Matematika/Evoliutė ir evolventė

Iš testwiki.
Pereiti į navigaciją Jump to search

Spindulys ir apskritimas kreivio. Centras kreivio. Evoliutė ir evolventė

Vaizdas:Kreivispav145.jpg
145 pav.
Apibrėžimas. Dydis R, priešingas kreiviui K linijos duotame taške M, vadinasi kreivio spinduliu šitos linijos nagrinėjamame taške:
R=1K,(1)
arba
R=[1+(dydx)2]32|d2ydx2|.(2)
Nubrėžkime iš taško M normalę kreivės (145 pav.), nukreiptą į kreivės įlenkimo pusę, ir atidėsime ant šitos normalės atkarpą MC, lygią spinduliui R kreivio kreivės taške M. Taškas C vadinasi kreivio centru duotos kreivės taške M, apskritimas spindulio R su centru taške C (pereinantis per tašką M) vadinasi apskritimu kreivio duotos kreivės taške M.
Iš apibrėžimo apskritimo kreivio seka, kad duotame taške kreivis kreivės ir kreivis apskritimo lygūs tarpusavyje.
Įvesime formules, nustatančias centro koordinates kreivio.
Tegu kreivė užrašyta lygtimi
y=f(x).(3)
Vaizdas:Kreivispav146.jpg
146 pav.
Užfiksuosime ant kreivės tašką M(x; y) ir nustatysime koordinates α ir β kreivio centro, atitinkančias šitam taškui (146 pav.). Tam užrašysime lygtį normalės kreivės taške M:
Yy=1y(Xx).(4)
(Čia X ir Y - dabartinės koordinatės normalės taško.)
(Paaiškinimui, paimkime, kreivės tašką M(xM;yM), tada kreivės normalės lygtis tame taške atrodys taip:
yyM=1f(xM)(xxM),
arba, kas visiškai tas pats (y(xM)=f(xM)=dydx|xM), taip:
yMy=1f(xM)(xMx);
toliau mums reikia tik tų kreivės normalės taškų, kurie yra kreivio centrai, tai yra C(α;β), todėl kreivės normalės lygtį apribojame sąlyga y=β ir x=α, todėl užrašome:
βyM=1f(xM)(αxM);
ta sąlyga yra (αxM)2+(βyM)2=R2;
toliau bus pažymėta, kad xM=x, yM=y; f(xM)=y.)
Kadangi taškas C(α;β) guli ant normalės, tai jo koordintės turi tenkinti lygčiai (4):
βy=1y(αx).(5)
Toliau, taškas C(α;β) randasi nuo taško M(x; y) atstumu, lygiu kreivio spinduliui R:
(αx)2+(βy)2=R2.(6)
Sprendžiant kartu lygtis (5) ir (6), nustatysime α ir β:
βy=1y(αx),
(αx)2+(βy)2=(αx)2+(1y(αx))2=R2,
