti plokštumos, kurioje yra Dekarto koordinačių sistema, tašką (a; b). Pagrindiniai kompleksinių skaičių veiksmai gali būti interpretuojami geometriškai: kompleksiniai skaičiai a + ib ir c + id gali būti sumuojami kaip dvimačiai vektoriai (a; b) ir (c; d).

Trigonometrinė forma

Kompleksiniai skaičiai trigonometrijoje.

Greta algebrinės formos (z=(a,b)=a+bi) dar yra trigonometrinė kompleksinių skaičių užrašymo forma:

z=r(cosφ +isinφ )=reiφ,

Čia

r=a2+b2,
cosφ =ar,
sinφ =br,.

Formulė kai r=1 yra vadinama Oilerio formule: eiφ=cosφ+isinφ.

Šiuo atveju kompleksinis skaičius (a,b) turi paprastą geometrinę interpretaciją. a yra atkarpos ilgis x ašimi, o b - y ašimi. Kampas ϕ yra kampas tarp x ašies ir tiesės jungiančios koordinačių pradžią (0,0) ir tašką (a, b). r yra atkarpos ilgis nuo koordinačių pradžios (0, 0) iki taško (a, b).


Daugyba, dalyba, kėlimas laipsniu ir šaknies traukimo operacijos trigonometrinėje formoje

Dviejų kompleksinių skaičių daugyba atrodys taip:

z=z1z2=r1eiφ1r2eiφ2=r1r2ei(φ1+φ2)

dalyba:

z=z1z2=r1eiφ1r2eiφ2=r1r2ei(φ1φ2).

Kėlimui laipsniu yra naudojama Muavro formulė:

zn=(reiφ)n=rneinφ=rn(cosnφ+isinnφ)

Šaknies traukimo operacija:

ω=zn,
ωk=rn(cosφ +2π kn+isinφ +2π kn) - egzistuoja lygiai n skirtingų šaknų. Kai k kinta nuo 0 iki (n-1) visos gaunamos reikšmės yra skirtingos. Kai kn, gaunamos reikšmės kartojasi.

Šaknies traukimo operacijos trigonometrinėje formoje

Šaknies traukimo iš kompleksinio skaičiaus formulė:
αn=βk=rn(cosϕ+2kπn+isinϕ+2kπn),(k=0,1,2,...,n1).


  • Pavyzdis. Išskaičiuosime 44.
Čia ϕ=0 ir r=4. Iš bendrosios šaknies formulės
βk=2(cos2kπ4+isin2kπ4)(k=0,1,2,3).
Todėl
β0=2(cos20π4+isin20π4)=2(cos0+isin0)=2(1+i0)=2,
β1=2(cos21π4+isin21π4)=2(cosπ2+isinπ2)=2(0+i1)=i2,
β2=2(cos22π4+isin22π4)=2(cosπ+isinπ)=2(1+i0)=2,
β3=2(cos23π4+isin23π4)=2(cos3π2+isin3π2)=2(0+i(1))=i2.
Nesunku matyti, kad
(βk)4=4 visiems k=0,1,2,3.
(β0)4=(2)4=22=4.
(β1)4=(i2)4=i4(2)4=iiii(2)4=1ii(2)4=(1)(1)22=4.
(β2)4=(2)4=(1)422=4.
(β3)4=(i2)4=i4(2)4=iiii(2)4=1ii(2)4=(1)(1)(2)4=(2)4=22=4.

Tuo patikriname šaknies traukimą.


