Iracionaliųjų funkcijų integravimas (papildomai)

Iš testwiki.
Pereiti į navigaciją Jump to search


2. Trupmeninių tiesinių iracionalumų integravimas

Šiame skirsnyje įrodysime, kad bet kokios funkcijos
R(x,ax+bcx+dn)(7.64)
(a, b, c ir d - realūs skačiai, n - natūrinis skaičius) integralas yra elementarioji funkcija. Tokio tipo funkcijas vadinsime trupmeniniais tiesiniais iracionalumais.
Įsitikinsime, kad (7.64) funkcijos integralas, kai ad−bc≠0 (jei ad−bc=0 tada tai reiškia, kad k(ax+b)=cx+d su tam tikru realiu skaičiumi k), racionalizuojamas keitiniu t=ax+bcx+dn. Iš tikrųjų
tn=ax+bcx+d,tn(cx+d)=ax+b,tncx−ax=b−dtn,(tnc−a)x=b−dtn,x=b−dtntnc−a=dtn−ba−ctn,
dx=dntn−1(a−ctn)−(dtn−b)(−cntn−1)(a−ctn)2dt=(ad−bc)ntn−1(a−ctn)2dt.
Todėl
∫R(x,ax+bcx+dn)dx=∫R(dtn−ba−ctn,t)(ad−bc)ntn−1(a−ctn)2dt.
Kadangi racionalioji funkcija, kurios argumentas yra racionalioji funkcija, irgi yra racionalioji funkcija, tai integralas, parašytas paskutinės lygybės dešinėje pusėje yra racionaliosios funkcijos integralas. Vadinasi įrodėme, kad (7.64) trupmeninio tiesinio iracionalumo integralas racionalizuojamas keitiniu t=ax+bcx+dn.


Pavyzdžiai.

  • Apskaičiuosime integralą I=∫1+x1−x⋅dx1−x. Pakeitę
t=1+x1−x,t2=1+x1−x,t2−xt2=1+x,−xt2−x=1−t2,x(t2+1)=t2−1,x=t2−1t2+1,
dx=2t(t2+1)−(t2−1)2t(t2+1)2dt=2t3+2t−2t3+2t(t2+1)2dt=4tdt(t2+1)2,
gauname
I=∫1+x1−x⋅dx1−x=∫1+t2−1t2+11−t2−1t2+1⋅4tdt(t2+1)21−t2−1t2+1=∫t2+1+t2−1t2+1t2+1−(t2−1)t2+1⋅4tdt(t2+1)2t2+1−(t2−1)t2+1=
=∫2t2t2+12t2+1⋅4tdt(t2+1)22t2+1=∫2t22⋅2tdtt2+1=2∫t2dtt2+1=2∫dt−2∫dtt2+1=2t−2arctan⁡t+C=
=21+x1−x−2arctan⁡1+x1−x+C.


5. Kvadratinių iracionalumų integravimas kitais būdais

Nors Oilerio keitiniais
R(x,ax2+bx+c)(7.66)
funkcijos integralas visada racionalizuojamas, bet dažniausiai gaunami labai griozdiški ir sudėtingi reiškiniai. Todėl praktikoje (7.66) funkcija integruojama kitais būdais. Juos ir aptarsime šiame skirsnyje.
Pažymėję y=ax2+bx+c ir atkreipę dėmesį į tai, kad y2 yra polinomas, (7.66) funkciją galime išreikšti suma
R(x,y)=R1(x)+R2(x)y;
(vietoje R2(x) įrašę y2 galime padaryt, kad y būtų skaityklyje; taip pat galime parinkti R2(x), kad jis būtų aukštesnio laipsnio polinomas nei y2, bet turėtų tas pačias šaknis kaip y2)
čia R1(x) ir R2(x) - tam tikros racionalios vieno kintamojo funkcijos. Kadangi funkcijos R1(x) integralas yra elementarioji funkcija, tai užtenka išnagrinėti kaip apskaičiuojamas funkcijos R2(x)y integralas.
Žinome, kad kiekvieną racionaliąją trupmeną R2(x) galima išreikšti polinomo P(x) ir taisiklingos racionaliosios trupmenos R3(x) suma. Taisiklingą racionaliąją trupmeną R3(x) savo ruožtu galima išreikšti paprasčiausių trupmenų suma. Turėdami tai galvoje, galime tvirtinti, kad funkcijos R2(x)y integravimas pakeičiamas trijų tipų integralų skaičiavimu:
I. ∫P(x)ydx, kai P(x) - polinomas;
II. ∫B(x−A)αydx, kai A ir B - realieji skaičiai, o α - natūrinis skaičius;
III. ∫Mx+N(x2+px+q)λydx, kai M, N, p ir q - realieji skaičiai, λ - natūrinis skaičius ir, be to, q−p24>0 (x2+px+q neturi realių šaknų).
Visų trijų tipų integralus išnagrinėsime atskirai.