(αx)2+1y'2(αx)2=R2,
(y'2+1)(αx)2y'2=R2,
(αx)2=(y)21+(y)2R2;
iš čia
αx=±(y)21+(y)2R2,
α=x±y1+y'2R;
(βy)2=R2(αx)2=R2(y)21+(y)2R2,
(βy)2=1+(y)2(y)21+(y)2R2,
(βy)2=11+(y)2R2,
(0<βy=11+(y)2R,)
β=y11+y'2R,
o kadangi R=(1+y'2)3/2|y|, tai
α=x±y1+y'2R=x±y1+y'2(1+y'2)3|y|=x±y(1+y'2)|y|,
β=y11+y'2R=y11+y'2(1+y'2)3|y|=y1+y'2|y|.
Kad išspręsti klausimą apie tai, viršutinius ar apatinius ženklus reikia imti paskutiniuose formulėse, reikia panagrinėti atvėjį y>0 ir atvejį y<0. Jeigu y>0, tai šitame taške kreivė įgaubta ir, iš to seka, β>y (146 pav.) ir todėl reikia imti apatinius ženklus. Atsižvelgiant, kad šituo atveju |y|=y, formulės centro koordinačių bus:
α=xy(1+y'2)y,(7)
β=y+1+y'2y.(7)
Analogišku budu galima parodyti, kad formulės (7) bus teisingos ir atveju y<0.
Jeigu kreivė užrašyta parametrinėmis lygtimis
x=ϕ(t),y=ψ(t),
tai centro koordinates lengva gauti iš formulių (7), įstačius į jas vietoje y ir y jų išraiškas per parametrą
y=ytxt;y=ytxtytxtxt'3.
Tada
α=xytxt(1+(ytxt)2)ytxtytxtxt'3=xytxt(1+(ytxt)2)xt'3ytxtytxt=xytxt(xt)2+(yt)2(xt)2xt'3ytxtytxt=xy(x'2+y'2)yxyx,(7)
β=y+1+(ytxt)2ytxtytxtxt'3=y+(1+(ytxt)2)xt'3ytxtytxt=y+(xt)2+(yt)2(xt)2(xt)3ytxtytxt=y+x(x'2+y'2)yxyx.(7)
Jeigu taške M1(x;y) duotos linijos kreivis nėra nulis, tai šitam taškui atitinka tam tikras kreivio centras C1(α;β). Visuma visų kreivio centrų duotos linijos sudaro tam tikrą naują liniją, vadinama evoliute atžvilgiu pirmos.
Tokiu budu, geometrinė vieta koordinačių centrų duotos linijos vadinasi jos evoliute. Atžvilgiu savo evoliutės duota linija vadinasi evolvente arba involiute.
Jeigu duota kreivė y=f(x), tai lygtis (7) galima nagrinėti kaip parametrines lygtis evoliutės su parametru x. Eliminavę iš šitų lygčių parametrą x (jeigu tai įmanoma), gausime betarpišką priklausomybę tarp dabartinių koordinačių evoliutės α ir β. Jeigu gi kreivė užrašyta parametrinėmis lygtimis x=ϕ(t), y=ψ(t), tai lygtys (7') duoda parametrines lygtis evoliutės (kadangi dydžiai x, y, x, y, x, y yra funkcijos nuo t).