  • Ištraukti penkto laipsnio šaknį iš kompleksinio skaičiaus α=16+i163.
Sprendimas. Randame spindulį
r=162+(163)2=256+2563=1024=32.
Toliau taikydami formule galime užrašyti
α5=βk=r5(cosϕ+2kπ5+isinϕ+2kπ5)(k=0,1,2,3,4).
Pažymėkime:
ϵ=αr=16+i16332=12+i32.
Dabar žinome, kad ϕ=120 arba ϕ=2π3, nes cos2π3=12 ir sin2π3=32. Arba arccos(12)=2π3 ir arcsin32=π3. Bet kadangi realioji dalis neigiama tai ϕ=120, o ne ϕ=60.
Dabar galime rasti visas šaknis:
β0=325(cos2π3+20π5+isin2π3+20π5)=
=2(cos2π35+isin2π35)=2(cos2π15+isin2π15)=2(cos(24)+isin(24)=
=2(0.913545457+i0.406736643)=1.827090915+i0.813473286;
β1=325(cos2π3+21π5+isin2π3+21π5)=
=2(cos(2π35+2π5)+isin(2π35+2π5))=
=2(cos2π+6π35+isin2π+6π35)=2(cos8π15+isin8π15)=
=2(cos(96)+isin(96))=2(0.104528463+i0.994521895)=0.209056926+i1.989043791;
β2=325(cos2π3+22π5+isin2π3+22π5)=
=2(cos(2π35+4π5)+isin(2π35+4π5))=
=2(cos2π+12π35+isin2π+12π35)=2(cos14π15+isin14π15)=
=2(cos(168)+isin(168))=2(0.9781476+i0.20791169)=1.956295201+i0.415823381;
β3=325(cos2π3+23π5+isin2π3+23π5)=
=2(cos(2π35+6π5)+isin(2π35+6π5))=
=2(cos2π+18π35+isin2π+18π35)=2(cos20π15+isin20π15)=
=2(cos(240)+isin(240))=2(0.5+i32)=1+i3;
β4=325(cos2π3+24π5+isin2π3+24π5)=
=2(cos(2π35+8π5)+isin(2π35+8π5))=
=2(cos2π+24π35+isin2π+24π35)=2(cos26π15+isin26π15)=
=2(cos(312)+isin(312))=2(0.669130606i0.743144825)=1.338261213i1.486289651.


