Kvadratinė lygtis

Iš testwiki.
10:47, 7 gegužės 2024 versija, sukurta imported>Paraboloid (Polinomų šaknų išreiškimas per tų polinomų koeficientus)
(skirt) ← Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija → (skirt)
Pereiti į navigaciją Jump to search

Kvadratinė lygtis su realiaisiais koeficientais

Kvadratinė lygtis ax2+bx+c=0 pakeičiama lygtimi x2+px+q=0, padalinus lygtį ax2+bx+c=0 iš koeficiento a.
Duota kvadratinė lygtis:
x2+px+q=0.(1)
Ją perrašome taip:
(x+p2)2+(qp24)=0.
Čia (x+p2)2=x2+px+p24.
Todėl:
(x+p2)2=(qp24),
(x+p2)2=p24q,
x+p2=±p24q,
x=p2±p24q,
x=p2±14(p24q),
x=p2±12p24q,
x=p±p24q2.
x1=p+p24q2;x2=pp24q2.


Kai lygties x2+px+q=0 diskriminantas D=p24q daugiau už nulį (D>0). tai lygtis (1) turi dvi realiąsias šaknis. Kai lygties (1) diskriminantas lygus nuliui (D=0), tai lygtis (1) turi dvi vienodas realiąsias šaknis. Kai lygties (1) diskriminantas yra mažesnis už nulį (D<0), tai (1) lygtis turi dvi kompleksines jungtines šaknis.
  • Pavyzdis. Rasti sprendinius lygties
x28x+25=0.
Sprendimas.
D=b24ac=(8)24125=64100=36=36i2,
x1=b+D2=(8)+36i22=8+6i2=4+3i,
x2=bD2=(8)36i22=86i2=43i.
Patikriname, kad
(4+3i)28(4+3i)+25=0,
16+243i+(3i)23224i+25=0,
16+24i93224i+25=0,
1641+25=0
ir
(43i)28(43i)+25=0,
16243i+(3i)232+24i+25=0,
1624i932+24i+25=0,
1641+25=0.

Bet kokio laipsnio lygties su realiaisiais koeficientais išskaidymas paprasčiausiais daugikliais

