Matematika/Sekos riba

Iš testwiki.
13:34, 25 sausio 2022 versija, sukurta imported>Paraboloid (Skaičius e)
(skirt) ← Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija → (skirt)
Pereiti į navigaciją Jump to search

Skaičių sekos riba vadinama vertė, prie kurios artėja sekos narių vertės, tolstant į begalybę. Pavyzdžiui, turime seką:

{11,12,13,14,15,,1n,}

Jokio sekos nario vertė nėra lygi nuliui, tačiau, kuo narys tolimesnis sekoje, tuo jo vertė artimesnė nuliui. Intuityviai suvokiame, kad sekos nariai artėja į nulį.

Tačiau toks apibrėžimas nėra tikslus ir netinkamas naudoti matematikoje. Griežtesnis apibrėžimas yra toks:

Jei ε>0N(ε):n>N|ana|<ε, tai skaičių a vadiname sekos riba. Jei tokio skaičiaus nėra – seka ribos neturi.

Kitaip tariant, jeigu egzistuoja toks sekos narys aN, nuo kurio pradedant, skirtumas tarp visų tolimesnių narių ir kažkokio skaičiaus a yra mažesnis, nei kažkoks iš anksto nustatytas skaičius (jis gali būti kiek norima mažas), tai sakome, kad a yra šios sekos riba. Iš esmės šis apibrėžimas atitinka mūsų natūralų suvokimą apie sekos ribą.

Jei seka turi ribą, tai sakome, kad seka konverguoja, kitu atveju – diverguoja.

Sekos ribą žymime:

limnan=L

Čia lim reiškia ribą, n yra simbolinis žymėjimas, kad eilės numeris n tolsta į begalybę, o an yra n - tasis, t. y. bendrasis sekos narys.

Dalinės ribos

Jei seka {xn} turi konverguojantį posekį {xnk}, šio posekio riba vadinama daline riba. Didžiausia sekos {xn} dalinė riba vadinama sekos viršutiniąja riba (žymima lim supnxn). Mažiausia sekos dalinė riba – apatinioji riba (lim infnxn).

Pavyzdžiui, seka xn={(1)n} neturi ribos, tačiau turi du konverguojančius posekius:

  • x2n={(1)2n}1 ir
  • x2n+1={(1)2n+1}1

Koši kriterijus

Augustinas Koši suformulavo kriterijų, kurį tenkinančios sekos vadinamos Koši sekomis:

Seka {xn} yra Koši seka, jei n=1an konverguoja tada ir tik tada kai ε>0,N𝑵,n>m>N:|k=m+1nak|<ε.

Koši kriterijus yra būtina ir pakankama sekos konvergavimo sąlyga – visos konverguojančios sekos yra Koši sekos ir atvirkščiai.

Ribų savybės

Tegul limnxn=L1 ir limnyn=L2, tada galime atlikti tokius veiksmus:

  • limn(xn+yn)=L1+L2
  • limn(xnyn)=L1L2
  • limnxnyn=L1L2 (Jei L20)

arba

  • limxa[f(x)±g(x)]=limxaf(x)±limxag(x)
  • limxa[f(x)g(x)]=limxaf(x)limxag(x)
  • limxaf(x)g(x)=limxaf(x)limxag(x)

Skaičiavimas

Skaičiuodami ribas pasiremiame jų savybėmis ir keliomis elementariausiomis ribomis:

  • limnn=
  • limn1n=0
  • limnan=
  • limna1n=1
  • limnn1n=1


  • limx0sinxx=1,
  • limx0sin(kx)x=k,
  • limx0tanxx=limx0(sinxx1cosx)=1,
  • limx0arcsinxx=1,
  • limx0arctanxx=1,
  • limx0ln(1+x)x=limx0[ln(1+x)1x]=ln[limx0(1+x)1x]=lne=1,
  • limx0ex1x=1.


ir t. t. Dažnai ribos ženklas nerašomas, o rašoma tiesiog, pvz.: 1=0. Toks užrašas suprantamas ne kaip lygybė, o kaip riba.

Ieškodami ribų galime tiesiog įrašyti begalybę vietoj n, tačiau dažniausiai gauname neapibrėžtumą, kurį ir reikia pašalinti, pvz.:

  • limn2n1n==limn21n1=21=2.
  • limx0sin3xsin7x=limx0sin3x3x3xsin7x7x7x=limx03x7x=37.

Skaičius e

Nepaprastai svarbi matematikoje yra tokia riba:

limn(1+1n)n𝖾.
limx(1+1x)x=𝖾.
limx0(1+x)1x=e.


Ši vertė, vadinama skaičiumi e=2.71828183, yra viena svarbiausių matematinių konstantų.

