Matematika/Diferencialas

Iš testwiki.
Pereiti į navigaciją Jump to search
Funkcija (žalia kreivė) ir jos liestinė taške P (mėlyna tiesė). Funkcijos diferencialas yra dy.

Diferencialas - funkcijos pokyčio tiesinė pagrindinė dalis. Funkcija y = f(x), apibrėžta intervale (a, b), vadinama diferencijuojamąja taške x (a, b), jei jos pokytį Δy = f(x + Δx) - f(x) galima išreikšti dviejų dėmenų suma: Δy = AΔx + o(Δx); čia A - skaičius, nepriklausantis nuo Δx.

Pavyzdžiui, yra funkcija f(x)=x2. Tos funkcijos išvestinė yra f(x+Δx)f(x)Δx=(x+Δx)2x2Δx= =x2+2xΔx+(Δx)2x2Δx=2xΔx+(Δx)2Δx=2x+Δx

y=f(x)=dydx=limΔx0(2x+Δx)=2x.

Įstatykime vietoje x kokią nors reikšmę, pavyzdžiui, x=3.

Δy = AΔx + o(Δx) = 2xΔx + (Δx)2=6Δx + (Δx)2,

čia A = 2x = 6 = f'(x); o(Δx) = (Δx)2.

Taigi funkcijos pokytis yra Δy = f(x + Δx) - f(x) = AΔx + o(Δx), o diferencialas dy = AΔx = y'Δx = y'dx = f'(x)dx; Δx = dx.


Kitaip tariant
Δy=2xΔx+(Δx)2,
dy=2xΔx.
Pavyzdžiui, jei x=3,Δx=1, tai
Δy=2xΔx+(Δx)2=231+12=7 arba Δy=(x+Δx)2x2=(3+1)232=169=7,
dy=2xΔx=231=6.


  • Rasime funkcijos f(x)=y=x3 išvestinę.
ΔyΔx=f(x+Δx)f(x)Δx=(x+Δx)3x3Δx=
=x3+3x2Δx+3x(Δx)2+(Δx)3x3Δx=3x2Δx+3x(Δx)2+(Δx)3Δx=3x2+3xΔx+(Δx)2.
y=f(x)=dydx=limΔx0(3x2+3xΔx+(Δx)2)=3x2.


išvestinės reikšmė fizikoje

  • Tarkime, turime funkciją S(t)=t2. Čia S yra nueitas taško kelias, o t yra laikas. Funkcija S(t) parodo kokį kelią nukeliauja taškas po laiko t. Išvestinė S(t)=dSdt parodo momentinį taško judėjimo greitį laiko momentu t. Taigi v(t)=S(t)=(t2)=2t.
  • Pavyzdžiui, jei laikas skaičiuojamas sekundėmis, surasime iš funkcijos S(t)=t2 kokį atstumą (metrais) taškas nukeliaus po 10 sekundžių (kai t=10 (s)).
S(t)=t2=102=100(m).
Surandame taško momentinį greitį po 10 sekundžių:
v(t)=2t=210=20(m/s).
Gilesniam suvokimui apie gravitacija galima paskaityti čia https://lt.wikibooks.org/wiki/Gravitacija
  • O štai pavyzdis, kuris patvirtina, kad momentinis greitis paskaičiuotas teisingai.
Pagreitis g=1 (m/s)/s. Laikas t=10 s. Rasime atstumą, kurį nukris akmuo per 10 sekundžių. Ir rasime greitį, kurį pasieks akmuo. Oro pasipriešinimas nepaisomas.
h=gt22=11022=50(m).
v=gt=110=10(m/s).
Kaip matome, atstumas pasiektas 2 kartus mažesnis ir greitis 2 kartus mažesnis. Ar tai įrodo, kad formulės teisingos? Tikriausiai taip. Pavyzdžiui, jei g=2 (m/s)/s, tai gauname:
h=gt22=21022=100(m).
v=gt=210=20(m/s).
Ne veltui sakoma, kad antra funkcijos S(t)=t2 išvestinė yra pagreitis a=g=S(t)=(t2)=(2t)=2(ms2).


  • Trumpai, jeigu S(t) yra atstumas nueitas per laiką t, kai pagreitis yra a, o atstumo priklausomybė nuo laiko užrašoma formule
S(t)=at22,
tai momentinio greičio formulė yra tokia:
S(t)=(at22)=2at2=at=v(t);
o pagreitis randamas šitaip:
S(t)=(at)=a.