Pirmojo tipo integralas

I. Pirmojo tipo integralui apskaičiuoti pirmiausia išvesime integralo
∫xmdxy(m=0,1,2,...)
rekurentinę formulę. Tarę, kad m≥1, suintegruosime diferencijavimu patikrinamą tapatybę:
(xm−1y)′=(xm−1ax2+bx+c)′=(m−1)xm−2ax2+bx+c+xm−1⋅2ax+b2ax2+bx+c=
=(m−1)xm−2ax2+bx+c+axmax2+bx+c+xm−1b2ax2+bx+c=(m−1)xm−2ax2+bx+cax2+bx+c+axmax2+bx+c+xm−1b2ax2+bx+c=
=(m−1)axmax2+bx+c+(m−1)bxm−1ax2+bx+c+(m−1)cxm−2ax2+bx+c+axmax2+bx+c+xm−1b2ax2+bx+c=
=maxmax2+bx+c+(m−12)bxm−1ax2+bx+c+(m−1)cxm−2ax2+bx+c,
(xm−1y)′=maxmy+(m−12)bxm−1y+(m−1)cxm−2y.
Suintegravę šią tapatybę panariui, gauname lygybę
xm−1y=maIm+(m−12)bIm−1+(m−1)cIm−2.(7.69)
Į (7.69) lygybę įrašę m=1, turime
x1−1y=1⋅aI1+(1−12)bI1−1+(1−1)cI1−2,
y=aI1+12bI0,
y−12bI0=aI1,
I1=ya−b2aI0.(7.70)
Į (7.69) lygybę įrašę m=2 ir pasinaudoję apskaičiuotąja integralo I1 reikšme (t. y. (7.70) formule), gausime
x2−1y=2aI2+(2−12)bI2−1+(2−1)cI2−2,
xy=2aI2+32bI1+cI0,
xy−32bI1−cI0=2aI2,
I2=xy2a−3b4aI1−c2aI0,
I2=xy2a−3b4a(ya−b2aI0)−c2aI0,
I2=xy2a−3by4a2+3b28a2I0−c2aI0,
I2=14a2(2ax−3b)y+18a2(3b2−4ac)I0.
Taip samprotaudami toliau, išvesime bendrąją formulę
Im=Pm−1(x)y+cmI0;(7.71)
čia Pm−1(x) - koks nors (m-1)-ojo laipsnio polinomas, o cm - realusis skaičius.
Jei I tipo integrale P(x) yra n-ojo laipsnio polinomas, tai I tipo integralas bus lygus integralų I0,I1,...,In su atitinkamais daugikliais (polinomo P(x) koeficientais) sumai. Todėl iš (7.71) lygybės aišku, kad I tipo integralas galutinai apskaičiuojamas pagal tokią formulę:
∫P(x)ydx=Qn−1y+C0∫dxy;(7.72)
čia Qn−1(x) yra koks nors (n-1)-ojo laipsnio polinomas, o C0 - realusis skaičius. Polinomo Qn−1(x) koeficientus ir skaičių C0 randame neapibrėžtųjų koeficientų metodu. Tam reikalui polinomą Qn−1(x) užrašome su raidiniais koeficientais:
Qn−1(x)=A0+A1x+...+An−1xn−1.
Išdiferencijavę (7.72) lygybę ir diferencijavimo rezultatą padauginę iš y, gauname
P(x)y=(Qn−1y)′+C01y,
P(x)y=Qn′−1y+Qn−12ax+b2y+C01y,
P(x)=Qn′−1(ax2+bx+c)+12Qn−1(2ax+b)+C0.(7.73)
Abiejose tos lygybės pusėse parašyti n-ojo laipsnio polinomai. Palyginę jų koeficientus, sudarome n+1 tiesinių lygčių sistemą, iš kurios randame A0,A1,...,An−1 ir C0. Sudarytoji sistema išsprendžiama, nes teisinga išvestoji (7.72) formulė. Lieka tik pridurti, kad iš integralo, parašyto (7.72) lygybės dešinėje pusėje, tiesiniu keitiniu t=x+b2a gaunamas lentelinis integralas. Naudojantis tuo keitiniu, integralas ∫dxy, nekreipiant dėmesio į pastovų daugiklį, pakeičiamas arba integralu
∫dtt2±k2=ln⁡|t+t2±k2|+C (k=const>0),
arba integralu
∫dtk2−t2=arcsin⁡tk+C.