Pavyzdžiai

  • limn(1+1n(n+2))n=limn(1+1n(n+2))n(n+2)(nn(n+2))=limn𝖾nn(n+2)=𝖾1=1.
  • limnn2+4n5n21=limnn2(1+4n5n2)n2(11n2)=1+4511=1.
  • Seka {1,1,1,1,,(1)n,} diverguoja, t. y. ribos neturi.
  • limxx34x2+7x3x2+2x11=limxx34x2+7x3x3x2+2x11x3=limx14x+7x23x31x+2x211x3=.
  • limx03x22x2x25x=(00)=limx0x(3x2)x(2x5)=25=25.
  • limx3x215x2+2x=limx31/x25+2/x=305+0=35.
  • limx324x292x+3=limx32(2x3)(2x+3)2x+3=limx32(2x3)=2323=6.
  • limx1x11x2=limx1x1(1x)(1+x)=limx1x1(x1)(1+x)=limx11(1+x)=12.
  • limx2(1x24x24)=limx2x+24x24=limx2x2(x2)(x+2)=limx21x+2=14.
  • limx011x2x=limx0(11x2)(1+1x2)x(1+1x2)=limx01(1x2)x(1+1x2)=

=limx0x1+1x2=02=0.

  • limx22x28x2=limx22(x2)(x+2)x2=limx2(2x+4)=8.
  • limx0x+sin3xx=limx03x3x(xx+sin3xx)=limx0(1+3xsin3x3xx)=limx0(1+3xx)=4.
  • limx(x+1x)x3=limx((1+1x)x)13=e13.
  • limx(2x+12x+3)3x25=limx(2x+322x+3)3x25=limx((1+22x+3)2x+32)22x+33x25=
=e25limx3x22x+3=e2532=e35.
  • limx3x29x+12=limx3(x3)(x+3)(x+1+2)(x+12)(x+1+2)=limx3(x3)(x+3)(x+1+2)x+14=
=limx3[(x+3)(x+1+2)]=64=24.
  • limx0(1+x)131x+11=limz1z631z61=limz1(z1)(z+1)(z1)(z2+z+1)=limz1z+1z2+z+1=23,

kur keičiame kintamąjį: 1+x=z6. Kadangi x0, tai z1.

  • limxπsin2x1+cos3x=limxπ1cos2x(1+cosx)(1cosx+cos2x)=limxπ(1cosx)(1+cosx)(1+cosx)(1cosx+cos2x)=

=limxπ1cosx1cosx+cos2x=1(1)1(1)+(1)2=23.

  • limx0x21cosx=limx0x22sin2(x/2)=2limx0(x/2sin(x/2))2=2.
  • limx(1+1x2)x=limx[(1+1x2)x2]1x=e0=1.
  • limx0loga(1+x)x=limx0[loga(1+x)1x]=logae.
  • limx2x38x2=limx2(x2)(x2+2x+4)x2=limx2(x2+2x+4)=12.
  • limx3x2+x122x29x+9=limx3(x3)(x+4)2(x3)(x1.5)=limx3x+42x3=73.
  • limx0tanxsinxx3=limx0sinxcosxsinxx3=limx0sinx(1cosx)cosxx3=limx0(sinxx1cosxx2cosx)=
=limx0sinxxlimx01cosxlimx01cosxx2=limx02sin2x2x2=12limx0(sinx2x2)2=12.
  • limx(x33x24x23x+2)=limxx3(3x+2)x2(3x24)(3x24)(3x+2)=limx2x3+4x29x3+6x212x8=
=limx2+4x9+6x12x28x3=29.
  • limx12x2(26+x)133=limt32(t327)t3=limt32(t3)(t2+3t+9)t3=2limt3(t2+3t+9)=54,

kur 26+x=t3; x=t326; t3, kai x1.

  • Rasime ribą limx128x316x2+3x3=(00)
Skaitiklis išskaidomas pagal formulę a3b3=(ab)(a2+ab+b2)=8x31=(2x1)(4x2+2x+1)
Vardiklis gali būti išskaidomas surandant jo sprendinius x1 ir x2:
6x2+3x3=0
D=b24ac=3246(3)=9+72=81
x1,2=b±D2a=3±8126=3±912=1;12.

Kvadratinė lygtis yra išskaidoma ax2+bx+c=a(xx1)(xx2)=6x2+3x3=6(x(1))(x12).

limx12(2x1)(4x2+2x+1)6(x+1)(x12)=limx12(2x1)(4x2+2x+1)3(x+1)(2x1)=limx124x2+2x+13x+3=34.5=23.

  • limx(11x)x=limz[(1+1z)z]1=e1=1e.
  • limx6x+33x6=limx6x+39(x6)(x+3+3)=limx61x+3+3=16.
  • limx8x8x132=limx8(x132)(x23+2x13+22)x132=limx8(x23+2x13+4)=12.
  • limx(x1x)5x=limx(11x)5x=limz((1+1z)z)5=e5.
  • limx0(1+tanx)1sinx=limx0((1+tanx)cosxsinx)1cosx=e.
  • limx(x2+53x2+1)x2=limx(1+5x23+1x2)x2=limx(13)x2=0.
  • limx0cosπxsinx=limx0cosπxxsinxx=limx0cosπsinxx=limx0cosπ=1.