Matematika/Antrosios eilės tiesinės homogeninės diferencialinės lygtys su pastoviaisiais koeficientais

Iš testwiki.
Pereiti į navigaciją Jump to search

Antrosios eilės tiesine homogenine diferencialine lygtimi su pastoviaisiais koeficientais vadinama lygtis

y+py+qy=0.
Tokia lygtis išsprendžiama parinkus y=ekx.
Toliau gauname,
(ekx)+p(ekx)+qekx=0,
k2ekx+kpekx+qekx=0,
(k2+kp+q)ekx=0.
Kadangi nėra tokio k, kad ekx būtų lygi nuliui, tai
k2+kp+q=0.
Išsprendžiant šią lygtį ir bus gautas diferencialinės lygties sprendinys (arba du sprendiniai). Yra trys atvejai, kai k1k2, kai k1=k2 ir kai sprendiniai yra kompleksiniai skaičiai.

Vronskio determinantas

Vronskio determinantas pavadintas Juzefo Vronskio (J. Wronski, 1776-1853) vardu. Oficialiai laikoma, kad Vronskio determinantas padeda spręsti Antrosios eilės tiesines homogenines diferencialines lygtis su pastoviaisiais koeficientais, tačiau teisybė yra, kad jis neturi su jomis nieko bendro (senovėje šito nesuprato arba ir dabar ne visi supranta, todėl neišima jo iš vadovelių). Dėl šios priežasties Vronskio determinantas čia nebus nagrinėjamas. Bent jau Vronskio determinantas tikrai nereikalingas kai k1=k2.
Vronskio determinanto radimas:
W(y1,y2)=[y1y2y'1y'2]
Kai y1 ir y2 yra atskirieji lygties sprendiniai.

Charakteringosios lygties šaknys k1 ir k2 yra realios ir skirtingos

Jeigu lygties
y+py+qy=0
sprendiniai k1 ir k2 yra realieji skaičiai ir skirtingi, tuomet diferencialinės lygties sprendiniai yra
y1=ek1x,y2=ek2x.
Bendrasis lygties
y+py+qy=0
sprendinys yra
y=C1ek1x+C2ek2x.


Įrodymas. Turime lygtį
y+py+qy=0.
Tokia lygtis išsprendžiama parinkus y=ekx.
Toliau gauname,
(ekx)+p(ekx)+qekx=0,
k2ekx+kpekx+qekx=0,
(k2+kp+q)ekx=0.
Kadangi nėra tokio k, kad ekx būtų lygi nuliui, tai
k2+kp+q=0.
Gavome, kad k1k2. Tuomet yra du elementariausi diferencialinės lygties sprendiniai:
y1=ek1x ir y2=ek2x.
Bet mes tikimes, kad gali būti ir sudetingesni sprendiniai, todėl parenkame tokią funkciją z, kuri gali buti arba funkcija nuo x (kaip pavyzdžiui z=Cx+C1), arba konstanta (z=C). Šią funkciją z padauginame su diferencialinės lygties sprendiniais ir gauname:
y10=zek1x ir y20=zek2x.
Randame y10 ir y20 pirmos ir antros eilės išvestines:
y10=(zek1x)=zek1x+zk1ek1x,
y10=(zek1x+zk1ek1x)=(zek1x+zk1ek1x)+(zk1ek1x+zk12ek1x),
y10=zek1x+2k1zek1x+k12zek1x;
y20=(zek2x)=zek2x+k2zek1x,
y20=zek2x+2k2zek2x+k22zek2x.
Įstatome y10,y10,y10 reikšmes į lygtį y+py+qy=0 ir gauname:
zek1x+2k1zek1x+k12zek1x+p(zek1x+k1zek1x)+qzek1x=0,
zek1x+(2k1+p)zek1x+(k12+pk1+q)zek1x=0,
z+(2k1+p)z+(k12+pk1+q)z=0.
Mums reikia, kad z būtų lygi nuliui ir z=0 (tada reiškinys k12+pk1+q=0 su reikšme k1). Suprantame, kad z turi būti konstanta, nes tik tada z=0 ir z=0. Suradus, kad z=C1, gauname:
C1+(2k1+p)C1+(k12+pk1+q)C1=0,
(k12+pk1+q)C1=0.
Šis paskutinis reiškinys tikrai lygus nuliui su bet kokiu skaičiumi C1 ir su reikšme k1.
Analogiškai randame, kad
(k22+pk2+q)C2=0.
Vadinasi,
y10=C1ek1x,
y20=C2ek2x.
Suprantame, kad tiek su C1ek1x reikšme išraiška y+py+qy lygi nuliui, tiek su C2ek2x reikšme išraiška y+py+qy lygi nuliui. Iš diferenciavimo taisyklės žinome, kad (f(x)+g(x))=f(x)+g(x), todėl įstačius į lygtį y+py+qy=0 reikšmę y=y10+y20=C1ek1x+C2ek2x, diferencialinės lygties (y+py+qy=0) lygybė bus patenkinta (abiejose pusėse bus nulis). Todėl bendrasis diferencialinės lygties y+py+qy=0 sprendinys yra
y=C1ek1x+C2ek2x.


