Matematika/Lopitalio taisyklė

Iš testwiki.
Pereiti į navigaciją Jump to search

Lopitalio taisyklė (Liopitalio taisyklė) skirta riboms neapibrėžtumo atvejais skaičiuoti, pasiūlyta Gijomo Lopitalio (1661-1704).

Pagrindinė Lopitalio taisyklės esmė yra išvestinės taikymas skaitikliui ir vardikliui atskirai.

I. Neapibrėžtumai 00 ir

Teorema. Sakykime, kad
1)funkcijos f(x) ir g(x) apibrėžtos ir diferencijuojamos taško x=a aplinkoje;
2) limxaf(x)=limxag(x)=0 arba
limxaf(x)=limxag(x)=;
3) egzistuoja limxaf(x)g(x).
Tada
limxaf(x)g(x)=limxaf(x)g(x).


II. Neapibrėžtumas 0

Šio tipo neapibrėžtumą galima pakeisti neapibrėžtumu 00 arba . Iš tikrųjų, sakykime, kad

limxaf(x)=0,limxag(x)=.

Kadangi

f(x)g(x)=f(x)1/g(x),

tai

limxaf(x)g(x)=limxaf(x)1/g(x),

ir gauname neapibrėžtumą 00. Analogiškai galime gauti ir neapibrėžtumą :

limxaf(x)g(x)=limxag(x)1/f(x).

III. Neapibrėžtumas

Jį galime pakeisti neapibrėžtumu 00. Sakykime, kad limxaf(x)=+ ir limxag(x)=+. Tada
limxa[f(x)g(x)]=limxa[11/f(x)11/g(x)]=limxa1/g(x)1/f(x)1/f(x)1/g(x).

Gavome neapibrėžtumą 00, kurį skaičiuoti jau mokame.


IV. Neapibrėžtumai 1; 00; 0

Šio tipo neapibrėžtumai pakeičiami neapibrėžtumu 0 remianti tapatybe f(x)ϕ(x)=eϕ(x)lnf(x) (f(x)>0):
limxaf(x)ϕ(x)=limxaeϕ(x)lnf(x)=elimxaϕ(x)lnf(x).

Laipsnio rodiklyje turime neapibrėžtumą 0.

Pavyzdžiai

  • Apskaičiuosime L=limxlnxxm (m>0). Neapibrėžtumas . Taikome I taisyklę:
L=limx(lnx)(xm)=limx1/xmxm1=limx1mxm=0.
  • Apskaičiuosime L=limx+0xmlnx (m>0). Neapibrėžtumas 0(). Taikome II taisyklę:
L=limx+0lnxxm=limx+01/xmxm1=limx+0xmm=0.
  • Apskaičiuosime L=limx1(1lnx1x1). Neapibrėžtumas . Pertvarkome pagal III taisyklę ir paskui taikome du kartus I taisyklę:
L=limx1x1lnx(x1)lnx=limx111/xlnx+11/x=limx1x1xlnx+x1=limx11lnx+x/x+1=12. Kitaip:
L=limx1x1lnx(x1)lnx=limx111/xlnx+11/x=limx11/x21/x+1/x2=1/121/1+1/12=12.
  • Apskaičiuosime L=limx1(2x211x1). Neapibrėžtumas .
L=limx12x1x21=limx1(x1)(x1)(x+1)=limx11x+1=12.
  • limx11xlnx12xx2=(00)=limx11+1x22x22xx2=limx1x+1x1x2xx2=limx1(1x)2xx2(1x)x=1.
  • limx0exsinx5x4x2+7x=(00)=limx0exsinx+excosx58x+7=0+150+7=47.
  • limx0exexln(ex)+x1=(00)=limx0ex+ex1ex+1=1+111e=2e1e=2ee1.
  • limx01cosxx2=(00)=limx0sinx2x=12.
  • Du kartus pritaikius Lopitalio taisyklę, apskaičiuojama ribinė reikšmė
limx0xsinxx3=(00)=limx01cosx3x2=limx0sinx6x=16.
  • Tris kartus pritaikius Lopitalio taisyklę, apskaičiuojama ribinė reikšmė
limx0x4x2+2cosx2=(00)=limx04x32x2sinx=limx012x222cosx=limx024x2sinx=12.
  • limx+0lntanxlntan2x=()=limx+01tanx1cos2x1tan2x2cos22x=12limx+0cos22xcos2xlimx+0tan2xtanx=
=121limx+021cos22x1cos2x=22=1.
  • limx0(1x1sinx)=()=limx0sinxxxsinx=limx0(sinxxxx)limx01sinx=(11)/0=0/0. Kitaip:
limx0(1x1sinx)=()=limx0sinxxxsinx=limx0cosx1sinx+xcosx=limx0sinxcosx+cosxxsinx=limx0cosxsinxsinx(sinx+xcosx)=
=limx0cosx3sinxxcosx=limx0sinx3cosx(cosxxsinx)=limx0sinx4cosx+xsinx=041+00=04=0.
  • limxaf(x)ϕ(x)=limxaeϕ(x)lnf(x)=limx+x1x=(0)=limx+e1xlnx=elimx+lnxx=elimx+1x1=e0=1.
  • limx+0xx=(00)=limx+0exlnx=elimx+0lnx1x=elimx+01x1x2=elimx+0x=e0=1.
  • limx+0(1+x)1x=(1)=limx+0e1xln(1+x)=elimx+0ln(1+x)x=elimx+011+x=e1=e.
  • limx1+0(x1)lnx=(00)=limx1+0elnxln(x1)=elimx1+0[lnxln(x1)];
limx1+0[lnxln(x1)]=limx1+0ln(x1)1lnx=limx1+01x11xln2x=
=limx1xln2xx1=limx1ln2x+2xlnx1x1=limx1(ln2x+2lnx)=0;e0=1.
  • limxx+lnx23x+2=()=limx1+2xx23=limx1+2x3=13.
  • limx01sin(π/22x)tan2(3x)=(00)=limx02cos(π/22x)2tan(3x)3/cos2(3x)=13limx0cos2(3x)cos(π/22x)tan(3x)=