Polinėse koordinatėse kreivio centro koordinatės (xc,yc), arba kitaip evoliutės koordinatės, priklausančios nuo polinio kampo φ, kai ρ=f(φ), yra tokios:
xc=ρcosφ(ρ2+ρ'2)(ρcosφ+ρsinφ)ρ2+2ρ'2ρρ,
yc=ρsinφ(ρ2+ρ'2)(ρsinφρcosφ)ρ2+2ρ'2ρρ.
Šios kreivio centro koordinatės (xc,yc) atitinka kreivės tašką M(x;y), kuris savo ruožtu atitinka ρ ir ϕ polines koordinates.
Šitos formulės gali būti užrašytos taip:
xc=xRdyds,
yc=y+Rdxds;
čia R apskaičiuojamas pagal (1) formulę (R=1/K). Pavyzdžiui, polinėse koordinatėse
dxdφ=ρcosφρsinφ,dydφ=ρsinφ+ρcosφ;
ds=ρ'2+ρ2dφ;
K=ρ2+2ρ'2ρρ(ρ2+ρ'2)3/2.


Pavyzdžiai

Vaizdas:Kreivispav147.jpg
147 pav.
  • Nustatyti krevio centro koordinates parabolės
y2=2px
a) laisvai pasirenktame taške M(x; y); b) taške M0(0;0); c) taške M1(p2;p).
Sprendimas. Įstatant reikšmes dydx ir d2ydx2 į formules (7), gausime (147 pav.):
dydx=(2px)=12(2px)2px=p2px;
d2ydx2=(p2px)=12p(2px)(2px)32=p2(2px)32;
a) α=xy(1+y'2)y=xp2px(1+p22px)p2(2px)32=xp2px+p3(2px)3/2p2(2px)32=x+(2px)32p2p2px+p=
=x+2pxp+p=3x+p,
β=y+1+y'2y=2px+1+p22pxp2(2px)32=2px+((2px)32p2)+p22px((2px)32p2)=
=2px(2px)32p22px=(2px)32p2=(2x)32p;
b) kai x=0 randame: α=30+p=p,β=(20)32p=0;
c) kai x=p2 turime: α=3p2+p=5p2,β=(2p2)32p=p.
Vaizdas:Kreivispav148.jpg
148 pav.
  • Rasti lygtį evoliutės parabolės
y2=2px.
Sprendimas. Pagrindu pirmo pavyzdžio turime bet kokiam taškui (x; y) parabolės:
dydx=(2px)=p2px;
d2ydx2=(p2px)=p2(2px)32;
α=xy(1+y'2)y=xp2px(1+p22px)p2(2px)32=xp2px+p3(2px)3/2p2(2px)32=x+(2px)32p2p2px+p=
=x+2pxp+p=3x+p,
β=y+1+y'2y=2px+1+p22pxp2(2px)32=2px+((2px)32p2)+p22px((2px)32p2)=
=2px(2px)32p22px=(2px)32p2=(2x)32p.
Eliminuojant iš šitų lygčių parametrą x, gausime:
α=3x+p,
αp=3x,
x=αp3;
β=(2x)32p,
β=(2αp3)32p,
β=827(αp)32p,
β2=827p(αp)3.
Tai - lygtis pusiaukubinės parabolės (148 pav.).


  • Rasti lygtį evoliutės elipsės, užrašytos parametrinėmis lygtimis:
x=acost,y=bsint.
Sprendimas. Apskaičiuojame išvestines nuo x ir y per t:
x=asint,y=bcost;
x=acost,y=bsint.
Įstatant išraiškas išvestinių į formules (7'), gausime:
α=xy(x'2+y'2)yxyx=acostbcos(t)((asint)2+(bcost)2)bsin(t)(asint)bcos(t)(acost)=acostbcos(t)(a2sin2t+b2cos2t)absin2t+abcos2t=
=acostbcos(t)(a2sin2t+b2cos2t)ab=acostcos(t)(a2sin2t+b2cos2t)a=acostcos(t)(asin2t+b2acos2t)=