Pavyzdys. Apskaičiuosime integralą
∫x31+2x−x2dx.
(7.72) formulė, pritaikyta pateiktajam integralui, bus šitokia:
∫x31+2x−x2dx=(A0+A1x+A2x2)1+2x−x2+C0∫dx1+2x−x2.(7.74)
Išdiferencijavę abi šios lygybės puses ir rezultatą padauginę iš 1+2x−x2, gausime
x31+2x−x2=(A1+2A2x)1+2x−x2+(A0+A1x+A2x2)2−2x21+2x−x2+C011+2x−x2,
x3=(A1+2A2x)(1+2x−x2)+(A0+A1x+A2x2)(1−x)+C0.
Palyginę koeficientus prie x3,x2,x1 ir x0 kairėje ir dešinėje pusėje, sudarome lygčių sistemą
{−3A2=1,5A2−2A1=0,2A2+3A1−A0=0,A1+A0+C0=0.
Išsprendę šią sistemą, randame A2=−13,A1=−56,A0=−196,C0=4. Integralą, parašytą (7.74) lygybės dešinėje pusėje, apskaičiuojame, naudodamiesi keitiniu t=x−1:
∫dx1+2x−x2=∫dt2−t2=arcsin⁡t2+C=arcsin⁡x−12+C.
Galutinai
∫x31+2x−x2dx=(−196−56x−13x2)1+2x−x2+4arcsin⁡x−12+C.

Antrojo tipo integralas

II. Skaičiuosime II tipo integralą. Įsitikinsime, kad iš jo keitiniu t=1x−A gaunamas I tipo integralas. Iš tikrųjų, kadangi
x−A=1t,x=1t+A,
dx=−dtt2,ax2+bx+c=(A2a+Ab+c)t2+(2aA+b)t+at2,
tai
∫B(x−A)αydx=∫B(1t)α(A2a+Ab+c)t2+(2aA+b)t+at2⋅−dtt2=−∫Btα(A2a+Ab+c)t2+(2aA+b)t+at⋅dtt2=
=−∫Btα+1(A2a+Ab+c)t2+(2aA+b)t+a⋅dtt2=−∫Btα−1(A2a+Ab+c)t2+(2aA+b)t+adt.