=13limx02cos(3x)sin(3x)3cos(π/22x)+cos2(3x)sin(π/22x)23/cos2(3x)=130+23=29.

  • limx01sin(π/22x)tan2(3x)=(00)=limx01cos(2x)tan2(3x)=limx02sin2(x)tan2(3x)=2(limx0sin(x)tan(3x))2=

=2(limx0cos(x)3/cos2(3x))2=2(13)2=29


  • limx0+0xlnx=(0())=limx0+0lnxx1/2=limx0+01x(12)x3/2=2limx0+0x=0.
Taikėmė II taisyklę.


  • Pritaikius Lopitalio taisyklę n kartų, apskaičiuojama ribinė reikšmė
limx+xnex=limx+nxn1ex=limx+n(n1)xn2ex=limx+n(n1)(n2)xn3ex=...=limx+n!ex=0.


  • limx0(1+x2)1ex1x=(1). Sakykime, y=(1+x2)1ex1x. Tada
lny=1ex1xln(1+x2).
Pritaikę Lopitalio taisyklę, gauname
limx0lny=limx0ln(1+x2)ex1x=limx02x1+x2ex1=limx02x(ex1)(1+x2)=limx02ex(1+x2)+(ex1)2x=2.
Iš to aišku, kad limx0y=limx0elny=e2.


Lopitalio taisyklės įrodymas

Pirmiausia, kad įrodyti Lopitalio taisyklę reikia žinoti Lagranžo formulę ir Koši formulę.
Lagranžo formulė yra tokia:
f(b)f(a)ba=f(ξ);
čia ξ yra vienintelė argumento reikšmė iš intervalo [a; b].
Koši formulę galima gauti iš Lagranžo formulės. Tarkime, kad intervale [a; b] yra dvi tolydžios funkcijos f(x) ir g(x) (g(x)0 intervale [a; b]), tada intervale [a; b] yra tokie taškai ξ1 ir ξ2, kad teisinga lygybė
f(b)f(a)g(b)g(a)=f(ξ1)g(ξ2).
Atskirai funkcijai f(x) turime Lagranžo formulę:
f(b)f(a)ba=f(ξ1);
ir atskirai funkcijai g(x) turime Lagranžo formulę:
g(b)g(a)ba=g(ξ2).
Padalinus kairiąsias abiejų funkcijų puses vieną iš kitos ir padalinus abiejų funkcijų dešiniąsias puses gausime Koši formulę:
f(b)f(a)bag(b)g(a)ba=f(ξ1)g(ξ2),
f(b)f(a)g(b)g(a)=f(ξ1)g(ξ2).
(Iš tikro, Koši formulėje ξ1=ξ2=ξ ir jos išvedimas yra ne iš Lagranžo formulės, bet įrodinėjant Lopitalio taisyklę galima naudotis ir tokia Koši-Paraboloido formule).


