Matematika/Kryptinė išvestinė

Iš testwiki.
Pereiti į navigaciją Jump to search

Kryptinė išvestinė nusako funkcijos pasikeitimo greitį. Pavyzdžiui, jei yra apverstas paraboloidas z=100−x2−y2, tai vien gradientas be kryptinės išvestinės nusako, koks kitimo greitis yra funkcijos, kuriame nors taške. Taške (x1;y1)=(0;0), gradientas funkcijos z lygus 0 (funkcija neturi kitimo greičio). Tai reiškia, kad lėtai didėja (arba mažėja) z reikšmė, kai x ir y yra maži, o kai x ir y reikšmės yra didesnės tuomet toks pat x ir y pasiketimas (pavyzdžiui dydžiu 0,1) įtakoja didelį reikšmės z pasikeitimą. Įstatykime, pavyzdžiui, pasikeitimą x ir y reikšmių dydžiu 1, vienu atveju, kai x=2 ir y=2 ir kitu atveju, kai x=4, y=4. Taigi

z1=(100−22−22)−(100−(2+1)2−(2+1)2)=(100−4−4)−(100−9−9)=92−82=10;
z2=(100−42−42)−(100−(4+1)2−(4+1)2)=(100−16−16)−(100−25−25)=68−50=18.
Matome, kad su didesniomis x ir y reikšmėmis gaunamas ir didesnis z reikšmės pasikeitimas, pridėjus Δx ir Δy prie x ir y atitinkamai.
Randame gradientą funkcijos z=100−x2−y2 taške M(2; 2) ir taške N(4; 4), gauname:
gradz=−2x𝐢−2y𝐣;
gradz(2;2)=−2⋅2𝐢−2⋅2𝐣=−4𝐢−4𝐣;
gradz(4;4)=−2⋅4𝐢−2⋅4𝐣=−8𝐢−8𝐣.
Taške N(4; 4) funkcijos z=100−x2−y2 kitimo greitis greitis yra 2 kartus didesnis negu taške M(2; 2).
Kryptinė išvestinė nusako funkcijos kitimo greitį tik tam tikra kryptimi, tarsi, jei vektorius, eis tik y kryptimi, t. y. cos⁡α=0, o cos⁡β=1, tai gausime tam tikrame taške (x; y), funkcijos z=100−x2−y2 kitimo greitį, kuris priklauso tik nuo y reikšmės.
Raskime, kada funkcijos kitimo greitis bus didžiausias ar vektoriaus a→=0𝐢+1𝐣 kryptimi, ar vektoriaus b→=1𝐢+1𝐣 kryptimi. Vektoriaus b ortas yra
b→∘=1𝐢+1𝐣12+12=1𝐢+1𝐣2=12𝐢+12𝐣.
O vektoriaus a ortas yra toks pat kaip vektorius a. Taigi, gauname kryptinių išvestinių dydžius, vektoriaus a ir vektoriaus b kryptimis.
∂z(2;2)∂l=a→∘⋅gradz(2;2)=0⋅(−4)+1⋅(−4)=−4;
∂z(2;2)∂l=b→∘⋅gradz(2;2)=12⋅(−4)+12⋅(−4)=−82=−5.65685425.
∂z(4;4)∂l=a→∘⋅gradz(4;4)=0⋅(−8)+1⋅(−8)=−8;
∂z(4;4)∂l=b→∘⋅gradz(4;4)=12⋅(−8)+12⋅(−8)=−162=−11.3137085.
Funkcijos kitimo greitis, šiame pavyzdyje (taške M(2; 2) ir taške N(4; 4)) yra didžiausias vektoriaus (b) kryptimi, kuris su Ox ašimi sudaro 45 laipsnių kampą.
Galime matyti, kad funkcijos z=100−x2−y2 kitimo greitis priklauso nuo spindulio, kurio ilgį sudaro taškas (M arba N) ir koordinačių pradžios taškas O(0; 0). Apskaičiuokime atkarpų OM ir ON ilgius.
OM=22+22=4+4=8=22.
ON=42+42=16+16=32=42.
Parinkime taškus E(0;22) ir F(0;42). Apskaičiuokime dabar funkcijos z=100−x2−y2 kitimo greitį šiuose taškuose, vektoriaus a→=0𝐢+1𝐣 kryptimi.
gradz(0;22)=−2⋅0𝐢−2⋅22𝐣=0𝐢−42𝐣;
gradz(0;42)=−2⋅0𝐢−2⋅42𝐣=0𝐢−82𝐣.
∂z(0;22)∂l=a→∘⋅gradz(2;22)=0⋅0+1⋅(−42)=−42=−5.656854249;
∂z(0;42)∂l=a→∘⋅gradz(2;42)=0⋅0+1⋅(−82)=−82=−11.3137085.
Kaip matome, jei spindulys r plokštumoje xOy vienodas iki bet kokio taško, tai ir funkcijos z=100−x2−y2 kitimo greitis vienodas, jei vektorius nukreiptas į tą tašką.
  • Pavyzdis. Rasime funkcijos u=x3y3z3 kryptinę išvestinę taške M0(2; -1; 3) vektoriaus M0M1→ kryptimi, kai M1(3;2;4).
Sprendimas. Randame M0M1→=(3−2;2−(−1);4−3)=(1;3;1),M0M1→=12+32+12=1+9+1=11, tuomet cos⁡α=111,cos⁡β=311,cos⁡γ=111.
cos2α+cos2β+cos2γ=111+911+111=1111=1.
Toliau randame išvestines ∂u∂x=3x2y3z3,∂u∂y=3x3y2z3,∂u∂x=3x3y3z2 ir apskaičiuojame jų reikšmes taške M0:
∂u∂x|M0=(3x2y3z3)|M0=3⋅22⋅(−1)3⋅33=−3⋅4⋅27=−324,
∂u∂y|M0=(3x3y2z3)|M0=3⋅23⋅(−1)2⋅33=3⋅8⋅27=648,
∂u∂z|M0=(3x3y3z2)|M0=3⋅23⋅(−1)3⋅32=−3⋅8⋅9=−216.
Įrašę šias išvvestinių ir krypties kosinusų reikšmes į formulę, gauname:
∂u∂l=∂u∂xcos⁡α+∂u∂ycos⁡β+∂u∂zcos⁡γ=−324⋅111+648⋅311−216⋅111=
=−324⋅111+194411−216⋅111=1944−324−21611=140411=423.3219278.