Sumos, skirtumo, sandaugos ir dalmens diferencijavimo taisyklės

Sumos diferencijavimas.

[u(x)+v(x)]=u(x)+v(x)
[u(x)v(x)]=u(x)v(x)

Sandaugos diferencijavimas.

[u(x)v(x)]=u(x)v(x)+u(x)v(x)

Dalmens diferencijavimas.

[u(x)v(x)]=u(x)v(x)u(x)v(x)v2(x)


Sudetinės funkcijos diferencijavimas

f(g(x))=f(t)g(x),t=g(x)
  • Pavyzdžiui,
f(x)=(x2+1)3,

kur f(t)=(t3); g(x)=(x2+1).

f(x)=f(t)g(x)=(t3)(x2+1)=3t22x=3(x2+1)22x.


  • Pavyzdys iš trigonometrijos,
f(x)=sin(x2),
f(t)=(sin(t))
g(x)=(x2)
f(x)=f(t)g(x)=(sin(t))(x2)=2xcos(t)=2xcos(x2).
Patikriname gautą atsakymą integruodami keičiant kintamajį:
2xcos(x2)dx=2xcos(x2)d(x2)2x=cos(x2)d(x2)=sin(x2),
čia d(x2)=2xdx, dx=d(x2)2x.

Sudetinės laipsninės funkcijos diferencijavimas

f(x)=g(x)h(x)=elng(x)h(x)=eh(x)lng(x),
f(x)=(g(x)h(x))=(eh(x)lng(x))=eh(x)lng(x)(h(x)lng(x))=g(x)h(x)(h(x)lng(x)).
(g(x)h(x))=g(x)h(x)(h(x)lng(x)+h(x)g(x)g(x)).

Pavyzdžiai

  • ((3x4)5x3)=((3x4)5x3)(15x2ln(3x4)+5x312x33x4).
  • ((3x2+2x+5)8x3+2x2+4)=

=(3x2+2x+5)8x3+2x2+4((24x2+4x)ln(3x2+2x+5)+(8x3+2x2+4)6x+23x2+2x+5).

  • ((sinx)cosx)=(sinx)cosx(cos2xsinxsinxlnsinx).
  • (3x+54x+7)=3x+54x+7(12(ln(3x+5)ln(4x+7)))=3x+54x+712(33x+544x+7).
  • (x1x)=x1x(1xlnx)=x1x(1x2lnx+1x1x)=x1x1lnxx2.


Apytiksliai skaičiavimai taikant diferencialą

Iš diferencialo apibrėžimo seka, kad jis priklauso linijiniai nuo Δx ir yra pagrindinė funkcijos priaugimo Δy dalis. Pats pokytis Δy priklauso nuo Δx sudetingiau. Pavyzdžiui, jeigu f(x)=x3, tai
Δy=(x0+Δx)3x03=3x02Δx+3x0(Δx)2+(Δx)3, kai tuo metu
dy=f(x0)Δx=(limΔx0(x0+Δx)3x03Δx)Δx=3x02Δx.
Daugelyje uždavinių funkcijos priaugimą duotajame taške apytiksliai pakeičia diferencialu šitame taške:
Δydy=f(x0)Δx.
Absoliuti paklaida, padarius tokį pakeitimą, lygi |Δydy| ir, kai Δx0, yra begalo mažas dydis aukštesnės eilės nei Δx.
Pavyzdys. Parodysime, kad jeigu α mažas dydis, tai galima naudoti apytikslią formulę
1+α1+α/2.
Sprendimas. Nagrinėkime funkciją f(x)=x. Kai Δx mažas, turime
Δy=x0+Δxx0dy, arba
x0+Δxx0(x)|x=x0Δx=(limΔx0x0+Δxx0Δx)Δx=
=(limΔx0(x0+Δxx0)(x0+Δx+x0)Δx(x0+Δx+x0))Δx=(limΔx0(x0+Δx)x0Δx(x0+Δx+x0))Δx=
=(limΔx0ΔxΔx(x0+Δx+x0))Δx=(limΔx01x0+Δx+x0)Δx=12x0Δx.
Taigi,
x0+Δxx012x0Δx.
Iš kur parinkę x0=1, Δx=α, gausime
1+α1121α,
1+α112α,
1+α1+α2.
Pavyzdžiui, jei α=0.0003, tai 1.00031+0.00032=1.00015. Tikroji reikšmė (iš kalkuliatoriaus) yra 1.00031.00014998875.
Pavyzdžiui, jei α=0.3, tai 1.31+0.32=1.15. Tikroji reikšmė (iš kalkuliatoriaus) yra 1.31.140175425.

