Matematika/Sekos riba

Iš testwiki.
Pereiti į navigaciją Jump to search

Skaičių sekos riba vadinama vertė, prie kurios artėja sekos narių vertės, tolstant į begalybę. Pavyzdžiui, turime seką:

{11,12,13,14,15,…,1n,…}

Jokio sekos nario vertė nėra lygi nuliui, tačiau, kuo narys tolimesnis sekoje, tuo jo vertė artimesnė nuliui. Intuityviai suvokiame, kad sekos nariai artėja į nulį.

Tačiau toks apibrėžimas nėra tikslus ir netinkamas naudoti matematikoje. Griežtesnis apibrėžimas yra toks:

Jei ∀ε>0∃N(ε)∈ℕ:n>N⇒|an−a|<ε, tai skaičių a vadiname sekos riba. Jei tokio skaičiaus nėra – seka ribos neturi.

Kitaip tariant, jeigu egzistuoja toks sekos narys aN, nuo kurio pradedant, skirtumas tarp visų tolimesnių narių ir kažkokio skaičiaus a yra mažesnis, nei kažkoks iš anksto nustatytas skaičius (jis gali būti kiek norima mažas), tai sakome, kad a yra šios sekos riba. Iš esmės šis apibrėžimas atitinka mūsų natūralų suvokimą apie sekos ribą.

Jei seka turi ribą, tai sakome, kad seka konverguoja, kitu atveju – diverguoja.

Sekos ribą žymime:

limn→∞an=L

Čia lim reiškia ribą, n→∞ yra simbolinis žymėjimas, kad eilės numeris n tolsta į begalybę, o an yra n - tasis, t. y. bendrasis sekos narys.

Dalinės ribos

Jei seka {xn} turi konverguojantį posekį {xnk}, šio posekio riba vadinama daline riba. Didžiausia sekos {xn} dalinė riba vadinama sekos viršutiniąja riba (žymima lim supn→∞xn). Mažiausia sekos dalinė riba – apatinioji riba (lim infn→∞xn).

Pavyzdžiui, seka xn={(−1)n} neturi ribos, tačiau turi du konverguojančius posekius:

  • x2n={(−1)2n}→1 ir
  • x2n+1={(−1)2n+1}→−1

Koši kriterijus

Augustinas Koši suformulavo kriterijų, kurį tenkinančios sekos vadinamos Koši sekomis:

Seka {xn} yra Koši seka, jei ∑n=1∞an konverguoja tada ir tik tada kai ∀ε>0,∃N∈𝑵,∀n>m>N:|∑k=m+1nak|<ε.

Koši kriterijus yra būtina ir pakankama sekos konvergavimo sąlyga – visos konverguojančios sekos yra Koši sekos ir atvirkščiai.

Ribų savybės

Tegul limn→∞xn=L1 ir limn→∞yn=L2, tada galime atlikti tokius veiksmus:

  • limn→∞(xn+yn)=L1+L2
  • limn→∞(xnyn)=L1L2
  • limn→∞xnyn=L1L2 (Jei L2≠0)

arba

  • limx→a[f(x)±g(x)]=limx→af(x)±limx→ag(x)
  • limx→a[f(x)⋅g(x)]=limx→af(x)⋅limx→ag(x)
  • limx→af(x)g(x)=limx→af(x)limx→ag(x)

Skaičiavimas

Skaičiuodami ribas pasiremiame jų savybėmis ir keliomis elementariausiomis ribomis:

  • limn→∞n=∞
  • limn→∞1n=0
  • limn→∞an=∞
  • limn→∞a1n=1
  • limn→∞n1n=1


  • limx→0sin⁡xx=1,
  • limx→0sin⁡(kx)x=k,
  • limx→0tan⁡xx=limx→0(sin⁡xx⋅1cos⁡x)=1,
  • limx→0arcsin⁡xx=1,
  • limx→0arctan⁡xx=1,
  • limx→0ln⁡(1+x)x=limx→0[ln⁡(1+x)1x]=ln⁡[limx→0(1+x)1x]=ln⁡e=1,
  • limx→0ex−1x=1.


ir t. t. Dažnai ribos ženklas nerašomas, o rašoma tiesiog, pvz.: 1∞=0. Toks užrašas suprantamas ne kaip lygybė, o kaip riba.