Tegu duota n-to laipsnio lygtis
b0xn+b1xn1+b2xn2+...+xbn1+bn=0.
Padaliję šią lygtį iš koeficiento b0 gausime redukuotą n-to laipsnio lygtį:
xn+a1xn1+a2xn2+...+xan1+an=0;(2)
čia a1=b1b0,a2=b2b0,...,an1=bn1b0,an=bnb0.
Jei (2) lygties laipsnis n yra nelyginis skaičius, tai (2) lygtis turi bent vieną realiąją šaknį. Iš tiesų, padaliję (2) lygtį iš xn1 gausime:
x+a1+a2x+a3x2+...+an1xn2+anxn1=0.(3)
Kai x reikšmė teigiama ir labai didelė (x), tai (3) lygties polinomas
f(x)=x+a1+a2x+a3x2+...+an1xn2+anxn1(4)
yra teigiamas realusis skaičius. O kai x reikšmė neigiama, bet jos modulis yra labai didelis (x), tai (4) polinomas yra neigiamas realusis skaičius. Kadangi (4) polinomas f(x) yra tolydi funkcija, tai tarp šių neigiamos ir teigiamos reikšmių yra toks taškas x1, kuriame f(x1)=0, t. y. polinomas f(x) turi bent vieną realiąją šaknį.
Polinomą su realiaisiais koeficientais
f(x)=xn+a1xn1+a2xn2+...+xan1+an(5)
galima išskaidyti neskaidžiais daugikliais realiųjų skaičių kūne šitaip:
f(x)=xn+a1xn1+a2xn2+...+xan1+an=
=(xx1)α1(xx2)α2(xx3)α3...(xxs)αs(x2+p1x+q1)λ1(x2+p2x+q2)λ2(x2+p3x+q3)λ3...(x2+ptx+qt)λt.(6)
Čia x1,x2,x3,...,xs yra polinomo (6) šaknys, kurių kartotinumas atitinkamai yra α1,α2,α3,...,αs. Kvadratiniai polinomai x2+pkx+qk su k=1,2,3,...,t, neturi realiųjų šaknų, o λ1,λ2,λ3,...,λt yra šių kvadratinių polinomų atitinkamas laipsnis, kuris gali būti 0 arba natūralusis skaičius.
Iš aukščiau žinome, kad kvadratinių trinarių x2+pkx+qk neturinčių realiųjų šaknų diskriminantas yra neigiamas skaičius (D<0) ir kad jų šaknys yra kompleksiniai jungtiniai skaičiai. Kad tuo įsitikinti tarkime, kad polinomo x2+px+q viena šaknis yra x0=u+iv, o kita x0=uiv. Tada polinomą x2+px+q galima išskaidyti tokia sandauga:
x2+px+q=(xx0)(xx0)=(xuiv)(xu+iv)=(xu)2(iv)2=x2ux+u2+v2.(7)
Pažymėję p=2u ir q=u2+v2, gavome, kad polinomo x2+px+q koeficientai yra realieji skaičiai ir kad šis kvadratinis polinomas turi dvi jungtines kompleksines šaknis x0=u+iv ir x0=uiv.
Iš to galima padaryti išvada, kad (5) polinomas n-to laipsnio su realiaisiais koeficientais visada turi arba visas realiąsias šaknis, arba, jei jo laipsnis yra nelyginis skaičius, bent vieną realiąją šaknį, o kitas kompleksines jungtines šaknis. Arba, jei (5) polinomo laipsnis yra lyginis skaičius, turi dalį realiųjų šaknų ir dalį kompleksinių jungtinių šaknų, arba turi vien tik kompleksines jungtines šaknis.
Bet kuriuo atveju n-to laipsnio polinomas f(x) turi n šaknų, jei skaičiuot visas realiąsias šaknis ir visas kompleksines jungtines šaknis tiek kartų koks yra tų šaknų kartotinumas.
Dabar galime (6) polinomą [kompleksinių skaičių kūne] išskaidyti tiesiniais (pirmo laipsnio) daugikliais, pažymėję kiekvieno polinomo x2+pkx+qk (k=1,2,3,...,t) jungtines kompleksines šaknis per yk=uk+ivk ir yk=ukivk (k=1,2,3,...,t). Tada šis kvadratinis polinomas užrašomas taip:
x2+pkx+qk=(xyk)(xyk).
O (6) polinomas f(x) su realiaisiais koeficientais išskaidomas ir užrašomas taip:
f(x)=xn+a1xn1+a2xn2+...+xan1+an=
=(xx1)α1(xx2)α2(xx3)α3...(xxs)αs(x2+p1x+q1)λ1(x2+p2x+q2)λ2(x2+p3x+q3)λ3...(x2+ptx+qt)λt=
=(xx1)α1(xx2)α2(xx3)α3...(xxs)αs(xy1)λ1(xy1)λ1(xy2)λ2(xy2)λ2(xy3)λ3(xy3)λ3...(xyt)λt(xyt)λt.(8)
Čia x1,x2,x3,...,xs yra polinomo (8) realiosios šaknys, kurių kartotinumas atitinkamai yra α1,α2,α3,...,αs. O y1,y1,y2,y2,...,yt,yt yra kompleksinės polinomo (8) šaknys, kurių kartotinumas atitinkamai yra λ1,λ1,λ2,λ2,...,λt,λt.
Be to, α1+α2+α3+...+αs+2λ1+2λ2+2λ3+...+2λt=n. T. y. visų (8) polinomo f(x) tiesinių daugiklių laipsnių suma lygi (8) polinomo f(x) laipsniui n.