  • Pavyzdys. Apskaičiuoti išvestinę funkcijos z=x2+y2x taške M(1; 2) kriptimi vektoriaus MM1→, kur M1 - taškas su koordinatėmis (3; 0).
Sprendimas. Rasime vienetinį vektorių l→, turinti duotąją kryptį:
MM1→=(3−1;0−2)=(2;−2)=2i→−2j→;
‖MM1→‖=22+(−2)2=4+4=8=22=2.828427125;
MM1→‖MM1→‖=2i→−2j→22=12i→−12j→,
Iš kur cos⁡α=12,cos⁡β=−12. Apskaičiuosime dalines išvestines funkcijos taške M(1; 2):
fx′(x,y)=2x+y2,fy′(x,y)=2xy, iš kur fx′(1;2)=2⋅1+22=2+4=6,fy′(1;2)=2⋅1⋅2=4.
Pagal formulę ∂z∂l=∂z∂xcos⁡α+∂z∂ycos⁡β gausime
∂z∂l=6⋅12−4⋅12=6−42=22=1.414213562.


  • Pavyzdys. Duota funkcija u=x2+y2+z2. Rasti išvestine ∂u∂s taške M(1; 1; 1):
a) kryptimi vektoriaus 𝖲𝟣=2𝗂+𝗃+3𝗄;
b) kryptimi vektoriaus 𝖲𝟤=𝗂+𝗃+𝗄.
Sprendimas.

a) Randame nukreipiančius kosinusus vektoriaus 𝖲𝟣:

cos⁡α=222+12+32=24+1+9=214,
cos⁡β=122+12+32=14+1+9=114,
cos⁡γ=322+12+32=34+1+9=314.
Todėl,
∂u∂s1=∂u∂x214+∂u∂y114+∂u∂z314.
Dalinės išvestinės taške M(1; 1; 1) bus
∂u∂x=2x,∂u∂y=2y,∂u∂z=2z;
(∂u∂x)M=2⋅1=2,(∂u∂y)M=2,(∂u∂z)M=2.
Taigi,
∂u∂s1=2⋅214+2⋅114+2⋅314=1214=3.207134903.
b) Randame nukreipiančius kosinusus vektoriaus 𝖲𝟤:
cos⁡α=112+12+12=13,
cos⁡β=112+12+12=13,
cos⁡γ=112+12+12=13.
Todėl,
∂u∂s2=2⋅13+2⋅13+2⋅13=63=23=3.464101615.
Pastebėsime, kad 23>1214.
  • Taške A(1; 2; 3) apskaičiuokite lauko u(x;y;z)=z2+2arctan⁡(x−y) gradientą ir kryptinę išvestinę taško B(-2; 0; 1) kryptimi.