Ieškodami ribų galime tiesiog įrašyti begalybę vietoj n, tačiau dažniausiai gauname neapibrėžtumą, kurį ir reikia pašalinti, pvz.:

  • limn→∞2n−1n=∞∞=limn→∞2−1n1=2−1∞=2.
  • limx→0sin⁡3xsin⁡7x=limx→0sin⁡3x3x⋅3xsin⁡7x7x⋅7x=limx→03x7x=37.

Skaičius e

Nepaprastai svarbi matematikoje yra tokia riba:

limn→∞(1+1n)n≡𝖾.
limx→−∞(1+1x)x=𝖾.
limx→0(1+x)1x=e.


Ši vertė, vadinama skaičiumi e=2.71828183, yra viena svarbiausių matematinių konstantų.

Pavyzdžiai

  • limn→∞(1+1n(n+2))n=limn→∞(1+1n(n+2))n(n+2)(nn(n+2))=limn→∞𝖾nn(n+2)=𝖾1∞=1.
  • limn→∞n2+4n−5n2−1=limn→∞n2(1+4n−5n2)n2(1−1n2)=1+4∞−5∞1−1∞=1.
  • Seka {−1,1,−1,1,…,(−1)n,…} diverguoja, t. y. ribos neturi.
  • limx→∞x3−4x2+7x−3x2+2x−11=limx→∞x3−4x2+7x−3x3x2+2x−11x3=limx→∞1−4x+7x2−3x31x+2x2−11x3=∞.
  • limx→03x2−2x2x2−5x=(00)=limx→0x(3x−2)x(2x−5)=−2−5=25.
  • limx→∞3x2−15x2+2x=limx→∞3−1/x25+2/x=3−05+0=35.
  • limx→−324x2−92x+3=limx→−32(2x−3)(2x+3)2x+3=limx→−32(2x−3)=−232−3=−6.
  • limx→1x−11−x2=limx→1x−1(1−x)(1+x)=limx→1x−1−(x−1)(1+x)=limx→11−(1+x)=−12.
  • limx→2(1x−2−4x2−4)=limx→2x+2−4x2−4=limx→2x−2(x−2)(x+2)=limx→21x+2=14.
  • limx→01−1−x2x=limx→0(1−1−x2)(1+1−x2)x(1+1−x2)=limx→01−(1−x2)x(1+1−x2)=

=limx→0x1+1−x2=02=0.

  • limx→22x2−8x−2=limx→22(x−2)(x+2)x−2=limx→2(2x+4)=8.
  • limx→0x+sin⁡3xx=limx→03x3x⋅(xx+sin⁡3xx)=limx→0(1+3xsin⁡3x3x⋅x)=limx→0(1+3xx)=4.
  • limx→∞(x+1x)x3=limx→∞((1+1x)x)13=e13.
  • limx→∞(2x+12x+3)3x−25=limx→∞(2x+3−22x+3)3x−25=limx→∞((1+−22x+3)2x+3−2)−22x+3⋅3x−25=
=e−25limx→∞3x−22x+3=e−25⋅32=e−35.
  • limx→3x2−9x+1−2=limx→3(x−3)(x+3)(x+1+2)(x+1−2)(x+1+2)=limx→3(x−3)(x+3)(x+1+2)x+1−4=
=limx→3[(x+3)(x+1+2)]=6⋅4=24.
  • limx→0(1+x)13−1x+1−1=limz→1z63−1z6−1=limz→1(z−1)(z+1)(z−1)(z2+z+1)=limz→1z+1z2+z+1=23,

kur keičiame kintamąjį: 1+x=z6. Kadangi x→0, tai z→1.