=acostcos(t)asin2tb2acos3t=acostcos(t)asin2tb2acos3t=acos(t)(1sin2t)b2acos3t=
=acos3tb2acos3t=(ab2a)cos3t.
β=y+x(x'2+y'2)yxyx=bsint+asin(t)((asint)2+(bcost)2)bsin(t)(asint)bcos(t)(acost)=bsintasin(t)(a2sin2t+b2cos2t)absin2t+abcos2t=
=bsintasin(t)(a2sin2t+b2cos2t)ab=bsintsin(t)(a2sin2t+b2cos2t)b=
=bsinta2bsin3tbcos2tsint=(1cos2t)bsinta2bsin3t=bsin3ta2bsin3t=(ba2b)sin3t.
Vaizdas:Kreivispav149.jpg
149 pav.
Eliminavę parametrą t, gauname lygtį evoliutės elipsės pavidalu
α=(ab2a)cos3t,
αab2a=cos3t,
(αab2a)13=cost,
(αab2a)23=cos2t,
α23(a2b2a)23=cos2t;
β=(ba2b)sin3t,
βba2b=sin3t,
(βba2b)13=sint,
(βba2b)23=sin2t,
β23(b2a2b)23=sin2t;
cos2t+sin2t=α23(a2b2a)23+β23(b2a2b)23,
1=α23(a2b2a)23+β23(b2a2b)23,
1=a23α23(a2b2)23+(b)23β23(a2b2)23,
(a2b2)23=a23α23+(b)23β23,
(a2b2)23=a23α23+b23β23,
(αb)23+(βa)23=(a2b2ab)23;
arba
(βa)23=(a2b2ab)23(αb)23,
βa=[(a2b2ab)23(αb)23]32,
β=a[(a2b2ab)23(αb)23]32.
Čia α ir β - dabartinės koordinatės evoliutės (149 pav.). (α yra x kordinatė, β yra y koordinatė; β yra funkcija nuo α).
Vaizdas:Kreivispav150.jpg
150 pav.
  • Rasti parametrines lygtis evoliutės cikloidės
x=a(tsint),
y=a(1cost).
Sprendimas.
x=a(1cost);y=asint;
x=asint;y=acost.
Įstačius gautas išraiškas į formulę (7'), randame:
α=xy(x'2+y'2)yxyx=a(tsint)asin(t)(a2(1cost)2+(asint)2)acos(t)a(1cost)asin(t)asin(t)=
=a(tsint)asin(t)(a2(12cost+cos2t)+a2sin2t)a2costa2cos2ta2sin2t=a(tsint)asin(t)(a22a2cost+a2)a2costa2=
=a(tsint)+asin(t)(2a22a2cost)a2(1cost)=a(tsint)+2a2sin(t)(1cost)a(1cost)=a(tsint)+2asint=
=atasint+2asint=a(t+sint).
β=y+x(x'2+y'2)yxyx=a(1cost)+a(1cost)(a2(1cost)2+(asint)2)acos(t)a(1cost)asin(t)asin(t)=
=a(1cost)+a(1cost)(a2(12cost+cos2t)+a2sin2t)a2costa2cos2ta2sin2t=a(1cost)+a(1cost)(a22a2cost+a2)a2costa2=
=a(1cost)a(1cost)(2a22a2cost)a2(1cost)=a(1cost)2a2(1cost)(1cost)a(1cost)=
=a(1cost)2a(1cost)=a(1cost).
Padarysime perdarymus kintamųjų, nustatę
α=ξπa,
β=η2a,
t=τπ;
tada lygtys evoliutės atrodys taip
ξ=a(t+sint)+πa=a(τπ+sin(τπ))+πa=a(τπsinτ)+πa=a(τsinτ),
η=a(1cost)+2a=a(1cos(τπ))+2a=a(1+cosτ)+2a=a(1cosτ);
jos nustato koordinatėse ξ, η cikloidę su tuo pačiu išvestu apskritimu spindulio a. Tokiu budu, evoliute cikloidės yra tokia pati cikloidė, bet perstumta per ašį Ox dydžiu - πa ir per ašį Oy dydžiu - 2a (150 pav.).