Neapibrėžtumo 00 aiškinimas. Sakome, kad dviejų funkcijų santykis f(x)g(x), kai xa, yra neapibrėžtumas 00, jei
limxaf(x)=limxag(x)=0.
Kadangi f(a) ir g(a) lygūs 0, tai nagrinėkime tokį xn, kuris yra arti taško a (xn yra taško a aplinkoje). Intervalas [a; xn] tenkina Koši teoremos sąlygas. Pagal tą teoremą intervalo [a; xn] viduje yra toks taškas ξn (arba pagal Koši-Paraboloido formulę išvestą iš Lagranžo formulės yra tokie taškai ξ1 ir ξ2 atitinkamai funkcijoms f(x) ir g(x)), kad
f(xn)f(a)g(xn)g(a)=f(ξn)g(ξn)(8.25) arba
f(xn)f(a)g(xn)g(a)=f(ξ1)g(ξ2).
Atsižvelgę į tai, kad pagal papildomą apibrėžimą f(a)=g(a)=0, (8.25) lygybę galime užrašyti šitaip:
f(xn)g(xn)=f(ξn)g(ξn) arba
f(xn)g(xn)=f(ξ1)g(ξ2).
Dabar tarkime, kad šioje lygybėje xna. Tada, savaime aišku, ξna (arba ξ1a ir ξ2a). Taigi,
limxaf(x)g(x)=f(a)g(a).


