Matematika/Apibrėžtinis integralas

Iš testwiki.
Pereiti į navigaciją Jump to search

Rymano integralo savybės

Rymano integralas pasižymi tokiomis savybėmis, kurias gana lengva suprasti, laikant integralą plotu.

  • ∫aaf(x)𝖽x=0. Stačiakampio, kurio viena kraštinė lygi 0, plotas lygus 0.
  • Jei b<a, tai ∫abf(x)𝖽x=−∫baf(x)𝖽x. T. y. integruojant iš dešinės į kairę, plotas laikomas neigiamu. Taip yra todėl, kad dydžiai Δxi integralinėje sumoje yra neigiami.
  • Jei c∈[a;b], tai ∫acf(x)𝖽x+∫cbf(x)𝖽x=∫abf(x)𝖽x. Plotus galima sudėti, jei jie nesikerta. Dėl praeitos savybės, taip sudėti galima net ir tada, kai c yra už intervalo galų, jei tik ten funkcija yra integruojama.
  • Jei f(x) ir g(x) yra integruojamos kažkokiame intervale, tai integruojama ir šių funkcijų sandauga f(x)g(x). Atvirkščias teiginys yra neteisingas.
  • ∫ab(f(x)+g(x))𝖽x=∫abf(x)𝖽x+∫abg(x)𝖽x.

Skaičiavimas

Skaičiuoti Rymano integralą naudojantis apibrėžimu ne visada įmanoma, be to, tai yra labai sudėtinga. Dažniausiai praktikoje naudojama Niutono-Leibnico formulė, kuri sieja neapibrėžtinį integralą su apibrėžtiniu, nors iš esmės tai yra visiškai skirtingi dalykai:

∫abf(x)𝖽x=F(x)|ab=F(b)−F(a).

Čia F(x) yra viena iš f(x) pirmykščių funkcijų. Pavyzdžiui, rasime integralą ∫01x2𝖽x, t. y. plotą po parabolės šaka, apribota parabole f(x)=x2, Ox koordinačių ašimi ir tiese, statmena Ox ašiai ir kertančią ją taške x=b=1.

Iš pradžių surandame:
∫x2𝖽x=x2+12+1+C=x33+C.
Tada į šitą formulę įstatome a ir b reikšmes:
F(b)=133+C=13+C.
F(a)=033+C=C.

Tada atimame F(a) iš F(b):

F(b)−F(a)=∫01x2𝖽x=133−033=13.

Radome plotą esantį po dešine parabolės šaka, kuris apribotas, šiuo atveju, tik viena iš dešinės pusės statmena x ašiai tiese (kurios ilgis yra 12).

Pavyzdžiai

  • ∫01exdx4e2x+12ex+34=∫1edt4t2+12t+34=∫1edt(2t+3)2+25=12∫52e+3duu2+25=

=110arctan⁡u5|52e+3=110arctan⁡2e+35−π40, kur t=ex; dt=exdx; a=e0=1; b=e1=e; u=2t+3; du=2dt. Apibrėžtinio integralo integravimas dalimis: ∫abudv=uv|ab−∫abvdu.

  • ∫0π2xsin⁡xdx=−xcos⁡x|0π2+∫0π2cos⁡xdx=sin⁡x|0π2=1, kur x=u; sin⁡xdx=dv; dx=du; −cos⁡x=v.
  • Apskaičiuosime 100 cm ilgio strypo masę, kai jo ilginis tankis γ(x)=2+0.001x2 (g/cm).

m=∫0100(2+0.001x2)dx=(2x+0.0013x3)|0100=200+10003=53313(g).

  • ∫011−x2dx. Keičiame x=sin⁡t, dx=cos⁡tdt. Kadangi sin⁡t=0, kai t=0 ir sin⁡t=1, kai t=π2, tai

∫011−x2dx=∫0π21−sin2tcos⁡tdt=∫0π2cos2dt=∫0π21+cos⁡(2t)2dt=π4+14sin⁡(2t)|0π2=π4.