  • limx→πsin2x1+cos3x=limx→π1−cos2x(1+cos⁡x)(1−cos⁡x+cos2x)=limx→π(1−cos⁡x)(1+cos⁡x)(1+cos⁡x)(1−cos⁡x+cos2x)=

=limx→π1−cos⁡x1−cos⁡x+cos2x=1−(−1)1−(−1)+(−1)2=23.

  • limx→0x21−cos⁡x=limx→0x22sin2(x/2)=2limx→0(x/2sin⁡(x/2))2=2.
  • limx→∞(1+1x2)x=limx→∞[(1+1x2)x2]1x=e0=1.
  • limx→0loga(1+x)x=limx→0[loga(1+x)1x]=logae.
  • limx→2x3−8x−2=limx→2(x−2)(x2+2x+4)x−2=limx→2(x2+2x+4)=12.
  • limx→3x2+x−122x2−9x+9=limx→3(x−3)(x+4)2(x−3)(x−1.5)=limx→3x+42x−3=73.
  • limx→0tan⁡x−sin⁡xx3=limx→0sin⁡xcos⁡x−sin⁡xx3=limx→0sin⁡x(1−cos⁡x)cos⁡xx3=limx→0(sin⁡xx⋅1−cos⁡xx2⋅cos⁡x)=
=limx→0sin⁡xx⋅limx→01cos⁡x⋅limx→01−cos⁡xx2=limx→02sin2x2x2=12limx→0(sin⁡x2x2)2=12.
  • limx→∞(x33x2−4−x23x+2)=limx→∞x3(3x+2)−x2(3x2−4)(3x2−4)(3x+2)=limx→∞2x3+4x29x3+6x2−12x−8=
=limx→∞2+4x9+6x−12x2−8x3=29.
  • limx→12x−2(26+x)13−3=limt→32(t3−27)t−3=limt→32(t−3)(t2+3t+9)t−3=2limt→3(t2+3t+9)=54,

kur 26+x=t3; x=t3−26; t→3, kai x→1.

  • Rasime ribą limx→128x3−16x2+3x−3=(00)
Skaitiklis išskaidomas pagal formulę a3−b3=(a−b)(a2+ab+b2)=8x3−1=(2x−1)(4x2+2x+1)
Vardiklis gali būti išskaidomas surandant jo sprendinius x1 ir x2:
6x2+3x−3=0
D=b2−4ac=32−4⋅6⋅(−3)=9+72=81
x1,2=−b±D2a=−3±812⋅6=−3±912=−1;12.

Kvadratinė lygtis yra išskaidoma ax2+bx+c=a(x−x1)(x−x2)=6x2+3x−3=6(x−(−1))(x−12).

limx→12(2x−1)(4x2+2x+1)6(x+1)(x−12)=limx→12(2x−1)(4x2+2x+1)3(x+1)(2x−1)=limx→124x2+2x+13x+3=34.5=23.

  • limx→∞(1−1x)x=limz→−∞[(1+1z)z]−1=e−1=1e.
  • limx→6x+3−3x−6=limx→6x+3−9(x−6)(x+3+3)=limx→61x+3+3=16.
  • limx→8x−8x13−2=limx→8(x13−2)(x23+2x13+22)x13−2=limx→8(x23+2x13+4)=12.
  • limx→∞(x−1x)5x=limx→∞(1−1x)5x=limz→−∞((1+1z)z)−5=e−5.
  • limx→0(1+tan⁡x)1sin⁡x=limx→0((1+tan⁡x)cos⁡xsin⁡x)1cos⁡x=e.
  • limx→∞(x2+53x2+1)x2=limx→∞(1+5x23+1x2)x2=limx→∞(13)x2=0.
  • limx→0cos⁡π⋅xsin⁡x=limx→0cos⁡π⋅xxsin⁡xx=limx→0cos⁡πsin⁡xx=limx→0cos⁡π=−1.