  • Ištraukti kubinę šaknį iš a=q2+q24+p327 ir b=q2q24+p327, kai p=19 ir q=30.
Gauname
a=q2+q24+p327=302+3024+(19)327=15+9004+685927=15+225+685927=15+22527685927=
=15+6075685927=15+78427=15+28127=15+i2827=15+5.3886025i;
b=156075685927=1578427=1528127=15i2827=155.3886025i.
Surandame vektoriaus ilgį r (tiek a tiek b ilgis r vienodas):
r=(15)2+(28127)2=225+78427=22527+78427=6075+78427=685927254.03703703715.938539.
Padalinę a ir br gausime normalizuotus a ir b [tipo vektorius]:
an=ar=15+5.3886025i15.938539=0.941115117+0.33808635i;
bn=ar=155.3886025i15.938539=0.9411151170.33808635i.
Atėjo laikas išsiaiškinti kokiuose vienetinio apskritimo ketvirčiuose guli vektoriai an ir bn (kiek laipsnių vektoriai an ir bn pasisukę prieš laikrodžio rodyklę nuo ašies Ox).
Vektoriaus an realioji dalis yra su minuso ženklu, o menamoji dalis su pliuso ženklu. Todėl vektoriaus an realioji dalis yra cosϕ1=0.941115117,ϕ1=arccos(0.941115117)=2.79670995 ir iš to galima pasakyti, kad vektorius an yra arba antrame arba trečiame ketvirtyje. Bet menamoji vektoriaus an dalis yra teigiama, todėl vektorius an guli antrame ketvirtyje. sinϕ1=0.33808635,ϕ1=arcsin(0.33808635)=0.344882767.
2.79670995π180=160.239677 laipsnių.
0.344882767π180=19.760326976 laipsnių.
Vektorius an=0.941115117+0.33808635i yra antrame ketvirtyje, todėl ϕ1=160.239677 laipsnių.
Vektorius bn=0.9411151170.33808635i yra trečiame ketvirtyje, nes realioji dalis ir menamoji dalis yra neigiamos. Trečias ketvirtis yra nuo 180 laipsnių iki 270 laipsnių, todėl ϕ2 negali būti 160.239677 laipsnių. Tačiau sinϕ2=0.33808635,ϕ2=arcsin(0.33808635)=0.344882767.
0.344882767π180=19.760326976 laipsnių (arba 360-19.760326976=340.239673024 laipsnių). Kadangi vektorius bn guli trečiame ketvirtyje, tai ϕ2=180+19.760326976=199.760326976 laipsnių (arba ϕ2=π+0.344882767=3.48647542 radianų).
Pažymėkime
α=a3=q2+q24+p3273=ran3=15.93853930.941115117+0.33808635i3;
β=b3=q2q24+p3273=rbn3=15.93853930.9411151170.33808635i3.
Tada žinodami, kad k=3 (0, 1, 2) ir n=3 gauname
α1=rn(cosϕ+2kπn+isinϕ+2kπn)=15.9385393(cosϕ1+20π3+isinϕ1+20π3)=2.516611459(cosϕ13+isinϕ13)=
=2.516611459(cos160.2396773+isin160.2396773)=2.516611459(cos(53.41322567)+isin(53.41322567))=2.516611459(0.5960395+i0.80295508)=1.4999998357+2.02072596i;
α2=15.9385393(cosϕ1+21π3+isinϕ1+21π3)=2.516611459(cosϕ1+2π3+isinϕ1+2π3)=2.516611459(cos160.239677+3603+isin160.239677+3603)=
=2.516611459(cos520.2396773+isin520.2396773)=2.516611459(cos(173.41322567)+isin(173.41322567))=2.516611459(0.99339927+0.114707846i)=2.499999986+0.288675079i;
α3=15.9385393(cosϕ1+22π3+isinϕ1+22π3)=2.516611459(cosϕ1+4π3+isinϕ1+4π3)=2.516611459(cos160.239677+7203+isin160.239677+7203)=
=2.516611459(cos880.2396773+isin880.2396773)=2.516611459(cos(293.41322567)+isin(293.41322567))=2.516611459(0.3973597270.917662927i)=1.00000004232.309401038i.
Radome trys a šaknis. Analogiškai randame trys b šaknis:
β1=rn(cosϕ+2kπn+isinϕ+2kπn)=15.9385393(cosϕ2+20π3+isinϕ2+20π3)=2.516611459(cosϕ23+isinϕ23)=
=2.516611459(cos199.7603269763+isin199.7603269763)=2.516611459(cos(66.5867756587)+isin(66.5867756587))=2.516611459(0.3973597+i0.917662936)=0.99999997+2.30940106i;
β2=15.9385393(cosϕ2+21π3+isinϕ2+21π3)=2.516611459(cosϕ2+2π3+isinϕ2+2π3)=2.516611459(cos199.760326976+3603+isin199.760326976+3603)=
=2.516611459(cos559.7603269763+isin559.7603269763)=2.516611459(cos(186.58677566)+isin(186.58677566))=2.516611459(0.9933992676i0.1147078688)=2.499999980.2886751369i;
β3=15.9385393(cosϕ2+22π3+isinϕ2+22π3)=2.516611459(cosϕ2+4π3+isinϕ2+4π3)=2.516611459(cos199.760326976+7203+isin199.760326976+7203)=
=2.516611459(cos919.7603269763+isin919.7603269763)=2.516611459(cos(306.58677566)+isin(306.58677566))=2.516611459(0.59603956i0.80295507)=1.4999999872.02072592i.
Kubinės lygties x319x+30=0 sprendinys turėtų būti x0=α+β, bet kadangi
q24+p327=3024+(19)327=9004+685927=225254.037037=29.037037037<0,
tai mes turime sudėti rastas αm ir βm reikšmes taip, kad menamosios dalys pasinaikintų ir liktų tik 3 realieji sprendiniai. Tokiu budu gauname trys realiuosius lygties x319x+30=0 sprendinius:
x1=α1+β3=3;
x2=α2+β2=5;
x3=α3+β1=2.
Arba tiesiog realiąsias dalis padauginti iš 2, o menamąsias dalis ignoruoti. Nes, pavyzdžiui, α1 ir β3 yra jungtiniai kompleksiniai skaičiai, kaip ir kitos dvi poros.
Daugiau apie kubinės lygties sprendimą žiūrėti čia https://lt.wikibooks.org/wiki/Diskriminantas#Kubinės_lygties_sprendimas_Kordano_metodu

Vieneto šaknys

Jei bet kuris kompleksinis skaičius, pakeltas n-tu laipsniu, lygus 1, tai jis yra to laipsnio vieneto šaknis.

ϵkϵj=(cosϕ+2kπn+isinϕ+2kπn)(cosϕ+2jπn+isinϕ+2jπn)=cos2ϕ+2(k+j)πn+isin2ϕ+2(k+j)πn.