Parabolės.
  • Apskaičiuosime figūros, apribotos kreivių y=x2 ir y=x1/2 plotą.
Pirmiausia turime rasti tų kreivių susikirtimo taškų abscises. Tuo tikslu sprendžiame lygtį x2=x1/2 iš čia x1=0, x2=1. Tuomet

S=∫01(x−x2)dx=23x32|01−x33|01=23−13=13.

Elipsė.
  • Apskaičiuokime figūros, apribotos elipse x2a2+y2b2=1 plotą.
Apskaičiuokime plotą tos figūros dalies, kuri yra pirmajame ketvirtyje, po to gautą rezultatą padauginsime iš 4. Elipsės kanonine lygtį pakeičiame parametrinėmis lygtimis x=acos⁡t, y=sin⁡t. Pirmajame ketvirtyje x kinta nuo 0 iki a, todėl t kinta nuo π2 iki 0 (tokias t reikšmes gavome, įrašę į lygtį x=acos⁡t vietoje x jo reikšmes 0 ir a). Į formulę S=∫abydx vietoje y įrašykime y=bsin⁡t, o vietoje dx įrašykime d(acos⁡t)=−asin⁡tdt, kadangi x=acos⁡t. Tuomet

S=−4∫π/20bsin⁡tasin⁡tdt=4ab∫0π/2sin2tdt=2ab∫0π/2(1−cos⁡(2t))dt= =2ab[π2−∫0π/2cos⁡(2t)2d(2t)]=2ab[π2−sin⁡(2t)2|0π/2]=πab.

  • Apskaičiuosime kūno, apriboto paraboloido z=x2+32y2 ir plokštumos z=4, tūrį.
Jei paraboloidą kirstume plokštuma z=const, tai jo pjūvyje gautume elipsę

x2+32y2=z, kurios kanoninė lygtis x2z+y223z=1. Tos elipsės pusašės lygios a=z,b=2z3. Kadangi Q(z)=πab (iš ankstesnio pavyzdžio), tai Q(z)=πz⋅2z3=πz23. Tuomet V=∫04π23zdz=π23⋅z22|04=8π63.

Plotas apribotas parabolės ir tiesės.
  • Apskaičiuosime plotą figūros, apribotos grafikais funkcijų y=f1(x)=x ir y=f2(x)=2−x2.
Rasime abscises taškų susikirtimo tiesės y=x su prabole y=2−x2. Išsprendę lygtį

x=2−x2, −x2−x+2=0, D=b2−4ac=(−1)2−4(−1)2=9, x1,2=−b±D2a=1±3−2=−2;1, gauname x1=−2, x2=1. Tai ir yra integravimo ribos. Ieškomas figūros plotas pagal formulę toks: s=∫−21[f2(x)−f1(x)]dx=∫−21[(2−x2)−x]dx=(2x−x33−x22)|−21= =(2−13−12)−(−4+83−2)=8−3−12=92.

  • Tą patį plotą apribota parabole y=2−x2 ir tiese y=x apskaičiuosime paprastu budu. Surandame su x ašimi susikirtimo tašką parabolės 2−x2=0, 2=x2, x=±2. Surandame plotą po parabole kai −2≤x≤1:
S1=∫−21(2−x2)dx=(2x−x33)|−21=2−13−(−22+223)=53+423;
Dabar surandame plotą po parabole nuo x=−2 iki x=−21/2:

|S2|=|∫−2−2(2−x2)dx|=|(2x−x33)|−2−2|=|−22+223−(−4+83)|=|−423+43|=423−43;