Evoliutės savybės

Teorema 1. Duotosios kreivės normalė yra jos evoliutės liestinė.
Įrodymas. Kampinis koeficientas liestinės evoliutės, nustatytos parametrinėmis lygtimis (7') praeito skyriaus, lygus
dβdα=dβdxdαdx.
Pastebėsime, kad [pagrindu tų pačių lygčių (7')]
dαdx=(xy(x'2+y'2)yxyx)=1(yx'2+yy'2yxyx)=1(y12+yy'2yy0)=1(y+y'3y)=
=1(y+y'3)y(y+y'3)yy'2=1(y+(y'3))yyyy'3yy'2=
=1(y+3y'2y)yyyy'3yy'2=1y'2+3y'2y'2yyy'3yy'2=
=y'2(y'2+3y'2y'2yyy'3y)y'2=3y'2y'2+yy+y'3yy'2=
=3y'2y'2yyy'3yy'2=y3y'2yyy'2yy'2,(1)
dβdx=(y+x(x'2+y'2)yxyx)=y+(x'3+xy'2yxyx)=y+(13+1y'2y1y0)=y+(1+y'2y)=
=y+(1+y'2)y(1+y'2)yy'2=y+(0+2yy)yyy'2yy'2=
=y+2yy'2yy'2yy'2=yy'2+2yy'2yy'2yy'2=
=3y'2yyy'2yy'2,(2)
gauname santykį
dβdα=1y.
Bet y yra kampinis koeficientas kreivės liestinės atitinamame taške, todėl iš gauto santykio seka, kad kreivės liestinė ir jos evoliutės liestinė atitinkamame taške tarpusavyje statmenos, t. y. kreivės normalė yra evoliutės liestinė.
Teorema 2. Jeigu kai kurioje srityje M1M2 kreivės spindulys kreivio kinta monotoniškai (t. y. arba tik didėja, arba tik mažėja), tai evoliutės lanko ilgio prieaugis šitoje srityje kreivės lygus (absoliučiu dydžiu) atitinkančiam prieaugiui kreivio spindulio duotosios kreivės.
Įrodymas. Pagrindu formulės [ds=dx2+dy2] (2') turime:
ds=dα2+dβ2,
kur ds - diferencialas evoliutės lanko ilgio; iš čia
(dsdx)2=(dαdx)2+(dβdx)2.
Įstatant čia išraiškas (1) ir (2), gausime:
(dsdx)2=(dαdx)2+(dβdx)2=(y3y'2yyy'2yy'2)2+(3y'2yyy'2yy'2)2=
=y'2(3y'2yyy'2yy'2)2+(3y'2yyy'2yy'2)2=
=(y'2+1)(3y'2yyy'2yy'2)2.(3)
Rasime, toliau, (dRdx)2. Kadangi
R=(1+y'2)32y, tai R2=(1+y'2)3y'2.
Diferencijuodami per x abi dalis šitos lygybės, gausime po to atitinkančius virsmus
d(R2)dx=2RdRdx=((1+y'2)3y'2)=((1+y'2)3)y'2(1+y'2)3(y'2)(y'2)2=
=3(1+y'2)2(1y'2)y'2(1+y'2)3(2yy)y'4=3(1+y'2)2(2yy)y'2(13+312y'2+31(y'2)2+(y'2)3)(2yy)y'4=
=3(1+2y'2+y'4)(2yy)y'22yy(1+3y'2+3y'4+y'6)y'4=2yyy'2(3+6y'2+3y'4)2yy(1+3y'2+3y'4+y'6)y'4=
=2yyy'2(3+6y'2+3y'4)+y(1+3y'2+3y'4+y'6)y'4=2(3yy'2+6y'3y'2+3y'5y'2)+(y+3y'2y+3y'4y+y'6y)y'3;
arba
d(R2)dx=2RdRdx=2(1+y'2)32y((1+y'2)32y)=
=2(1+y'2)32y((1+y'2)32)y(1+y'2)32yy'2=2(1+y'2)32y32(1+y'2)12(1+y'2)y(1+y'2)32yy'2=
=2(1+y'2)32y32(1+y'2)12(2yy)y(1+y'2)32yy'2=2(1+y'2)32y3(1+y'2)12yy'2(1+y'2)32yy'2=
=23(1+y'2)2yy'2(1+y'2)3yy'3=2(1+y'2)23yy'2(1+y'2)yy'3=
=2(1+y'2)23yy'2yy'2yy'3.
Dalindami abi lygybės dalis iš 2R=2(1+y'2)32y, gausime:
dRdx=(1+y'2)123yy'2yy'2yy'2.
Pakėlę kvadratu, gausime:
(dRdx)2=(1+y'2)(3yy'2yy'2yy'2)2.(4)
Lygyndami lygybes (3) ir (4), randame:
(dRdx)2=(dsdx)2,
iš kur
dRdx=dsdx.
Vaizdas:Kreivispav151deltas.jpg
151 pav.
Pagal sąlyga dRdx nekeičia ženklo (R tiktai didėja arba tiktai mažėja), todėl, ir dsdx nekeičia ženklo. Priimsime nustatymui dRdx0,dsdx0 (kas atitinka 151 pav.). Todėl,

dRdx=dsdx.

