Matematika/Apibrėžtinis integralas

Iš testwiki.
Pereiti į navigaciją Jump to search

Rymano integralo savybės

Rymano integralas pasižymi tokiomis savybėmis, kurias gana lengva suprasti, laikant integralą plotu.

  • aaf(x)𝖽x=0. Stačiakampio, kurio viena kraštinė lygi 0, plotas lygus 0.
  • Jei b<a, tai abf(x)𝖽x=baf(x)𝖽x. T. y. integruojant iš dešinės į kairę, plotas laikomas neigiamu. Taip yra todėl, kad dydžiai Δxi integralinėje sumoje yra neigiami.
  • Jei c[a;b], tai acf(x)𝖽x+cbf(x)𝖽x=abf(x)𝖽x. Plotus galima sudėti, jei jie nesikerta. Dėl praeitos savybės, taip sudėti galima net ir tada, kai c yra už intervalo galų, jei tik ten funkcija yra integruojama.
  • Jei f(x) ir g(x) yra integruojamos kažkokiame intervale, tai integruojama ir šių funkcijų sandauga f(x)g(x). Atvirkščias teiginys yra neteisingas.
  • ab(f(x)+g(x))𝖽x=abf(x)𝖽x+abg(x)𝖽x.

Skaičiavimas

Skaičiuoti Rymano integralą naudojantis apibrėžimu ne visada įmanoma, be to, tai yra labai sudėtinga. Dažniausiai praktikoje naudojama Niutono-Leibnico formulė, kuri sieja neapibrėžtinį integralą su apibrėžtiniu, nors iš esmės tai yra visiškai skirtingi dalykai:

abf(x)𝖽x=F(x)|ab=F(b)F(a).

Čia F(x) yra viena iš f(x) pirmykščių funkcijų. Pavyzdžiui, rasime integralą 01x2𝖽x, t. y. plotą po parabolės šaka, apribota parabole f(x)=x2, Ox koordinačių ašimi ir tiese, statmena Ox ašiai ir kertančią ją taške x=b=1.

Iš pradžių surandame:
x2𝖽x=x2+12+1+C=x33+C.
Tada į šitą formulę įstatome a ir b reikšmes:
F(b)=133+C=13+C.
F(a)=033+C=C.

Tada atimame F(a) iš F(b):

F(b)F(a)=01x2𝖽x=133033=13.

Radome plotą esantį po dešine parabolės šaka, kuris apribotas, šiuo atveju, tik viena iš dešinės pusės statmena x ašiai tiese (kurios ilgis yra 12).

Pavyzdžiai

  • 01exdx4e2x+12ex+34=1edt4t2+12t+34=1edt(2t+3)2+25=1252e+3duu2+25=

=110arctanu5|52e+3=110arctan2e+35π40, kur t=ex; dt=exdx; a=e0=1; b=e1=e; u=2t+3; du=2dt. Apibrėžtinio integralo integravimas dalimis: abudv=uv|ababvdu.

  • 0π2xsinxdx=xcosx|0π2+0π2cosxdx=sinx|0π2=1, kur x=u; sinxdx=dv; dx=du; cosx=v.
  • Apskaičiuosime 100 cm ilgio strypo masę, kai jo ilginis tankis γ(x)=2+0.001x2 (g/cm).

m=0100(2+0.001x2)dx=(2x+0.0013x3)|0100=200+10003=53313(g).

  • 011x2dx. Keičiame x=sint, dx=costdt. Kadangi sint=0, kai t=0 ir sint=1, kai t=π2, tai

011x2dx=0π21sin2tcostdt=0π2cos2dt=0π21+cos(2t)2dt=π4+14sin(2t)|0π2=π4.

Parabolės.
  • Apskaičiuosime figūros, apribotos kreivių y=x2 ir y=x1/2 plotą.
Pirmiausia turime rasti tų kreivių susikirtimo taškų abscises. Tuo tikslu sprendžiame lygtį x2=x1/2 iš čia x1=0, x2=1. Tuomet

S=01(xx2)dx=23x32|01x33|01=2313=13.

Elipsė.
  • Apskaičiuokime figūros, apribotos elipse x2a2+y2b2=1 plotą.
Apskaičiuokime plotą tos figūros dalies, kuri yra pirmajame ketvirtyje, po to gautą rezultatą padauginsime iš 4. Elipsės kanonine lygtį pakeičiame parametrinėmis lygtimis x=acost, y=sint. Pirmajame ketvirtyje x kinta nuo 0 iki a, todėl t kinta nuo π2 iki 0 (tokias t reikšmes gavome, įrašę į lygtį x=acost vietoje x jo reikšmes 0 ir a). Į formulę S=abydx vietoje y įrašykime y=bsint, o vietoje dx įrašykime d(acost)=asintdt, kadangi x=acost. Tuomet

S=4π/20bsintasintdt=4ab0π/2sin2tdt=2ab0π/2(1cos(2t))dt= =2ab[π20π/2cos(2t)2d(2t)]=2ab[π2sin(2t)2|0π/2]=πab.