Diferencialinių lygčių sprendimas

  • y=yx,
dydx=yx,
dydx=yx,
dyy=dxx,
dyy=dxx,
ln|y|=ln|x|+|C1|,
|y|=|C1||x|,
y=±C1x,±C1=C,
y=Cx.
  • y=yx,
dydx=yx,
dyy=dxx,
dyy=dxx,
ln|y|=ln|x|+ln|C1|=ln|C1x|,
|y|=|C1||x|,
y=±C1x=Cx.
  • y=3y23,
y3y23=1,
dydx3y23=1,
dy3y23=dx,
dy3y23=dx,
13y23dy=dx,
13y1313=x+C,
y13=x+C,
y=(x+C)3.
  • y2xy2+5=0,
dydx=2xy25,
dy=(2xy25)dx,
y=x2y25x+C.
  • (1+x)ydx+(1y)xdy=0,
1+xxdx+1yy=0,
(1x+1)dx+(1y1)dy=0dx,
ln|x|+x+ln|y|y=C,
ln|xy|+xy=C.
  • yxx2y=0,
dydx=x+yx,
dy=(x+yx)dx,
y=x22+yln|x|+C;
y=x2+Cx.
  • (x2y+y)dx+(x2x2y)dy=0,
y(x2+1)dx=x2(y1)dy,
1+x2x2dx=y1ydy,
(1x2+1)dx=(11y)dy+C,
x1xy+ln|y|=C.
  • y=2y,
dydx=2y,
dy2y=dx,
12dyy=dx,
12y12=x+C,
y=x+C,
y=(x+C)2.
  • y=x(y2+1),
dyy2+1=xdx,y2+10,
arctany=x22+C,
y=tan(x22+C),π2<x22+C<π2.
  • y=1+y21+x2, kai y(1)=0,
dy1+y2=dx1+x2,
arctany=arctanx+C,
arctan0=arctan1+C,
arctany=arctanxπ4,
arctany=arctanxarctan1,
arctany=arctanx11+x1,
y=x1x+1.
Aiškiau, tai reikia pasinaudoti šita formule tan(xy)=tanxtany1+tanxtany. Tada
arctany=arctanxπ4,
tanarctany=tan(arctanxπ4)=tan(arctanx)tanπ41+tan(arctanx)tanπ4=x11+x1,
y=x1x+1.


  • xy+y=0, y|x=3=2;
xdydx=y;
dyy=dxx;
ln|y|=ln|x|+ln|C|;
y=Cx;
2=C3;
C=6;
y=6x.
  • y2xy1+x2=0,
dydx=2xy1+x2,
dyy=2x1+x2dx,
dyy=d(1+x2)1+x2,
ln|y|=ln|1+x2|+ln|C|,
y=C(1+x2).


Uždavinys apie radiaktyvųjį skilimą

  • Uždavinys apie radiaktyvųjį skilimą. Bandymais nustatyta, kad radioaktyviosios medžiagos skilimo greitis proporcingas nesuskilusios medžiagos kiekiui. Nustatykime nesuskilusios medžiagos kiekio m priklausomybę nuo laiko t, kai pradinis medžiagos kiekis lygus m0.
Sprendimas. Radioaktyvios medžiagos skilimo greitis lygus dmdt.

Pagal sąlyga,

dmdt=km;(1)

čia k>0 - proporcingumo koeficientas. Kadangi radioaktyviosios medžiagos kiekis ilgainiui mažėja, tai dmdt<0, todėl (1) lygties dešinėje pusėje rašome minuso ženklą.

dmm=kdt,
dmm=kdt,
lnm=kt+lnC.(2)

(Norėdami supaprastinti bendrojo sprendimo išraišką, vietoje C rašome lnC).

lnmlnC=lnmC=kt,
elnmC=mC=ekt,
m=Cekt.(3)
Uždavinio sąlygoje nurodyta, kad laiko momentu t=0 pradinis medžiagos kiekis lygus m0. Šios sąlygos yra pradinės ir trumpai užrašomos taip:
m|t=0=m0.