Trečiojo tipo integralas

III. Aptarsime pagaliau, kaip skaičiuojamas III tipo integralas. Pirmiausia išnagrinėsime, kaip skaičiuoti III tipo integralą tuo atveju, kai p=0,b=0, t. y. integralą
K=∫Mx+N(x2+q)λax2+cdx.
Jis yra dviejų integralų
K1=M∫xdx(x2+q)λax2+c ir K2=N∫dx(x2+q)λax2+c
suma. Pirmąjį iš jų galima užrašyti šitaip:
K1=M2∫d(x2)(x2+q)λax2+c;
iš čia aišku, kad pointegralinė funkcija yra tiesinis (bet ne kvadratinis) iracionalumas x2 atžvilgiu. Kaip įsitikinome 2 skirsnyje, integralas K1 racionalizuojamas keitiniu t=ax2+c. Integralą K2 galima užrašyti šitaip (tariame, kad x≠0):
K2=N∫dx(x2+q)λax2+c=N∫dxx2λ(1+q1x2)λxa+c1x2=N∫1x2λ+1dx(1+q1x2)λa+c1x2=
=N∫1x2λ−2dxx3(1+q1x2)λa+c1x2=−N2∫(1x2)λ−1d(1x2)(1+q1x2)λa+c1x2,
o iš to aišku, kad pointegralinė funkcija yra tiesinis iracionalumas 1x2 atžvilgiu. Todėl integralas K2 racionalizuojamas keitiniu r=a+cx2. Taigi III tipo integralą racionalizavome atskiru atveju, kai abu kvadratiniai trinariai neturi pirmojo laipsnio narių.
Dabar išnagrinėsime III tipo integralą bendruoju atveju ir įrodysime, kad jį galima pakeisti ką tik ištirtu integralu. Jei kvadratinių trinarių koeficientai yra susieti lygybe
b=ap,(7.75)
tai III tipo integralo pakeitimui jau ištirtuoju integralu pakanka keitinio x=t−p2. Iš tikrųjų
∫(Mx+N)dx(x2+px+q)λax2+bx+c=∫Mt+(−Mp2+N)[t2+(q−p24)]λat2+(c−ap24)dt.
(Iš tikro, vietoje t dešinėje lygybės pusėje įstatę x+p2, gauname pradinį integralą:
∫Mt+(−Mp2+N)[t2+(q−p24)]λat2+(c−ap24)dt=∫M(x+p2)+(−Mp2+N)[(x+p2)2+(q−p24)]λa(x+p2)2+(c−ap24)dx=
=∫Mx+Mp2+−Mp2+N[x2+px+p24+(q−p24)]λa(x2+px+p24)+(c−ap24)dx=∫Mx+N[x2+px+q]λax2+apx+ap24+c−ap24dx=
=∫Mx+N[x2+px+q]λax2+apx+cdx=∫(Mx+N)dx(x2+px+q)λax2+bx+c.
Nes b=ap ir dx=d(t−p2)=dt.)
III tipo integralą sunkiau pakeisti anksčiau ištirtuoju integralu tuo atveju, kai kvadratinių trinarių koeficientai nėra susieti (7.75) lygybe. Tuomet iš pradžių reikia naudotis trupmeniniu tiesiniu keitiniu
x=μt+ν1+t,(7.76)
taip pasirinkus koeficientus μ ir ν, kad kvadratiniai trinariai neturėtų pirmojo laipsnio narių t atžvilgiu. Įsitikinsime, kad tokius μ ir ν pasirinkti galima. Pasinaudoję (7.76) keitiniu, gauname
x2+px+q=(μ2+pμ+q)t2+[2μν+p(μ+ν)+2q]t+(ν2+pν+q)(1+t)2,
ax2+bx+c=(aμ2+bμ+c)t2+[2μνa+b(μ+ν)+2c]t+(aν2+bν+c)(1+t)2.
Vadinasi, koeficientai μ ir ν nustatomi iš lygčių sistemos
{2μν+p(μ+ν)+2q=0,2μνa+b(μ+ν)+2c=0,