Kvadratinė lygtis su kompleksiniais koeficientais

Kvadratinė lygtis su kompleksiniais koeficientais niekada neturi šaknų, kurios būtų kompleksiniai jungtiniai skaičiai (žiūrėti (7) išskaidymą). Taip pat kvadratinė lygtis su kompleksiniais koeficientais niekada neturi dviejų realiųjų šaknų, nes dauginant tiesinius daugiklius (xx1)(xx2) (kur x1 ir x2 realiosios šaknys kvadratinės lygties x2+px+q), kuriuose yra tik realiejie skaičiai (x1 ir x2), niekada nebus gauti iš realiųjų skaičių kompleksiniai skaičiai (p ir q). Nes nėra tokių realiųjų skaičių, kuriuos sudauginus gautųsi kompleksinis skaičius.
  • Pavyzdys. Išspręsti lygtį
x23x+(3i)=0.
Pasinaudoję formule
x1,2=p±p24q2, gauname:
x1,2=(3)±324(3i)2=32±12912+4i=32±123+4i.
Pasinaudosime šaknies traukimo formule
a1+a2i=±(a1+a12+a222+ia1+a12+a222),kaia2>0.
Tada
3+4i=±(3+(3)2+422+i(3)+(3)2+422)=
=±(3+9+162+i3+9+162)=
=±(3+252+i3+252)=±(3+52+i3+52)=
=±(22+i82)=±(1+i4)=±(1+2i).
Patikriname:
(1+2i)2=1+22i+(2i)2=1+4i4=3+4i.
Įstatę ±(1+2i) vietoje 3+4i, gauname:
x1,2=32±123+4i=32±12(1+2i);
x1=32+12(1+2i)=32+12+i=42+i=2+i;
x2=3212(1+2i)=3212i=22i=1i.
Patikriname:
x23x+(3i)=0,
(2+i)23(2+i)+(3i)=0,
4+4i+i263i+(3i)=0,
4+4i163i+3i=0,
7+4i73ii=0;
(1i)23(1i)+(3i)=0,
12i+i23+3i+(3i)=0,
12i13+3i+3i=0,
2i+3ii=0.
Kvadratinė lygtis su kompleksiniais koeficientais gali turėti vieną šaknį realiąją, o kitą kompleksinę. Tokia lygtis, pavyzdžiui, yra ši:
(x1)(xi)=x2xix+i=x2(1+i)x+i=0;
čia x1=1,x2=i.