  • Pavyzdis. Rasime šaknis ištrauktas iš 13.
ϵk=13=cos2kπ3+isin2kπ3,(k=0,1,2).
ϵ0=13=cos20π3+isin20π3=cos0+isin0=1.
ϵ1=13=cos21π3+isin21π3=cos(2.094395102)+isin(2.094395102)=12+i32.
ϵ2=13=cos22π3+isin22π3=cos4π3+isin4π3=cos(4.188790205)+isin(4.188790205)=12i32.

Šaknies traukimas iš kompleksinio skaičiaus

a1+a2i=±(a1+a12+a222+ia1+a12+a222),kaia2>0.
a1+a2i=±(a1+a12+a222ia1+a12+a222),kaia2<0.
a1+0i=±a1+a12+a222,jeia1>0.
a1+0i=±ia1+a12+a222,jeia1<0.
0+i0=0.


  • 3+4i=±(3+32+422+i3+32+422)=±(3+252+i3+252)=±(82+i22)=±(4+i1)=±(2+i).

Patikriname:

(2+i)2=41+4i=3+4i,
(2i)2=(2)2+2(2)(i)+(i)2=4+4i1=3+4i.
  • 34i=±(3+32+422i3+32+422)=±(3+252i3+252)=±(82i22)=±(4i1)=±(2i).
(2+i)2=414i=34i.
  • 25=i(25)+(25)2+022=i25+6252=i25+252=i502=i25=±5i.
25=i25+0=±5i.
  • 2120i=±(12(21+212+(20)2)i12(21+212+(20)2))=±(12(21+441+400)i12(21+441+400))=
=±(12(21+841)i12(21+841))=±(12(21+29)i12(21+29))=±(1250i128)=±(25i4)=±(5i2).
  • Turime kompleksinio skaičiaus koordinates 0.8+0.6i. Šis taškas yra ant apskritimo (kurio spindulys r=1) linijos. Žinome, kad cosϕ1=0.8 it sinϕ1=0.6. Tada
ϕ1=arccos(0.8)=0.643501108 radiano arba 36.86989765 laipsnių,
ϕ1=arcsin(0.6)=0.643501108 radiano arba 36.86989765 laipsnių.
Rasime šaknį kompleksinio skaičiaus 0.8+0.6i. Taigi:
0.8+0.6i=±(0.8+0.82+0.622+i0.8+0.82+0.622)=±(0.8+0.64+0.362+i0.8+0.64+0.362)=
=±(0.8+12+i0.8+12)=±(1.82+i0.22)=±(0.9+i0.1)=±(0.948683298+0.316227766i).
Patikriname kokį kampą su ašmi Ox sudaro gautos koordinatės esančios ant apskritimo lanko kurio spindulys r=1.
ϕ2=arccos(0.948683298)=0.321750554 radiano arba 18.43494883 laipsnio,
ϕ2=arcsin(0.316227766)=0.321750554 radiano arba 18.43494882 laipsnio.
Naujai gautas kampas yra pusė pradinio kampo, nes

18,43494882+18,43494882=36,86989765 laipsnio, 20.321750554=0.643501108.

Šaknies traukimo iš kompleksinio skaičiaus įrodymas

Dabar įrodysime, kad kvadratinė šaknis iš kompleksinio skaičiaus visada yra kompleksinis skaičius.

Tegu iš kompleksinio skaičiaus a1+a2i turime ištraukti kvadratinę šaknį. Jei ta šaknis yra kompleksinis skaičius, tai, pažymėję jį u1+u2i, turėsime:
a1+ia2=u1+u2i,
a1+a2i=(u1+u2i)2,
a1+a2i=u12u22+2u1u2i.
Iš čia gauname lygčių sistemą:
{u12u22=a1,
{2u1u2=a2.
Abi puses pakeliame kvadratu:
{u142u12u22+u24=a12,
{4u12u22=a22.
Sudedame dvi lygtis ir gauname:
u142u12u22+u24+4u12u22=a12+a22,
u14+2u12u22+u24=a12+a22,
(u12+u22)2=a12+a22,
u12+u22=a12+a22.
Pridėję prie paskutinės lygties lygtį u12u22=a1, gauname:
u12+u22+u12u22=a12+a22+a1,
2u12=a12+a22+a1;
iš lygties u12+u22=a12+a22 atėmę lygtį u12u22=a1, gauname:
u12+u22(u12u22)=a12+a22a1,
2u22=a12+a22a1.
Iš to gauname:
u1=±a1+a12+a222,u2=±a1+a12+a222.
Šios gautos u1 ir u2 reikšmės turi tenkinti pirmos sistemos antrą lygtį 2u1u2=a2. Todėl jei a2 teigiamas skaičius, tai u1 ir u2 reikia imti su tais pačiais ženklais, o jeigu a2 yra neigiamas skaičius, tai u1 ir u2 reikia imti su priešingais ženklais.