Neapibrėžtumo aiškinimas. Sakome, kad dviejų funkcijų santykis f(x)g(x), kai xa, yra neapibrėžtumas , kai
limxaf(x)=limxag(x)= (vietoj gali būti + arba ).
Taikydami Koši formulę segmentui (segmentu vadinamas uždaras intervalas aukšojoj matematikoje) [x; a], galime tvirtinti, jog jame yra toks taškas ξ, kad
f(a)f(x)g(a)g(x)=f(a)g(a)1f(x)f(a)1g(x)g(a)=f(ξ)g(ξ).
Iš čia
f(a)g(a)=f(ξ)g(ξ)1g(x)g(a)1f(x)f(a).
Kai x artėja prie a, bet niekad nepriartėja (niekad netampa a), tai
f(a)g(a)=f(ξ)g(ξ)1g(x)1f(x)=f(ξ)g(ξ)1010=f(ξ)g(ξ);
be kita ko, kai xa, tai ξ taip pat priartėja prie a, bet kokiu norimu tikslumu. Tokiu budu, gauname apytikslę formulę, bet kokiu norimu tikslumu tašką ξ [apytiksliai] lygiu a, bet ne apsoliučiai lygiu a reikšmei. Todėl paskutinę formulę galime užrašyti šitaip:
f(a)g(a)=limxaf(ξ)g(ξ)f(a)g(a).
Profesionalesnis neapibrėžtumo aiškinimas. Tarkime, kad
limxaf(x)=limxag(x)=+.
Sakykime, xn ir xm labai priarteja prie a (tad dėl šios priežasties xnxm yra labai mažas skaičius) ir tenkina sąlygą xn>xm. Be to f(xn) keliomis eilėmis (kiek eilių daugiau galima pasirinkti) daugiau už f(xm), o g(xn) keliomis eilėmis daugiau už g(xm).
Taikydami Koši formulę segmentui [xm;xn], galime tvirtinti, jog jame yra toks taškas ξmn, kad
f(xn)f(xm)g(xn)g(xm)=f(xn)g(xn)1f(xm)f(xn)1g(xm)g(xn)=f(ξmn)g(ξmn).
Iš čia
f(xn)g(xn)=f(ξmn)g(ξmn)1g(xm)g(xn)1f(xm)f(xn).
Kadangi pagal sąlygą f(xn) keliomis eilėmis daugiau už f(xm) ir g(xn) keliomis eilėmis daugiau už g(xm), tai galime užrašyti paskutinę formulę taip:
f(xn)g(xn)f(ξmn)g(ξmn)10.0000110.000001f(ξmn)g(ξmn).
Kai xna, tai taškas ξmn, esantis tarp xm ir xn irgi artėja prie a. Todėl
limxnaf(xn)g(xn)limξmnaf(ξmn)g(ξmn)f(a)g(a).
Gali kilti natūralus klausimas: kas, jeigu skirtumas tarp xn ir xm labai mažas (kai xn ir xm artėja į a) ir be to f(xn) tik vos daugiau nei f(xm) (taip pat ir g(xn) tik vos daugiau nei g(xm))?
Atsakymas yra toks, kad tada formulėje
limxnaf(xn)g(xn)limξmnaf(ξmn)g(ξmn)f(a)g(a)
limxnaf(xn)g(xn) nėra f(a)g(a), o yra kažkoks nesuderintas skaičius
f(xn)g(xn)f(ξmn)g(ξmn)10.910.7f(ξmn)g(ξmn).
Todėl formulė
limxnaf(xn)g(xn)limxnaf(ξmn)g(ξmn)=f(a)g(a)
bus teisinga [ir egzistuoja] tik tada, kai tenkinama sąlyga, kad f(xn) keliomis eilėmis daugiau už f(xm) ir g(xn) keliomis eilėmis daugiau už g(xm).
Pavyzdys apie tai, kada Lopitalio taisyklė egzistuoja ir kada neegzistuoja. Tarkime turime funkciją f(x)=11x2. Kai a=1, tai limx1f(x)=limx111x2=. Galimi du atvejai, kai xm ir xn artėja į 1: pirmas atvejis, kai f(xn) tik vos skiriasi nuo f(xm); antras atvejis, kai f(xn) keliomis eilėmis skiriasi nuo f(xm).
Išnagrinėkime pirmąjį atvejį. Imkime xm=0.9997 ir xn=0.9999. Tada
f(xm)=110.99972=110.99940009=10.00059991=1666.91670417229;
f(xn)=110.99992=110.99980001=10.00019999=5000.2500125;
1f(xm)f(xn)=11666.916704172295000.2500125=10.3333666716674=0.66663332833.
Išnagrinėkime antrąjį atvejį. Imkime xm=0.999 ir xn=0.999999. Tada
f(xm)=110.9992=110.998001=10.001999=500.25012506253;
f(xn)=110.9999992=110.999998000001=10.000001999999=500000.250000125;
1f(xm)f(xn)=1500.25012506253500000.250000125=10.0010004997498749=0.998999500250125.
Matome, kad pirmuoju atveju formulė
f(xn)g(xn)=f(ξmn)g(ξmn)1g(xm)g(xn)1f(xm)f(xn) pavirsta į tokią f(xn)g(xn)=f(ξmn)g(ξmn)C;
kur C yra nemažas skaičius (gali gautis, priklausomai nuo g(x) funkcijos, apie 0.3 arba apie 3).
Antruoju atveju formulė
f(xn)g(xn)=f(ξmn)g(ξmn)1g(xm)g(xn)1f(xm)f(xn) pavirsta į tokią f(xn)g(xn)=f(ξmn)g(ξmn)c;
kur c yra labai mažas skaičius (priklausomai nuo g(x) funkcijos, c gali gautis lygus apie 0.999 arba apie 1.001).
Pirmuoju atveju Lopitalio taisyklė neegzistuoja. Antruoju atveju Lopitalio taisyklė egzistuoja (nes antruoju atveju Lopitalio taisyklės formulėje nėra jokios gana didelės konstantos C). Pirmuoju atveju gaunama tokia formulė:
limxnaf(xn)g(xn)limxnaf(ξmn)g(ξmn)C=f(a)g(a)C,
kuri nėra Lopitalio taisyklės formulė (dėl gana didelės konstantos C). Vadinasi, Lopitalio taisyklė neskaičiuoja pagal formulę, kai xm ir xn yra neapsakomai arti vienas kito ir f(xn) tik vos daugiau nei f(xm) bei g(xn) tik vos daugiau nei g(xm), kai xm ir xn artėja į a.
Kai a=+, tai tada Lopitalio taisyklė egzistuos tik tada daugumai [ne rodiklinių (rodiklinė yra, pvz., f(x)=5x)] funkcijų, kai xn bus keliomis eilėmis didesnis už xm, nes tik tada f(xn) bus keliomis eilėmis didesnis skaičius už f(xm) skaičių ir g(xn) bus keliomis eilėmis didesnis skaičius už g(xm) skaičių.
Update 1. Gali būti (turbūt taip ir yra), kad jeigu riba limxaf(x)g(x) (kai limxaf(x)=limxag(x)=) nėra lygi 0 arba , tai tada nesvarbu kokiu budu xm ir xn artėja į a, vistiek formulėje
f(xn)g(xn)=f(ξmn)g(ξmn)1g(xm)g(xn)1f(xm)f(xn)
šitas dėmuo 1g(xm)g(xn)1f(xm)f(xn) artėja į 1. Ir tada tai reiškia, kad Lopitalio taisyklė visada egzistuoja, nepriklausomai nuo to ar f(xn) tik vos daugiau nei f(xm) bei g(xn) tik vos daugiau nei g(xm) (kai xm ir xn artėja į a) ar skirtumai dideli ( tarp f(xm) ir f(xn) bei tarp g(xm) ir g(xn), kai xm ir xn artėja į a).