Tegu taškas M1 turi abscisę x1, o taškas M2 - abscisę x2. Pritaikysime teoremą Koši funkcijoms s(x) ir R(x) atkarpoje [x1;x2]:
s(x2)s(x1)R(x2)R(x1)=(dsdx)x=ξ(dRdx)x=ξ=1,
kur ξ - skaičius, esantis tarp x1 ir x2 (x1<ξ<x2).
Įvesime reikšmes (151 pav.):
s(x2)=s2,s(x1)=s1,R(x2)=R2,R(x1)=R1.
Tada
s2s1R2R1=1, arba s2s1=(R2R1). Bet tai reiškia, kad
|s2s1|=|R2R1|.
Visiškai taip pat įrodoma šita lygybė ir didėjant kreivio spinduliui.
Mes įrodėme teorėmas 1 ir 2 tam atvejui, kada kreivė užrašyta lygtimi pavidalu y=f(x).
Jeigu kreivė užrašyta parametrinėmis lygtimis, tai šitos teoremos galioja, be to jų įrodymas vyksta visiškai analogiškai.
Vaizdas:Kreivispav152.jpg
152 pav.
Pastaba. Nurodysime sekantį paprastą mechaninį būdą sudarymo kreivės (evolventės) pagal jos evoliutę.
Tegu lanksti liniuotė sulenkta pagal formą evoliutės C0C5 (152 pav.). Tarsime, kad neištempiamas siūlas, vienu galu pritvirtintas taške C0, gaubia šitą liniuotę. Jeigu mes šitą siulą dislokuosime, jį palikdami visą laiką įtemptu, tai galas (pabaiga) siulo apibūdins kreivę M5M0 - evolventę. Iš čia ir išeina pavadinimas "evolventė" - išklotinė. Įrodymas to, kad gauta kreivė tikrai yra evolventė, gali būti įvykdytas remiantis nustatytomis aukščiau savybėmis evoliutės.
Pažymėsime, kad vienai evoliutei atitinka nesuskaičiuojama daugybė skirtingų evolvenčių (152 pav.).


Pavyzdžiai

Vaizdas:Kreivispav153.jpg
153 pav.
  • Tegu turime apskritimą spindulio a (153 pav.). Paimsime tą iš evolvenčių šito apskritimo, kuri pereina per tašką M0(a;0).
Atsižvelgiant, kad CM=CM0˘=at, lengva gauti lygtį evolventės apskritimo:
OP=x=a(cost+tsint),
PM=y=a(sinttcost).
Pažymėsime, kad profilis danties dantuoto rato turi dažniausiai formą apskritimo evolventės.
Sprendimas.
Duotasis apskritimas su spinduliu a yra evoliutė, ieškomos evolventės. Apskritimo parametrinės lygtys:
α=acost,
β=asint.
Randame apskritimo liestinę taške M(xM;yM):
k=βα=asintacost=tant=β(α),
yMβ=k(xMα)=(xMα)tant.
β=yM(xMα)tant.
Toliau randame apskritimo normalės lygtį:
yMβ=1k(xMα)=1tant(xMα),
β=yM+1tant(xMα);
asint=yM+costsint(xMacost),
asint=yM+costsintxMacos2tsint,
yM=asintacos2tsint+costsintxM,
yM=asin2t+acos2tsint+costsintxM,
yM=xMcostasint=xM1tantasint;
yMsint=xMcosta,
yMsint+a=xMcost,
xM=yMsint+acost.
Tokiu budu gavome apskritimo evolventės lygtį, kuri yra analogiška parametrinėms lygtims
xM=a(cost+tsint),
yM=a(sinttcost).
Pavyzdžiui, kai t=1, a=1, turime:
xM=a(cost+tsint)=1(cos1+1sin1)=cos1+sin1=0.540302305+0.841470984=1.381773291,
yM=a(sinttcost)=1(sin11cos1)=sin1cos1=0.8414709840.540302305=0.301168678;
yM=xMcostasint=1.381773291cos110.841470984=0.74657529510.841470984=0.2534247040.841470984=0.301168678,
xM=yMsint+acost=0.301168678sin1+1cos1=1.2534247040.540302305=2.318038035.
Dėl tam tikrų priežasčių (galbūt x ir y laikymas kaip viena funkcija nuo kitos, o ne atvirkščiai):
xM=yMsintacost=0.301168678sin11cos1=0.25342470410.540302305=0.25342470410.540302305=0.7465752960.540302305=1.381773292.