Bet kokio laipsnio lygtis su kompleksiniais koeficientais

Tegu turime n-to laipsnio lygtį
xn+a1xn1+a2xn2+...+an1x+an=0,(9)
kurios paskutinis koeficientas (laisvasis narys) an yra kompleksinis skaičius, o visi kiti (9) lygties koeficientai yra realieji skaičiai. Tada išeina, kad (9) lygtis turi bent vieną kompleksinę šaknį (nes dauginant realiuosius skaičius negalima gaut kompleksinio skaičiaus). Pažymėkime tą kompleksinę šaknį x1. Jei įstatysime x1 šaknį į (9) lygties polinomą be laisvojo nario an, tai gausime
f1(x1)=x1n+a1x1n1+a2x1n2+...+an1x1=an.(10)
O jeigu įstatysime į polinomą
f1(x)=xn+a1xn1+a2xn2+...+an1x(11)
vietoje x, skaičiaus x1 jungtinį kompleksinį skaičių x1, tai, pagal jungtinių kompleksinių skaičių savybes, gausime
f1(x1)=x1n+a1x1n1+a2x1n2+...+an1x1=an.(12)
Iš (12) akivaizdu, kad x1 nėra lygties (9) šaknis, nes
an+an0.(13)
Bet jeigu paskutinį (9) lygties kompleksinį koeficientą an pakeisime jam jungtiniu kompleksiniu koeficientu an, tai x1 bus (9) lygties šaknimi. Ši taisyklė galioja ir kai visi (9) lygties koeficientai yra kompleksiniai skaičiai, ir kai tik dalis (9) lygties koeficientų yra kompleksiniai skaičiai. Tai yra, jeigu
x1n+a1x1n1+a2x1n2+...+an1x1+an=0,(14)
tai
x1n+a1x1n1+a2x1n2+...+an1x1+an=0.(15)
Šis rezultatas išpaukia iš jungtinių kompleksinių skaičių savybių, kaip parašyta žemiau.
Jeigu skaičius α kokiu nors budu išreikštas per kompleksinius skaičius β1,β2,...,βn taikant sudėtį, daugybą, atimtį ir dalybą, tai pakeičiant visus skaičius βk į jiems jungtinius (pakeičiant βk į βk), mes gausime skaičių jungtinį skaičiui α (gausime α).
Savaime aišku, kompleksinis skaičius lygus nuliui tada ir tik tada, kai jo jungtinis skaičius lygus nuliui.
Realieji skaičiai yra patys sau jungtiniai.
Todėl, jei (9) lygtis turi bent vieną kompleksinį koeficientą, ji turi ir bent vieną kompleksinę šaknį. Ir bendru atveju (9) lygtis su visais ar dalim kompleksinių koeficientų (kai kita dalis lygties (9) koeficientų yra realieji skaičiai) gali neturėti jungtinių kompleksinių šaknų, o tik atskiras (nejungtines) kompleksines šaknis ir realiąsias šaknis. Taipogi lygtis (9) su visais ar dalim kompleksinių koeficientų gali turėti ir nejungtines kompleksines šaknis, ir jungtines kompleksines šaknis, ir realiąsias šaknis.
Pastebėsime, kad jei (9) lygties laisvasis narys an yra kompleksinis skaičius, o visi kiti jos koeficientai yra realieji skaičiai, tai (9) lygtis neturi jungtinių kompleksinių sprendinių ir neturi nei vieno realiojo sprendinio (nes keliant laipsniu realųjį sprendinį [jei tarsim, kad toks yra] ir visus laipsnius, padaugintus iš realiųjų koeficientų, sudedant negausime an kompleksinio skaičiaus). Tada visi tokios lygties sprendiniai (šaknys) yra nejungtiniai kompleksiniai skaičiai.
Bet kuriuo atveju n-to laipsnio polinomas
f(x)=xn+a1xn1+a2xn2+...+xan1+an(16)
su kompleksiniais koeficientais turi n šaknų. Žinoma, (16) polinomas gali turėti tik vieną kompleksinę šaknį, o visos kitos šaknys gali būti realieji skaičiai. Nes, pavyzdžiui, įmanomas toks (16) polinomo išskaidymas (pirmo laipsnio daugikliais), kai n=4:
f(x)=x4+a1x3+a2x2+xa3+a4=(xx1)(xx2)(xx3)(xy4);(17)
čia x1,x2,x3 yra realiosios (17) polinomo f(x) šaknys, o y4 yra kompleksinė (17) polinomo f(x) šaknis.

Polinomų šaknų išreiškimas per tų polinomų koeficientus

Tiktai kvadratinės lygties, kūbinės lygties ir ketvirto laipsnio lygties šaknis (sprendinius) galima išreikšti per tų lygčių koeficientus. Algebroje yra įrodyta, kad penkto laipsnio ir aukštesnių laipsnių lygčių šaknis negalima išreikšti per savo koeficientus, taikant įvairaus laipsnio šaknis (sakoma, negalima išreikšti šaknis (sprendinius) per radikalus), kaip tai daroma su antro, trečio ir ketvirto laipsnio lygtimis.
Bet yra apytikslių bet kokio laipsnio polinomų šaknų radimo metodų, taikant kuriuos galima rasti šaknis bet kokiu norimu tikslumu. Šie metodai pagrinde taikomi polinomams su realiaisiais koeficientais ir randa tik realiąsias šaknis (nes jų dažniausiai ir reikia). Kompleksinių šaknų radimo metodai yra griozdiški.