Kompleksinio skaičiaus argumentas

Kompleksinio skaičiaus z argumentas ϕ nusako kiek laipsnių (arba radianų) kompleksinio skaičiaus taškas (arba vektorius) pasisukęs nuo teigiamos Ox ašies prieš laikrodžio rodyklę ir žymimas
argz=ϕ.
Pavyzdžiui, jei z=i, tai
argz=π2.
Jei z=x+yi, tai
argz=arctanyx,x>0;
argz=arctanyx+π,x<0,y0;
argz=arctanyxπ,x<0,y<0.
Jei duoti du kompleksiniai skaičiai z1 ir z2, tai
arg(z1z2)=argz1+argz2,
argz1z2=argz1argz2.

Pavyzdžiai

  • Duoti du normalizuoti kompleksiniai skaičiai:
z1=0.941115117+0.33808635i;
z2=0.9411151170.33808635i.
(normalizuoti reiškia, kad jų ilgiai lygūs |z1|=|z2|=1; gal reikėtų sakyti, normuoti, arba vienetinio ilgio).
Rasime argz1 ir argz2.
argz1=arctan0.338086350.941115117+π=arctan(0.35924)+π=19.7603+180=160.2397;
argz2=arctan0.338086350.941115117π=arctan(0.35924)π=19.7603180=160.2397=360160.2397=199.7603.
Taigi, gavome argz1=ϕ1=160.2397 laipsnių ir argz2=ϕ2=199.7603 laipsniai.


  • Apskaičiuoti z=16+163i argumentą argz.
Sprendimas.
argz=arctanyx+π,nesx<0,y0,
argz=arctan16316+π=arctan(3)+π=60+180=120.

Jungtiniai kompleksiniai skaičiai

Kompleksinio skaičiaus z=(x,y)=x+iy jungtinis kompleksinis skaičius yra z=(x,y)=xiy. Savaime aišku, kompleksinis skaičius lygus nuliui tada ir tik tada, kai jo jungtinis skaičius lygus nuliui.
Pavyzdžiai
  • Kompleksiniai skaičiai z=2+5i ir z=25i yra jungtiniai (vienas kito atžvilgiu).
  • Kompleksinio skaičiaus z=64i jungtinis kompleksinis skaičius yra z=6+4i.


Suma ir sandauga jungtinių kompleksinių skaičių yra realieji skaičiai. Iš tiesu,
α+α=(a+bi)+(abi)=2a,
αα=(a+bi)(abi)=a2(bi)2=a2+b2=|α|2.
Jungtinių kompleksinių skaičių savybės
1) α+β=α+β, nes
(a+bi)+(c+di)=(a+c)+(b+d)i,
(abi)+(cdi)=(a+c)(b+d)i.
2) αβ=αβ, nes
(a+bi)(c+di)=(ac)+(bd)i,
(abi)(cdi)=(ac)(bd)i.
3) αβ=αβ, nes
(a+bi)(c+di)=(acbd)+(ad+bc)i,
(abi)(cdi)=(acbd)(ad+bc)i.
4) αβ=(αβ), nes
a+bic+di=(a+bi)(cdi)(c+di)(cdi)=(ac+bd)+(bcad)ic2+d2=ac+bdc2+d2+ibcadc2+d2,
abicdi=(abi)(c+di)(cdi)(c+di)=(ac+bd)(bcad)ic2+d2=ac+bdc2+d2ibcadc2+d2.


Jeigu skaičius α kokiu nors budu išreikštas per kompleksinius skaičius β1,β2,...,βn taikant sudėtį, daugybą, atimtį ir dalybą, tai pakeičiant visus skaičius βk į jiems jungtinius (pakeičiant βk į βk), mes gausime skaičių jungtinį skaičiui α (gausime α).