Pavyzdžiai

  • Išspręskime lygtį y+y6y=0.
Sprendimas. Įstatome vietoje y reikšmę ekx ir gauname
(ekx)+(ekx)6ekx=0,
k2ekx+kekx6ekx=0,
padalinus abi puses iš ekx gauname
k2+k6=0;
D=b24ac=1241(6)=1+24=25;
k1=bD2a=12521=62=3;
k2=b+D2a=1+2521=42=2.
Charakteringoji lygtis y+y6y=0 turi dvi skirtingas realiąsias šaknis k1=3 ir k2=2. Todėl bendrasis sprendinys yra
y=C1e3x+C2e2x.
Patikriname, kad y=C1e3x+C2e2x tikrai yra lygties y+y6y=0 sprendinys:
y=3C1e3x+2C2e2x,
y=9C1e3x+4C2e2x;
(9C1e3x+4C2e2x)+(3C1e3x+2C2e2x)6(C1e3x+C2e2x)=0,
9C1e3x+4C2e2x3C1e3x+2C2e2x6C1e3x6C2e2x=0,
9C1e3x+6C2e2x9C1e3x6C2e2x=0.

Charakteringosios lygties šaknys k1 ir k2 yra vienodos

Kadangi šiuo atveju ek1x=ek2x, tai turime vieną atskirąjį sprendinį y1=ekx. Kad rasti bendrąjį sprendinį užrašykime
y2=z(x)ekx.
Tuomet
y2=(z(x)ekx)=z(x)ekx+kz(x)ekx,
y2=(z(x)ekx)=z(x)ekx+kz(x)ekx+kz(x)ekx+k2z(x)ekx,
y2=(z(x)ekx)=z(x)ekx+2kz(x)ekx+k2z(x)ekx.
Įrašę y2, y2 ir y2 išraiškas į lygtį y+py+qy=0, gauname
z(x)ekx+2kz(x)ekx+k2z(x)ekx+p(z(x)ekx+kz(x)ekx)+qz(x)ekx=0,
z(x)ekx+(2k+p)z(x)ekx+(k2+pk+q)z(x)ekx=0,
z(x)+(2k+p)z(x)+(k2+pk+q)z(x)=0.
Pagal Vieto teoremą p=(k1+k2)=(k+k)=2k, todėl 2k=p ir 2k+p=0. Todėl gauta forma supaprastėja:
z(x)+0z(x)+(k2+pk+q)z(x)=0,
z(x)+(k2+pk+q)z(x)=0.
Kad gauti nulį ir kaip nors išspręsti šitą lygtį mums reikia, kad reikšmė z(x) būtų lygį nuliui, tuomet liks lygtis
(k2+pk+q)z(x)=0,
kurią mes jau galime išspresti reikalaudami, kad k2+pk+q=0.
Matome, kad z(x)=0, kai z(x)=Ax+A1, nes z(x)=(Ax+A1)=A, z(x)=A=0.
Todėl turime bendrąjį sprendinį
y=y2=z(x)ekx=(Ax+A1)ekx,
kurį galime užrašyti taip:
y=C1ekx+C2xekx=ekx(C1+xC2).

Pavyzdžiai

  • Išspręskime lygtį y+8y+16y=0.
Sprendimas. Įstatę y=ekx į lygtį, gauname
k2ekx+8kekx+16ekx=0,
k2+8k+16=0.
Charakteringoji lygtis k2+8k+16=0 turi dvi vienodas realiąsias šaknis k1=k2=4 (pagal Vieto teorema k1k2=4(4)=16=q ir p=(k1+k2)=(44)=8; diskriminantas D=82416=0), todėl bendrasis duotosios lygties sprendinys yra
y=e4x(C1+xC2).
Patikriname:
y=(C1e4x+C2xe4x)=4C1e4x+C2e4x4C2xe4x;
y=(4C1e4x+C2e4x4C2xe4x)=16C1e4x4C2e4x4C2e4x+16C2xe4x,
y=16C1e4x8C2e4x+16C2xe4x.
Įstatome y, y ir y reikšmes į lygtį y+8y+16y=0 ir gauname:
16C1e4x8C2e4x+16C2xe4x+8(4C1e4x+C2e4x4C2xe4x)+16(C1e4x+C2xe4x)=0,
16C1e4x8C2e4x+16C2xe4x32C1e4x+8C2e4x32C2xe4x+16C1e4x+16C2xe4x=0,
16C1e4x32C1e4x+16C1e4x8C2e4x+8C2e4x+16C2xe4x32C2xe4x+16C2xe4x=0,
(16C1e4x32C1e4x+16C1e4x)+(8C2e4x+8C2e4x)+(16C2xe4x32C2xe4x+16C2xe4x)=0.