Dabar iš pirmo ploto po parabole atimame trikampio plotą:
SV=S1−SΔ1=53+423−12=76+423;
Apatinį (ieškomą) plotą trečiajame ketvirtyje gauname atėmę |S2| iš trikampio ploto:
SA=SΔ2−|S2|=222−(423−43)=103−423;
Susumavę viršutinį (virš ašies Ox) ieškomą plotą SV ir apatinį (po ašimi Ox) ieškomą plotą SA gauname visą ieškomą plotą apribotą parabolės ir tiesės:
S=SV+SA=(76+423)+(103−423)=8118=92.
Vaizdas:Toras1016.jpg
10.16.
  • Pavyzdis. Skritulys, apribotas apskritimo x2+(y−a)2=b2 (a>b), sukamas apie ašį Ox (10.16 pav). Apskaičiuokime gauto sukinio, vadinamo toru, tūrį. Čia a yra atstumas nuo koordinačių pradžios taško O iki skritulio centro, kuris sukamas aplink ašį Ox. Šio skritulio spindulys lygus b.
Sprendimas. Toro tūris lygus dviejų sukinių tūrių skirtumui: pirmasis sukinys gaunamas sukant kreivinę trapeciją ABCDE, o antrasis - trapeciją ABFDE. Išsprendžiame lygį x2+(y−a)2=b2 kintamojo y atžvilgiu:
(y−a)2=b2−x2,
y−a=±b2−x2,
y=a±b2−x2.
Lanko BCD lygtis y1=a+b2−x2, o lanko BFD lygtis y2=a−b2−x2.
Tuomet toro tūris bus lygus
V=2π(∫0by12dx−∫0by22dx)=2π∫0b(y12−y22)dx=2π∫0b((a+b2−x2)2−(a−b2−x2)2)dx=
=2π∫0b((a2+2ab2−x2+b2−x2)−(a2−2ab2−x2+b2−x2))dx=2π∫0b4ab2−x2dx.
Pažymėkime: x=bsin⁡t, dx=bcos⁡(t)dt. Gausime:
V=8πa∫0bb2−x2dx=8πa∫0π2b1−sin2tbcos⁡(t)dt=8πab2∫0π2cos2tcos⁡(t)dt=
=8πab2∫0π2cos2(t)dt=8πab2⋅1!!2!!⋅π2=2π2ab2.
Čia pasinaudojome dvigubu faktorialu.
Parinkime a=4, b=3. Tuomet
V=2π2ab2=2π2⋅4⋅32=2π2⋅36=72π2=710.6115169.
Pasinaudodami integralų lentele, turime: ∫a2−x2𝖽x=x2a2−x2+a22arctan⁡xa2−x2+C. Dabar galime integruoti, kai x kinta nuo 0 iki b ir rasti toro tūrį:
V=8aπ∫0bb2−x2𝖽x=8aπ(x2b2−x2+b22arctan⁡xb2−x2)|0b=8aπ(b2b2−b2+b22arctan⁡bb2−b2)−8aπ(0+b22arctan⁡0)=
=8aπ(0+b22arctan⁡b0)=8aπ⋅b22arctan⁡∞=4ab2πarctan⁡∞=4ab2π⋅π2=2ab2π2.
Kadangi tan⁡π2=sin⁡π2cos⁡π2=10=∞, tai arctan⁡∞=π2. Be to, arctan⁡0=0. Taigi, gavome tą patį atsakymą, kaip integruojant darant trigonometrinius keitinius.
Pasinaudodami trigonometrija išintegruokime be dvigubo faktorialo, taigi, cos⁡(2A)=2cos2A−1; cos2A=cos⁡(2A)+12. Todėl, kai a=4, b=3, turime:
V=8πab2∫0π2cos2(t)dt=8π⋅4⋅32∫0π2cos⁡(2t)+12dt=16π⋅9∫0π2(cos⁡(2t)+1)dt=144π[∫0π2cos⁡(2t)dt+∫0π2dt]=
=144π[∫0π2cos⁡(2t)d(2t)2+π2]=144π[12⋅sin⁡(2t)|0π2+π2]=72π[sin⁡(2t)|0π2+π]=72π[sin⁡(2⋅π2)−sin⁡(2⋅0)+π]=72π2=710.6115169.