  • Apskaičiuosime kūno, apriboto paraboloido z=x2+32y2 ir plokštumos z=4, tūrį.
Jei paraboloidą kirstume plokštuma z=const, tai jo pjūvyje gautume elipsę

x2+32y2=z, kurios kanoninė lygtis x2z+y223z=1. Tos elipsės pusašės lygios a=z,b=2z3. Kadangi Q(z)=πab (iš ankstesnio pavyzdžio), tai Q(z)=πz2z3=πz23. Tuomet V=04π23zdz=π23z22|04=8π63.

Plotas apribotas parabolės ir tiesės.
  • Apskaičiuosime plotą figūros, apribotos grafikais funkcijų y=f1(x)=x ir y=f2(x)=2x2.
Rasime abscises taškų susikirtimo tiesės y=x su prabole y=2x2. Išsprendę lygtį

x=2x2, x2x+2=0, D=b24ac=(1)24(1)2=9, x1,2=b±D2a=1±32=2;1, gauname x1=2, x2=1. Tai ir yra integravimo ribos. Ieškomas figūros plotas pagal formulę toks: s=21[f2(x)f1(x)]dx=21[(2x2)x]dx=(2xx33x22)|21= =(21312)(4+832)=8312=92.

  • Tą patį plotą apribota parabole y=2x2 ir tiese y=x apskaičiuosime paprastu budu. Surandame su x ašimi susikirtimo tašką parabolės 2x2=0, 2=x2, x=±2. Surandame plotą po parabole kai 2x1:
S1=21(2x2)dx=(2xx33)|21=213(22+223)=53+423;
Dabar surandame plotą po parabole nuo x=2 iki x=21/2:

|S2|=|22(2x2)dx|=|(2xx33)|22|=|22+223(4+83)|=|423+43|=42343;

Dabar iš pirmo ploto po parabole atimame trikampio plotą:
SV=S1SΔ1=53+42312=76+423;
Apatinį (ieškomą) plotą trečiajame ketvirtyje gauname atėmę |S2| iš trikampio ploto:
SA=SΔ2|S2|=222(42343)=103423;
Susumavę viršutinį (virš ašies Ox) ieškomą plotą SV ir apatinį (po ašimi Ox) ieškomą plotą SA gauname visą ieškomą plotą apribotą parabolės ir tiesės:
S=SV+SA=(76+423)+(103423)=8118=92.
Vaizdas:Toras1016.jpg
10.16.
  • Pavyzdis. Skritulys, apribotas apskritimo x2+(ya)2=b2 (a>b), sukamas apie ašį Ox (10.16 pav). Apskaičiuokime gauto sukinio, vadinamo toru, tūrį. Čia a yra atstumas nuo koordinačių pradžios taško O iki skritulio centro, kuris sukamas aplink ašį Ox. Šio skritulio spindulys lygus b.
Sprendimas. Toro tūris lygus dviejų sukinių tūrių skirtumui: pirmasis sukinys gaunamas sukant kreivinę trapeciją ABCDE, o antrasis - trapeciją ABFDE. Išsprendžiame lygį x2+(ya)2=b2 kintamojo y atžvilgiu:
(ya)2=b2x2,
ya=±b2x2,
y=a±b2x2.
Lanko BCD lygtis y1=a+b2x2, o lanko BFD lygtis y2=ab2x2.
Tuomet toro tūris bus lygus
V=2π(0by12dx0by22dx)=2π0b(y12y22)dx=2π0b((a+b2x2)2(ab2x2)2)dx=
=2π0b((a2+2ab2x2+b2x2)(a22ab2x2+b2x2))dx=2π0b4ab2x2dx.
Pažymėkime: x=bsint, dx=bcos(t)dt. Gausime:
V=8πa0bb2x2dx=8πa0π2b1sin2tbcos(t)dt=8πab20π2cos2tcos(t)dt=
=8πab20π2cos2(t)dt=8πab21!!2!!π2=2π2ab2.
Čia pasinaudojome dvigubu faktorialu.
Parinkime a=4, b=3. Tuomet
V=2π2ab2=2π2432=2π236=72π2=710.6115169.
Pasinaudodami integralų lentele, turime: a2x2𝖽x=x2a2x2+a22arctanxa2x2+C. Dabar galime integruoti, kai x kinta nuo 0 iki b ir rasti toro tūrį:
V=8aπ0bb2x2𝖽x=8aπ(x2b2x2+b22arctanxb2x2)|0b=8aπ(b2b2b2+b22arctanbb2b2)8aπ(0+b22arctan0)=
=8aπ(0+b22arctanb0)=8aπb22arctan=4ab2πarctan=4ab2ππ2=2ab2π2.
Kadangi tanπ2=sinπ2cosπ2=10=, tai arctan=π2. Be to, arctan0=0. Taigi, gavome tą patį atsakymą, kaip integruojant darant trigonometrinius keitinius.
Pasinaudodami trigonometrija išintegruokime be dvigubo faktorialo, taigi, cos(2A)=2cos2A1; cos2A=cos(2A)+12. Todėl, kai a=4, b=3, turime:
V=8πab20π2cos2(t)dt=8π4320π2cos(2t)+12dt=16π90π2(cos(2t)+1)dt=144π[0π2cos(2t)dt+0π2dt]=
=144π[0π2cos(2t)d(2t)2+π2]=144π[12sin(2t)|0π2+π2]=72π[sin(2t)|0π2+π]=72π[sin(2π2)sin(20)+π]=72π2=710.6115169.