Svarbios nelygybės

Kompleksinio skaičiaus α=a+bi modulis yra jo (vektoriaus) ilgis ir lygus
|α|=a2+b2.
Dviejų kompleksinių skaičių sandaugos modulis lygus tų kompleksinių skaičių modulių sandaugai. T. y., jei duoti du kompleksiniai skaičiai α ir β, tai
|αβ|=|α||β|.
Ši lygybė išplaukia iš kompleksinių skaičių daugybos trigonometrinėje formoje. Iš tikro, jei duoti du kompleksiniai skaičiai z1=r1(cosθ1+isinθ1) ir z2=r2(cosθ2+isinθ2), tai |z1|=r1, |z2|=r2 ir |z1z2|=r1r2, nes
z1z2=r1(cosθ1+isinθ1)r2(cosθ2+isinθ2)=r1r2(cos(θ1+θ2)+isin(θ1+θ2)).
Iš to, pavzdžiui, seka tokios lygybės: |azn|=|a||zn|=|a||z|n (čia a ir z yra kompleksiniai skaičiai).
1 pav. OB < OA + AB.
Kompleksinių skaičių sumos moduliui yra tokios svarbios nelygybės:
|α||β||α+β||α|+|β|,(11)
t. y. sumos modulis dviejų kompleksinių skaičių mažesnis arba lygus sumai modulių dėmenų, bet didesnis arba lygus skirtumui šitų modulių. (11) nelygybė išplaukia iš žinomos teoremos elementariosios geometrijos apie trikampio kraštines žinant, kad |α+β| lygus lygiagretainio įsitrižainei su kraštinėmis |α| ir |β|.
Iš 1 paveikslėlio matyti, kad α ir β vektorių ilgių suma yra didesnė už vektoriaus γ=α+β ilgį (t. y. |α+β||α|+|β| arba OB < OA + AB).
(11) nelygybėse lygybės ženklas gali būti gautas tik kai α, β ir 0 guli ant vienos tiesės.
Iš (11), atsižvelgiant į tai, kad αβ=α+(β) ir
|β|=|β|,(12)
išplaukia taip pat nelygybės
|α||β||αβ||α|+|β|,(13)
t. y. skirtumo moduliui tinka tokios pat nelygybės kaip ir sumos moduliui.
Nelygybes (11) galima buvo gauti taip pat štai tokiu budu. Tegu α=r(cosφ+isinφ), β=r(cosφ+isinφ) ir tegu trigonometrinė forma skaičiaus α+β yra α+β=R(cosψ+isinψ). Sudėdami atskirai realiąsias ir atskirai menamąsias dalis, gauname:
rcosφ+rcosφ=Rcosψ,
rsinφ+rsinφ=Rsinψ;
padaugindami abi dalis pirmos lygybės iš cosψ, abi dalis antros lygybės — iš sinψ ir sudedami, gauname:
r(cosφcosψ+sinφsinψ)+r(cosφcosψ+sinφsinψ)=R(cos2ψ+sin2ψ),
t. y.
rcos(φψ)+rcos(φψ)=R.
Iš čia, kadangi kosinusas niekada nebūna daugiau už vientetą, seka nelygybė r+rR, t. y. |α|+|β||α+β|.
Iš kitos pusės,
α=(α+β)β=(α+β)+(β).
Iš čia, pagal įrodyta ir iš (12),
[ |(α+β)+(β)||(α+β)|+|(β)| ]
|α||α+β|+|β|=|α+β|+|β|, (β modulyje |α+β| mažiau gali sumažint [|α+β|] nei pridėti pats β modulis |β|)
iš kur |α||β||α+β|.
Tenka pastebėti, kad kompleksiniams skaičiams supratimai "daugiau" ir "mažiau" negali būti protingai nustatyti, nes šitie skaičiai, skirtingai nei realieji skaičiai, yra ne ant tiesios linijos, kurios taškai aiškiu budu sutvarkyti, o ant plokštumos. Todėl pačius kompleksinius skaičius (o ne jų modulius) niekada negalima sujunginėti nelygybės ženklais.


Šios nelygybės reikalingos įrodinėjant pagrindinę algebros teoremą. Pagrindinė algebros teorema kompleksinių skaičių yra tokia:
Bet koks polinomas su bet kokiais skaitiniais koeficientais, laipsnis kurio ne mažesnis už vienetą, turi bent vieną šaknį, bendru atveju kompleksinę.

Nuorodos