∂u∂x=21+(x−y)2;∂u∂y=−21+(x−y)2;∂u∂z=2z; gradu|A=21+(1−2)2i−21+(1−2)2j+2⋅3k=i−j+6k. AB=(-2-1; 0-2; 1-3)=(-3; -2; -2);

|AB|=(−3)2+(−2)2+(−2)2=17;

cos⁡α=−317,cos⁡β=−217,cos⁡γ=−217.

kryptinė išvestinė: ∂u∂s|A=1⋅−317−1⋅−217+6⋅−217=−1317.
  • Pavyzdys. Reikia surasti išvestinę funkcijos z=yy−x, kryptimi sudarančia kampą 60 laipsnių su ašimi Ox, taške M(1; 3). Kitaip tariant, reikia surasti kryptinę išvestinę funkcijos z=yy−x taške M(1; 3), kryptimi vektoriaus, kuris su Ox ašimi sudaro 60 laipsnių kampą.
Sprendimas.
x2=cos⁡(60o)=cos⁡π3=12=0.5,
y2=sin⁡(60o)=sin⁡π3=32=0.866025403.
Krypties vektorius yra

e→=12i+32j=(12;32).

Randame dalines išvestines:
zx′=−−y(y−x)2=y(y−x)2;
zy′=(yy−x)′=y′(y−x)−y(y−x)′(y−x)2=1⋅(y−x)−y⋅1(y−x)2=−x(y−x)2.
Dalinių išvestinių reikšmės taške M(1; 3) yra:
∂z∂x|M=3(3−1)2=322=34,
∂z∂y|M=−1(3−1)2=−122=−14.
gradz(1;3)=(34;−14).
Kryptinės išvestinės reikšmė yra:
∂z(1;3)∂l=e→⋅gradz(1;3)=12⋅34+32⋅(−14)=3−38.
  • Pavyzdys. Apskaičiuoti išvestinę funkcijos z=x2+y2 taške M(1; 2) kriptimi vektoriaus MM1→, kur M1 - taškas su koordinatėmis (3; 4).
Sprendimas. Rasime vienetinį vektorių l→, turinti duotąją kryptį:
MM1→=(3−1;4−2)=(2;2)=2i+2j;
‖MM1→‖=22+22=4+4=8=22=2.828427125;
MM1→‖MM1→‖=2i+2j22=12i+12j,
Iš kur cos⁡α=12,cos⁡β=12. Apskaičiuosime dalines išvestines funkcijos taške M(1; 2):
fx′(x,y)=2x,fy′(x,y)=2y, iš kur fx′(1;2)=2⋅1=2,fy′(1;2)=2⋅2=4.
Pagal formulę ∂z∂l=∂z∂xcos⁡α+∂z∂ycos⁡β gausime
∂z∂l=2⋅12+4⋅12=2+42=62=4.242640687.
  • Pavyzdys. Apskaičiuoti išvestinę funkcijos z=x2+y2 taške M(1; 2) kriptimi vektoriaus MM1→, kur M1 - taškas su koordinatėmis (4; 3).
Sprendimas. Rasime vienetinį vektorių l→, turinti duotąją kryptį:
MM1→=(4−1;3−2)=(3;1)=3i+1j;
‖MM1→‖=32+12=9+1=10=3.16227766;
MM1→‖MM1→‖=3i+1j10=310i+110j,
Iš kur cos⁡α=310,cos⁡β=110. Apskaičiuosime dalines išvestines funkcijos taške M(1; 2):
fx′(x,y)=2x,fy′(x,y)=2y, iš kur fx′(1;2)=2⋅1=2,fy′(1;2)=2⋅2=4.
Pagal formulę ∂z∂l=∂z∂xcos⁡α+∂z∂ycos⁡β gausime
∂z∂l=2⋅310+4⋅110=6+410=1010=10=3.16227766.
  • Pavyzdys. Apskaičiuoti išvestinę funkcijos z=x2+y2 taške M(1; 2) kriptimi vektoriaus MM1→, kur M1 - taškas su koordinatėmis (6; 8).
