Štolco teorema

Iš testwiki.
19:14, 14 gegužės 2024 versija, sukurta imported>Paraboloid
(skirt) ← Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija → (skirt)
Pereiti į navigaciją Jump to search
Labai dažnai, nagrinėjant sekų {xn} ir {yn} dalmens {xnyn} konvergavimą, praverčia tokia teorema.
Štolco teorema. Sakykime, {yn} – didėjanti ir neaprėžta seka, o {xnxn1ynyn1} – konverguojanti seka, kurios riba lygi a. Tada seka {xnyn} konverguoja ir turi tą pačią ribą a. Vadinasi,
limnxnyn=limnxnxn1ynyn1.
Įrodymas. Kadangi seka {xnxn1ynyn1} konverguoja, o jos riba lygi a, tai {αn}, kai αn=xnxn1ynyn1a, yra nykstanti seka. Sakykime, N – bet koks fiksuotas numeris ir n>N. Naudodamiesi αn išraiška, parašome lygybių seriją:
xN+1xN=a(yN+1yN)+αN+1(yN+1yN),
xN+2xN+1=a(yN+2yN+1)+αN+2(yN+2yN+1),
......................
xn1xn2=a(yn1yn2)+αn1(yn1yn2),
xnxn1=a(ynyn1)+αn(ynyn1).
Sudėję šias lygybes, gauname
xnxN=aynayN+αN+1(yN+1yN)+αN+2(yN+2yN+1)+...+αn1(yn1yn2)+αn(ynyn1).
Kadangi {yn} – didėjanti neaprėžta seka, tai, pradedant kuriuo nors numeriu, jos elementai yra teigiami. Tarsime, kad yn>0, kai nN. Tada iš paskutinės lygybės gausime
xnyna=xNayNyn+αN+1(yN+1yN)+αN+2(yN+2yN+1)+...+αn1(yn1yn2)+αn(ynyn1)yn.
Kadangi seka {yn} didėja, tai skirtumai yk+1yk (k=N,N+1,...,n1) yra teigiami. Todėl iš paskutinės lygybės gauname
|xnyna||xNayNyn|+|αN+1|(yN+1yN)+|αN+2|(yN+2yN+1)+...+|αn1|(yn1yn2)+|αn|(ynyn1)yn.(3.8)
Dabar įsitikinsime, kad seka {xnyn} konverguoja, o jos riba lygi a. Tuo tikslu pakanka įrodyti, kad kiekvieną teigiamą ε atitinka toks numeris N, kad nelygybė |xnyna|<ε yra teisinga, kai nN. Pirmiausia pagal duotąjį ε>0 pasirinksime tokį numerį N, kad nelygybė |αn|<ε2 būtų teisinga, kai nN (tai galima padaryti, nes seka {αn} nyksta). Toliau taip pasirinksime numerį NN, kad nelygybė |xNayNyn|<ε2 būtų teisinga, kai nN. Tokį numerį parinkti įmanoma, nes xNayN yra fiksuotas skaičius, o seka {yn} neaprėžtai didėja ir todėl seka {xNayNyn} nyksta. Pagaliau tarkime, kad nN. Tada iš (3.8) nelygybės gausime
|xnyna|<ε2+ε2(yN+1yN)+(yN+2yN+1)+...+(yn1yn2)+(ynyn1)yn,
arba
|xnyna|<ε2+ε2ynyNyn.
Kadangi ynyNyn ir yn>0, kai nN, tai ynyNyn1. Todėl iš paskutinės nelygybės, kai nN, gauname
|xnyna|<ε.
Teorema įrodyta.
Pastaba. Jei {yn} yra didėjanti neaprėžta seka, o seka {xnxn1ynyn1} neaprėžtai didėja ir artėja prie + arba , tai seka {xnyn} neaprėžtai didėja. Sakykime,
xnxn1ynyn1=An.
Tada {An} – neaprėžtai didėjanti seka. Kai n>N, galima parašyti šitokias lygybes:
xN+1xN=AN+1(yN+1yN),
xN+2xN+1=AN+2(yN+2yN+1),
......................
xn1xn2=An1(yn1yn2),
xnxn1=An(ynyn1).
Sudėję šias lygybes, gauname
xnxN=AN+1(yN+1yN)+AN+2(yN+2yN+1)+...+An1(yn1yn2)+An(ynyn1).
Iš čia
xnyn=AN+1(yN+1yN)+AN+2(yN+2yN+1)+...+An1(yn1yn2)+An(ynyn1)yn+xNyn.
Iš paskutinės lygybės gauname
|xnyn||AN+1(yN+1yN)+AN+2(yN+2yN+1)+...+An1(yn1yn2)+An(ynyn1)yn||xNyn|.(3.9)
Sekų {yn} ir {An} elementus, kad būtų konkrečiau, laikysime teigiamais, kai nN. Paskui pagal duotą teigiamą skaičių A pasirinkime tokį numerį N, kad nelygybė An>4A būtų teisingai, kai nN, po to rasime tokį NN, kad nelygybės
|xNyn|<A,yNyn<12
būtų teisingos, kai nN. Tokį N surasti galima, nes sekos {An} ir {yn} neaprėžtai didėja, o jų nariai, pradedant kuriuo nors numeriu, yra teigiami. Savaime aišku, iš (3.9) nelygybės, kai nN, gauname
|xnyn|>4A(yN+1yN)+(yN+2yN+1)+...+(yn1yn2)+(ynyn1)yn|xNyn|,
arba
|xnyn|>4A(1yNyn)A>A.
Vadinasi, {xnyn} – neaprėžtai didėjanti seka.
Išnagrinėsime keletą pavyzdžių.
1. Įrodysime, kad seka {a1+a2+...+ann}, sudaryta iš sekos {an} elementų aritmetinių vidurkių, konverguoja ir turi ribą a, jei pati seka {an} konverguoja ir turi ribą a (šį teiginį įrodė Koši). Iš tikrųjų, jei tarsime, kad a1+a2+...+an=xn,yn=n, tai gausime xnxn1ynyn1=(a1+a2+...+an1+an)(a1+a2+...+an1)n(n1)=an. Kadangi limnxnxn1ynyn1 egzistuoja, tai pagal Štolco teoremą
limna1+a2+...+ann=limnan=a.
2. Išnagrinėsime seką {an}, kai
an=1k+2k+...+nknk+1.
o k – natūralusis skaičius.
Sumą 1k+2k+...+nk pažymėkime xn, o laipsnį nk+1 – simboliu yn. Tada seka {an} yra dviejų sekų dalmuo {xnyn}. Ištrisime, ar konverguoja seka {xnxn1ynyn1}. Kadangi
xnxn1ynyn1=nknk+1(n1)k+1=nk(k+1)nk(k+1)k2nk1+...+(1)k+1,
tai paskutinės trupmenos skaitiklį ir vardiklį padaliję iš nk, gauname
xnxn1ynyn1=1k+1+1n[...].
Čia laužtiniuose skliaustuose neparašytas reiškinys, kurio riba, kai n, lygi (k+1)k2. Todėl iš paskutinės lygybės gauname
xnxn1ynyn1=1k+1.
Vadinasi, remiantis Štolco teorema, galima rašyti
limn1k+2k+...+nknk+1=1k+1.
3. Išnagrinėsime seką {ann}, kai a>1. Jei an=xn, o n=yn, tai tirdami seką {xnxn1ynyn1}, gauname
limnxnxn1ynyn1=limn(anan1)=limnan(11a)=+.
Vadinasi, pagal pastabą, pateiktą po Štolco teoremos,
limnann=+.