arba iš jai ekvivalenčios lygčių sistemos
{μ+ν=−2(c−aq)b−ap,μ⋅ν=cp−bqb−ap.
(Antroje sistemoje μ+ν gavome pirmos sistemos pirmą eilutę padauginę iš (-a) ir sudėję su antra eilute. Tada gaunasi:
−ap(μ+ν)+b(μ+ν)−2aq+2c=0,
(μ+ν)(b−ap)=2aq−2c,
μ+ν=−2(c−aq)b−ap.
Antroje sistemoje μ⋅ν gavome pirmos sistemos pirmą eilutę padauginę iš (-b), o antrą eilutę padauginę iš p ir abi [pirmos sistemos] eilutes sudėję. Po sudeties turime:
−2μνb+2μνap−2qb+2cp=0,
−μνb+μνap−qb+cp=0,
(ap−b)μν=qb−cp,
μ⋅ν=cp−bqb−ap.)
Taigi μ ir ν yra šaknys kvadratinės lygities (pagal Vieto teoremą)
z2+2(c−aq)b−apz+cp−bqb−ap=0.(7.77)
Liko įrodyti, kad ta kvadratinė lygtis turi realias ir skirtingas šaknis (μ ir ν). Tam reikalui užtenka įsitikinti, kad jos diskriminantas yra teigiamas, t. y. užtenka įrodyti nelygybę
(2(c−aq)b−ap)2>4cp−bqb−ap,
(c−aq)2>(cp−bq)(b−ap).(7.78)
Lengva patikrinti, kad (7.78) nelygybė yra ekvivalenti nelygybei
[2(c+aq)−bp]2>(4q−p2)(4ac−b2).(7.79)
Kadangi kvadratinis trinaris x2+px+q turi menamas šaknis, tai 4q−p2>0.
(7.79) nelygybė tikrai yra teisinga, kai 4ac−b2<0. Įrodysime, kad ji yra teisinga ir tuo atveju, kai 4ac−b2>0. Tuomet q>0,ac>0 ir 4acq>pb (nes 4q⋅4ac>p2⋅b2). Todėl, atsižvelgę į tai, kad c+aq2≥acq, galėsime rašyti:
[2(c+aq)−bp]2≥[4qac−bp]2=(4q−p2)(4ac−b2)+4(pac−bq)2≥(4q−p2)(4ac−b2).
Parašytoje nelygybių grandinėje yra bent vienas griežtos nelygybės ženklas >, nes pirmasis ženklas ≥ virsta = tik tada, kai c=aq; jei c=aq, tai iš nelygybės b≠ap išplaukia pac−bq≠0, todėl antrasis ženklas ≥ nevirsta ženklu =. Įrodėme, kad (7.79) nelygybė yra teisinga, t. y. galima pasirinkti tokius μ ir ν, su kuriais gautuosiuose kvadratiniuose trinariuose nėra pirmojo laipsnio narių t atžvilgiu. Panaudojus (7.76) keitinį su tokiais μ ir ν, III tipo integralas pakeičiamas integralu
∫P(t)dt(t2+q1)λa1t2+c1;(7.80)
čia a1,c1 ir q1 - kokie nors realūs skaičiai, o P(t) yra (2λ−1)-ojo laipsnio polinomas. Trupmeną (kai λ>1) P(t)dt(t2+q1)λ išreiškus paprasčiausių trupmenų suma, vietoj (7.80) integralo užteks apskaičiuoti integralus
∫Mkt+Nk(t2+q1)ka1t2+c1dt(k=1,2,...,λ).
Tokie integralai buvo anksčiau ištirti. Įrodėme, kad visų trijų I, II ir III tipų integralai yra elementariosios funkcijos. Vadinasi, dar kartą (be Oilerio keitinių) įsitikinome, kad (7.66) funkcijos integralas išreiškiamas elementariosiomis funkcijomis.