Į (3) reiškinį įrašę vietoje m dydį m0, o vietoje t - nulį, gauname: m0=Cek0=C. Taigi iš bendrojo sprendinio išplaukia toks sprendinys

m=m0ekt, (4)

atitinkantis duotąsias pradines sąlygas.

Radiaktyvios medžiagos skilimo greitį apibūdina pusamžio, arba pusėjimo trukmės, sąvoka. Taip vadinamas laikas T, per kurį suskyla pusė pradinio radiaktyvios medžiagos kiekio. Į (4) lygybę įrašę m=m02 ir t=T, gauname sąryšį
12m0=m0ekT,
12=ekT,
ln12=kT,
ln1ln2=kT,
ln2ln1=ln21=ln2=kT.

Taigi koeficientą k su skilimo pusamžiu T sieja sąlyga

k=ln2T.

Tuomet atskirasis diferencialinės lygties sprendinys, iš lygties (4), užrašomas taip:

m=m0etln2T.
Puamžio T reikšmės nustatomos eksperimentais. Įvairių radioaktyviųjų medžiagų skilimo pusamžio reikšmės yra labai skirtingos (žr. lentelę).
Radiaktyvioji medžiaga Anglis - 14 Plutonis - 244 Radis - 226 Stroncis - 90 Uranas - 235 Uranas - 238
Skilimo pusamžis 5730 metų 8107 metų 1575 metų 28.1 metų 7.07108 metų 4.51109 metų

Iš lygties (4), koeficientas k nustatomas iš stebėjimų. Tegu per laiką t0 skyla a % radiaktyviosios medžiagos nuo pradinės masės m0. Tenkinama sąlyga

(1a100)m0=m0ekt0,
(1a100)=ekt0,
ln(1a100)=kt0,
k=1t0ln(1a100).

Tokiu budu buvo nustatyta, kad Radžiui k=0.00044 (laiko matavimo vienetas - metas).

Įstatę šią reikšmę į formulę (4), gauname:
m=m0e0.00044t.
Rasime periodą pusės suskilimo radžio, t. y. laiko tarpą, per kurį suskyla pusė pirminės masės radžio. Įstatę (4) formulę vietoje m reikšmę m02, gausime lygtį pusamžio T nustatymui:
m02=m0e0.00044T,
ln2=0.00044T,
T=ln20.00044=0.693147180.000441575 metų.
Pavyzdžiui, viename sename vadovėlyje radžio skilimo pusamžis yra T1550 metų. Todėl (matuojant laiką metais)
k=ln215500.000447.
Iš pradinės radžio masės m0 po milijono metų (t=1000000) liks tik
m(t)=m(106)=m0ekt=m0e0.000447106=m0e4470.610194m0.
Tą patį rezultatą galima gauti 12 pakėlus tiek kartų, kiek kartų masė sumažės per puse po milijono metų
p=1061550=645.16129 (kartų).
Taigi,
mpo.milij.=m0(12)p=m0(12)645.16129=6.12490802710195m0.
Tiksliai skaičiuojant su e=2.7182818284 gaunamas rezultatas:
m0e447=m02.7182818284447=7.41936254810195m0.
Dar tiksliau skaičiuojant, reikia tikslesnio
k=ln21550=0.69314718055991550=0.00044719172939.
m0e447.19172939=m02.718281828459447.19172939=6.124908048610195m0.
Dar protingiau mąstant, galima pastebėti, kad eln2=2. Todėl
m(t)=m(106)=m0ekt=m0eln21550106=m0(eln2)1061550=m021061550=m02tT=m02p.
Atomo skersmuo yra apie 1010 metro. Į vieną kubinį metrą telpą apytiksliai 1030 radžio atomų. Todėl parenkame m0=1030 atomų. Nustatysime kiek liks radžio po 100000 metų:
m(t)=m(105)=m02tT=103021051550=1030264.516129=10303.79061744671020=37906174467=3.79061744671010 (atomai).
Rasime kiek liks radžio nuo pradinės masės m0 po t=1000 metų, kai radžio skilimo pusamžis T=1550 metų. Randame:
m(t)=m(103)=m02tT=m0210001550=m020.64516129=0.63942130066m0.
Dabar tarkime, kad mes žinome kiek liko radžio nuo pradinės masės m0 po 1000 metų. Taigi, mes žinome, kad po 1000 metų radžio sumažėjo iki masės mt=0.63942130066m0. Naudodami vien logaritmus ir logiką (nenaudodami jokių diferencijavimų ir diferencialinių lygčių) surasime radžio skilimo pusamžį T. Tereikia išspręsti per logaritmus lygtį:
0.63942130066m0=m02tT,
0.63942130066=2tT,
0.63942130066=21000T,
0.63942130066T=(21000T)T,
0.63942130066T=21000,
0.63942130066T=9.33263618510302,
log100.63942130066T=log10(9.33263618510302),
Tlog100.63942130066=log10(9.33263618510302),
T0.19421290043=301.02999566398,
T=301.029995663980.19421290043=1549.999999987 (metų).
Žinoma, vietoje dešimtainio logaritmo (log10x) galima buvo naudoti ir naturinį logaritmą (lnx) arba logaritmą bet kokiu pagrindu. Tačiau moksliniuose skaičiuotuvuose yra tik dešimtainių ir naturinių logaritmų funkcijos.

