Matematika/Antrosios eilės tiesinės homogeninės diferencialinės lygtys su pastoviaisiais koeficientais
Pereiti į navigaciją
Jump to search
Antrosios eilės tiesine homogenine diferencialine lygtimi su pastoviaisiais koeficientais vadinama lygtis
- Tokia lygtis išsprendžiama parinkus
- Toliau gauname,
- Kadangi nėra tokio k, kad būtų lygi nuliui, tai
- Išsprendžiant šią lygtį ir bus gautas diferencialinės lygties sprendinys (arba du sprendiniai). Yra trys atvejai, kai kai ir kai sprendiniai yra kompleksiniai skaičiai.
Vronskio determinantas
- Vronskio determinantas pavadintas Juzefo Vronskio (J. Wronski, 1776-1853) vardu. Oficialiai laikoma, kad Vronskio determinantas padeda spręsti Antrosios eilės tiesines homogenines diferencialines lygtis su pastoviaisiais koeficientais, tačiau teisybė yra, kad jis neturi su jomis nieko bendro (senovėje šito nesuprato arba ir dabar ne visi supranta, todėl neišima jo iš vadovelių). Dėl šios priežasties Vronskio determinantas čia nebus nagrinėjamas. Bent jau Vronskio determinantas tikrai nereikalingas kai
- Vronskio determinanto radimas:
- Kai ir yra atskirieji lygties sprendiniai.
Charakteringosios lygties šaknys ir yra realios ir skirtingos
- Jeigu lygties
- sprendiniai ir yra realieji skaičiai ir skirtingi, tuomet diferencialinės lygties sprendiniai yra
- Bendrasis lygties
- sprendinys yra
- Įrodymas. Turime lygtį
- Tokia lygtis išsprendžiama parinkus
- Toliau gauname,
- Kadangi nėra tokio k, kad būtų lygi nuliui, tai
- Gavome, kad Tuomet yra du elementariausi diferencialinės lygties sprendiniai:
- ir
- Bet mes tikimes, kad gali būti ir sudetingesni sprendiniai, todėl parenkame tokią funkciją z, kuri gali buti arba funkcija nuo x (kaip pavyzdžiui ), arba konstanta (). Šią funkciją z padauginame su diferencialinės lygties sprendiniais ir gauname:
- ir
- Randame ir pirmos ir antros eilės išvestines:
- Įstatome reikšmes į lygtį ir gauname:
- Mums reikia, kad būtų lygi nuliui ir (tada reiškinys su reikšme ). Suprantame, kad z turi būti konstanta, nes tik tada ir . Suradus, kad , gauname:
- Šis paskutinis reiškinys tikrai lygus nuliui su bet kokiu skaičiumi ir su reikšme .
- Analogiškai randame, kad
- Vadinasi,
- Suprantame, kad tiek su reikšme išraiška lygi nuliui, tiek su reikšme išraiška lygi nuliui. Iš diferenciavimo taisyklės žinome, kad todėl įstačius į lygtį reikšmę diferencialinės lygties () lygybė bus patenkinta (abiejose pusėse bus nulis). Todėl bendrasis diferencialinės lygties sprendinys yra
Pavyzdžiai
- Išspręskime lygtį
- Sprendimas. Įstatome vietoje y reikšmę ir gauname
- padalinus abi puses iš gauname
- Charakteringoji lygtis turi dvi skirtingas realiąsias šaknis ir Todėl bendrasis sprendinys yra
- Patikriname, kad tikrai yra lygties sprendinys:
Charakteringosios lygties šaknys ir yra vienodos
- Kadangi šiuo atveju tai turime vieną atskirąjį sprendinį Kad rasti bendrąjį sprendinį užrašykime
- Tuomet
- Įrašę ir išraiškas į lygtį gauname
- Pagal Vieto teoremą todėl ir Todėl gauta forma supaprastėja:
- Kad gauti nulį ir kaip nors išspręsti šitą lygtį mums reikia, kad reikšmė būtų lygį nuliui, tuomet liks lygtis
- kurią mes jau galime išspresti reikalaudami, kad .
- Matome, kad kai nes
- Todėl turime bendrąjį sprendinį
- kurį galime užrašyti taip:
Pavyzdžiai
- Išspręskime lygtį
- Sprendimas. Įstatę į lygtį, gauname
- Charakteringoji lygtis turi dvi vienodas realiąsias šaknis (pagal Vieto teorema ir ; diskriminantas ), todėl bendrasis duotosios lygties sprendinys yra
- Patikriname:
- Įstatome , ir reikšmes į lygtį ir gauname:
Charakteringosios lygties šaknys ir yra kompleksinės
- čia be to,
- Įrodyta, kad tokiu atveju bendrasis lygties sprendinys užrašomas formule
- Įrodymas. Į lygtį įstatome ir gauname:
- Taigi, gauname du sprendinius ir
- Nesunku suprasti, kad jeigu vieną sprendinį (pavyzdžiui, ) įstatysime į reiškinį tai gausime nulį. Taip pat nulį gausime jei įstatysime į reiškinį kitą sprendinį (). Įstatant į lygtį gauname:
- Abiejose lygybės pusėse gausime nulius, taip pat įstačius į lygtį
- Be abejonės gausime abiejose lygties pusėse nulius įstačius nes tai tas pats kas padauginti visą lygtį iš konstantos: Taipogi, gausime, kad reiškinys lygus nuliui, jei įstatysime
- Nesunku suprasti, kad į reiškinį įstačius gausime nulį (0+0=0), nes Dėl to, taip pat gausime nulį įstačius į reiškinį
- Kad atsikratyti i užrašykime sprendinį taip:
- Toliau iš trigonometrijos ir kompleksinių skaičių žinome, kad ir Todėl parenkame ir ir gauname:
- Toliau parinkime ir (šįkart panaudojame kompleksinius skaičius konstantose, kad atsikratyti kompleksinių skaičių galutiniame sprendinyje) ir užrašykime:
- Vėl žinome, kad jeigu sprendinys tenkina lygtį ir jeigu sprendinys tenkina lygtį , tai ir jų suma turi tenkinti lygtį nes Be to, jei prirašysime konstantas tai sprendinys taip pat tenkins lygtį, pagal anksčiau minėta logiką. Todėl galime užrašyti galutinį bendrąjį lygties sprendinį (be kompleksinių skaičių):
Pavyzdžiai
- Išspręskime lygtį
- Sprendimas. Charakteringoji lygtis turi dvi kompleksines šaknis: Taigi Todėl remiantis formule bendrasis duotosios lygties sprendinys yra
- Čia