Charakteringosios lygties šaknys k1 ir k2 yra kompleksinės

k1=α+βi,
k2=αβi;
čia α=p2,β=qp24, be to, qp24>0.
Įrodyta, kad tokiu atveju bendrasis lygties y+py+qy=0 sprendinys užrašomas formule
y=eαx(C1cos(βx)+C2sin(βx)).
Įrodymas. Į lygtį y+py+qy=0 įstatome y=ekx ir gauname:
(ekx)+p(ekx)+qekx=0,
k2ekx+kpekx+qekx=0,
k2+kp+q=0;
D=p24q,(D<0)
k1=p+D2=p+p24q2=p+i2(4qp2)2=p+i4qp22=p2+i4qp24,
k2=pD2=pp24q2=pi2(4qp2)2=pi4qp22=p2i4qp24.
Taigi, gauname du sprendinius k1=α+iβ ir k2=αiβ.
Nesunku suprasti, kad jeigu vieną sprendinį (pavyzdžiui, k1=α+iβ) įstatysime į reiškinį y+py+qy tai gausime nulį. Taip pat nulį gausime jei įstatysime į reiškinį y+py+qy kitą sprendinį (k2=αiβ). Įstatant y=ek1x=e(α+iβ)x į lygtį y+py+qy=0, gauname:
(e(α+iβ)x)+p(e(α+iβ)x)+qe(α+iβ)x=0,
(α+iβ)2e(α+iβ)x+(α+iβ)pe(α+iβ)x+qe(α+iβ)x=0,
(p2+i4qp24)2+(p2+i4qp24)p+q=0,
p242p2i4qp244qp24+(p2+i4qp24)p+q=0,
p24ip4qp244qp24p22+ip4qp24+q=0,
p244qp24p22+q=0,
4qp24p24+q=0,
q+p24p24+q=0.
Abiejose lygybės pusėse gausime nulius, taip pat įstačius y=ek2x=e(αiβ)x į lygtį y+py+qy=0.
Be abejonės gausime abiejose lygties y+py+qy=0 pusėse nulius įstačius y=C1ek1x=C1e(α+iβ)x, nes tai tas pats kas padauginti visą lygtį iš konstantos: (Cf(x))+(Cf(x))+(Cf(x))=Cf(x)+Cf(x)+Cf(x). Taipogi, gausime, kad reiškinys y+py+qy lygus nuliui, jei įstatysime y=C2ek2x=C2e(αiβ)x.
Nesunku suprasti, kad į reiškinį y+py+qy įstačius y=ek1x+ek2x=e(α+iβ)x+e(αiβ)x gausime nulį (0+0=0), nes (f(x)+g(x))=f(x)+g(x). Dėl to, taip pat gausime nulį įstačius y=C1e(α+iβ)x+C2e(αiβ)x į reiškinį y+py+qy.
Kad atsikratyti i užrašykime sprendinį taip:
y10=C1eαx+iβx+C2eαxiβx=eαx(C1eiβx+C2eiβx).
Toliau iš trigonometrijos ir kompleksinių skaičių žinome, kad cosx=eix+eix2 ir sinx=eixeix2i. Todėl parenkame C1=12 ir C2=12 ir gauname:
y11=12eαx+iβx+12eαxiβx=eαxeiβx+eiβx2=eαxcos(βx).
Toliau parinkime C1=12i ir C2=12i (šįkart panaudojame kompleksinius skaičius konstantose, kad atsikratyti kompleksinių skaičių galutiniame sprendinyje) ir užrašykime:
y12=12ieαx+iβx12ieαxiβx=eαxeiβxeiβx2i=eαxsin(βx).
Vėl žinome, kad jeigu sprendinys y11=eαxcos(βx) tenkina lygtį y+py+qy=0 ir jeigu sprendinys y12=eαxsin(βx) tenkina lygtį y+py+qy=0, tai ir jų suma y20=y11+y12=eαxcos(βx)+eαxsin(βx) turi tenkinti lygtį y+py+qy=0, nes (y11+y12)=y11+y12. Be to, jei prirašysime konstantas tai sprendinys y21=C1y11+C2y12 taip pat tenkins lygtį, pagal anksčiau minėta logiką. Todėl galime užrašyti galutinį bendrąjį lygties y+py+qy=0 sprendinį (be kompleksinių skaičių):
y=C1eαxcos(βx)+C2eαxsin(βx)=eαx(C1cos(βx)+C2sin(βx)).


Pavyzdžiai

  • Išspręskime lygtį
y8y+25y=0.
Sprendimas. Charakteringoji lygtis k28k+25=0 turi dvi kompleksines šaknis: k1,2=4±3i. Taigi α=4,β=3. Todėl remiantis formule y=eαx(C1cos(βx)+C2sin(βx)), bendrasis duotosios lygties sprendinys yra
y=e4x(C1cos(3x)+C2sin(3x)).
Čia
α=p2=82=4,
β=qp24=25(8)24=25644=2516=9=3.