Raketos uždavinys

  • Raketos uždavinys. Raketa su pradine mase M0 juda tiesiaeigiai dėl nenutrukstamo dujų išmetimo išmetamų iš raketos. Greitis u0 išmetamų dujų (raketos atžvilgiu) pastovus ir nukreiptas į priešingą raketos judėjimo kryptį su pradiniu greičiu v0. Rasime dėsnį raketos judėjimo nepaisydami gravitacijos ir oro pasipriešinimo.
Mdvdt=u0dMdt.
Čia dMdt=μ - išnaudojama masė degalų per sekundę, esant nekintamam degalų degimui μ=const, M - kintanti masė raketos.
dv=u0dMM,
v=u0lnM+C.
Konstantą C randame iš sąlygos v=v0, M=M0, kai t=0, C=u0lnM0+v0, ir todėl
v=u0lnM0M+v0.
Pavyzdžiui, jeigu norima akseleruoti raketą iki šviesos greičio, kai raketos masė su kuru lygi M0=10000(kg), o raketos masė be kuro lygi m=M02=5000(kg), tai kuras sveria pusė raketos masės. Viso išmesto raketos kuro energija, sakykim, anihiliacijos metu yra E0=M02c2=5000(kg)91016(m2/s2)=4.51020(J). Energija reikalinga M0=10000(kg) masės kūnui pasiektį šviesos greitį yra Ek=M0u022=M0c22=4.51020(J), o energija reikalinga pasiekti šviesos greitį m=5000 kg masės kunui yra 2.251020(J). Kai visas kuras bus išmestas (panaudotas), raketos masė pasidarys perpus mažesnė m=M02=M=5000(kg). Todėl, kad kuro išmetimui pasiekti šviesos greitį reikia 2.251020(J) energijos, o kuras turi dvigubai daugiau energijos, todėl kuro greitis yra u0=c2, o raketos greitis:

v=c2lnM0M=23108(m/s)ln10000(kg)5000(kg)=4.242640687108(m/s)0.69314718= =294077443(m/s)2.94108(m/s).

Todėl, jei nepaisyti reliatyvumo teorijos, raketa pasiektų greitį 0,98c, išnaudojus visą kuro energiją anihiliacijos metu (tarkim kuro stumos naudingumas 100%), kuri sudaro pusę pradinės raketos masės.
Mastant paprastai, reikia pusė objekto masės m energijos 0.5mc2, kad (tam objektui) pasiekti šviesos greitį c. O su visa objekto masės energija galima įgreitinti kuną iki greičio v, kuris randamas, taip:
mv22=mc2,
v2=2c2,
v=c2=3108(m/s)1.414213562=424264068.7(m/s).
Jeigu raketos masę sudaro 99% kuras tada kuro energija apytiksliai lygi M0c2=1000091016=91020(J), o energija reikalinga pasiekti raketai šviesos greitį yra 4.51020 J. Todėl apytiksliai su visa kuro energija bus pasiektas greitis c2. Pagal formulę:

v=u0lnM0M=c2ln10000100=1953808240(m/s)2109(m/s).

Matyt, ši formulė skirta tik skaičiuoti, kai kuras sudaro visą raketos masę, todėl prieš tai reikėjo taikyti formulę:
mv24=mc2,
v2=4c2,
v=2c=6108(m/s).
Ir istačius:
v=2clnM0M=23108(m/s)ln10000(kg)5000(kg)=415888308.3(m/s).

Labai artima maksimaliai įmanomai reikšmei 424264068.7 m/s.

Susiję straipsniai