Pavyzdys. Apskaičiuosime integralą I=∫dx(x2−x+1)x2+x+1. Tai III tipo integralas. Kadangi jis netenkina (7.75) sąlygos, tai pirmiausia turime padaryti (7.76) keitinį. Po tokio pakeitimo
x2+x+1=(μ2+μ+1)t2+[2μν+(μ+ν)+2]t+(ν2+ν+1)(1+t)2,
x2−x+1=(μ2−μ+1)t2+[2μν−(μ+ν)+2]t+(ν2−ν+1)(1+t)2.
Koeficientus μ ir ν randame iš lygčių sistemos
{2μν+(μ+ν)+2=0,2μν−(μ+ν)+2=0.
Lengva įsitikinti, kad μ=1,ν=−1 (gali būti ir priešingai: μ=−1,ν=1). Vadinasi, (7.76) keitinys yra x=t−1t+1, todėl
x(t+1)=t−1,xt−t=−x−1,t(1−x)=1+x, t=x+11−x,
dx=t+1−(t−1)(t+1)2dt=2dt(t+1)2,
x2+x+1=(t−1)2(t+1)2+t−1t+1+1=t2−2t+1(t+1)2+t−1t+1+1=(t2−2t+1)+(t+1)(t−1)+(t+1)2(t+1)2=
=(t2−2t+1)+(t2−1)+(t2+2t+1)(t+1)2=3t2+1(t+1)2,
x2−x+1=(t2−2t+1)−(t2−1)+(t2+2t+1)(t+1)2=t2+3(t+1)2.
Nagrinėjamasis integralas virsta šitokiu:
I=∫dx(x2−x+1)x2+x+1=∫1t2+3(t+1)23t2+1(t+1)2⋅2dt(t+1)2=2∫1(t2+3)3t2+1(t+1)2dt=2∫(t+1)dt(t2+3)3t2+1=I1+I2,
jei
I1=2∫tdt(t2+3)3t2+1,I2=2∫dt(t2+3)3t2+1.
Integralui I1 apskaičiuoti naudosime keitinį u=3t2+1, o integralui I2 - keitinį v=3+1t2.
Tada integralui I1 turime:
u2=3t2+1,u2−1=3t2,t2=u2−13,
d(t2)=d(u2−13)=2u3du ir
I1=2∫tdt(t2+3)3t2+1=22∫d(t2)(t2+3)3t2+1=∫2u3du(u2−13+3)⋅u=23∫duu2−13+3=
=23∫duu2−1+93=2∫duu2+8=28arctan⁡u8+C=12arctan⁡u8+C=12arctan⁡3t2+18+C=
=12arctan⁡3(x+11−x)2+18+C=12arctan⁡3(x2+2x+1)(1−x)2+18+C=12arctan⁡3(x2+2x+1)+1−2x+x2(1−x)28+C=
=12arctan⁡4x2+4x+48(1−x)2+C=12arctan⁡x2+x+12(1−x)2+C.
O integralui I2 turime:
v=3+1t2,v2=3+1t2,v2−3=1t2,
d(1t2)=d(v2−3)=2vdv;
I2=2∫dt(t2+3)3t2+1=2∫dtt2(1+31t2)t3+1t2=2∫dtt3(1+31t2)3+1t2=−22∫d(1t2)(1+31t2)3+1t2=
=−∫2vdv(1+3(v2−3))⋅v=−2∫vdv(1+3v2−9)⋅v=−2∫dv3v2−8=−2∫dv3(v2−83).
Toliau pasinaudosime racionaliųjų funkcijų angliškos Vikipedijos integralų lentele iš čia: https://en.wikipedia.org/wiki/List_of_integrals_of_rational_functions
Mums prireiks šito integralo:
∫1x2−a2dx=12aln⁡|x−ax+a|+C={−1aartanh⁡xa+C=12aln⁡a−xa+x+C(for |x|<|a|)−1aarcoth⁡xa+C=12aln⁡x−ax+a+C(for |x|>|a|)
Tada, kai |v|<83, gauname:
I2=−23∫dvv2−83=−23⋅1283ln⁡83−v83+v+C=−13⋅8ln⁡83−v83+v+C=126ln⁡83+v83−v+C=
=126ln⁡83+3+1t283−3+1t2+C=126ln⁡83+3+1(x+11−x)283−3+1(x+11−x)2+C=126ln⁡83+3+(1−x)2(x+1)283−3+(1−x)2(x+1)2+C=
=126ln⁡83+3(x2+2x+1)+(1−2x+x2)(x+1)283−3x2+6x+3+(1−2x+x2)(x+1)2+C=126ln⁡83+4x2+4x+4(x+1)283−4x2+4x+4(x+1)2+C=126ln⁡83+2x2+x+1(x+1)283−2x2+x+1(x+1)2+C=
=126ln⁡223+2x2+x+1(x+1)2223−2x2+x+1(x+1)2+C=126ln⁡23+x2+x+1(x+1)223−x2+x+1(x+1)2+C.
Tada, kai |v|>83, gaunasi (skaičiuojant analogiškai):
I2=126ln⁡x2+x+1(x+1)2+23x2+x+1(x+1)2−23+C.
Na, o [labai seno] vadovelio atsakyme, panašu, kad įsivėlus klaidelė, nes gaunamas toks (truputi kitoks) atsakymas:
I2=−2∫dv3v2−8=126ln⁡|v+83v−83|+C=126ln⁡|x2+x+1(x+1)2+83x2+x+1(x+1)2−83|+C.
Vadovelio atsakymas skiriasi tuom, kad turi modulio ženklą ir 83 tam tikrose vietose vietoj 23.