Sprendimas. Rasime vienetinį vektorių l→, turinti duotąją kryptį:
MM1→=(6−1;8−2)=(5;6)=5i+6j;
‖MM1→‖=52+62=25+36=61=7.810249676;
MM1→‖MM1→‖=5i+6j61=561i+661j,
Iš kur cos⁡α=561,cos⁡β=661. Apskaičiuosime dalines išvestines funkcijos taške M(1; 2):
fx′(x,y)=2x,fy′(x,y)=2y, iš kur fx′(1;2)=2⋅1=2,fy′(1;2)=2⋅2=4.
Pagal formulę ∂z∂l=∂z∂xcos⁡α+∂z∂ycos⁡β gausime
∂z∂l=2⋅561+4⋅661=10+2461=3461=4.353253918.
  • Pavyzdys. Apskaičiuoti išvestinę funkcijos z=x2+y2 taške M(1; 2) kriptimi vektoriaus MM1→, kur M1 - taškas su koordinatėmis (8; 6).
Sprendimas. Rasime vienetinį vektorių l→, turinti duotąją kryptį:
MM1→=(8−1;6−2)=(7;4)=7i+4j;
‖MM1→‖=72+42=49+16=65=8.062257748;
MM1→‖MM1→‖=7i+4j65=765i+465j,
Iš kur cos⁡α=765,cos⁡β=465. Apskaičiuosime dalines išvestines funkcijos taške M(1; 2):
fx′(x,y)=2x,fy′(x,y)=2y, iš kur fx′(1;2)=2⋅1=2,fy′(1;2)=2⋅2=4.
Pagal formulę ∂z∂l=∂z∂xcos⁡α+∂z∂ycos⁡β gausime
∂z∂l=2⋅765+4⋅465=14+1665=3065=3.721042038.
  • Pavyzdys. Apskaičiuoti išvestinę funkcijos z=x2+y2 taške M(1; 2) kriptimi vektoriaus MM1→, kur M1 - taškas su koordinatėmis (3; 6).
Sprendimas. Rasime vienetinį vektorių l→, turinti duotąją kryptį:
MM1→=(3−1;6−2)=(2;4)=2i+4j;
‖MM1→‖=22+42=4+16=20=25=4.472135955;
MM1→‖MM1→‖=2i+4j25=15i+25j,
Iš kur cos⁡α=15,cos⁡β=25. Apskaičiuosime dalines išvestines funkcijos taške M(1; 2):
fx′(x,y)=2x,fy′(x,y)=2y, iš kur fx′(1;2)=2⋅1=2,fy′(1;2)=2⋅2=4.
Pagal formulę ∂z∂l=∂z∂xcos⁡α+∂z∂ycos⁡β gausime
∂z∂l=2⋅15+4⋅25=2+85=105=25=4.472135955.
  • Pavyzdys. Apskaičiuoti išvestinę funkcijos z=x2+y2 taške M(1; 2) kriptimi vektoriaus MM1→, kur M1 - taškas su koordinatėmis (1; 6).
Sprendimas. Rasime vienetinį vektorių l→, turinti duotąją kryptį:
MM1→=(1−1;6−2)=(0;4)=0⋅𝐢+4⋅𝐣;
‖MM1→‖=02+42=0+16=4;
MM1→‖MM1→‖=0i+4j4=0i+1j,
Iš kur cos⁡α=0,cos⁡β=1. Apskaičiuosime dalines išvestines funkcijos taške M(1; 2):
fx′(x,y)=2x,fy′(x,y)=2y, iš kur fx′(1;2)=2⋅1=2,fy′(1;2)=2⋅2=4.
Pagal formulę ∂z∂l=∂z∂xcos⁡α+∂z∂ycos⁡β gausime
∂z∂l=2⋅0+4⋅1=4.
  • Pavyzdys. Apskaičiuoti išvestinę funkcijos z=x2+y2 taške M(1; 2) kriptimi vektoriaus MM1→, kur M1 - taškas su koordinatėmis (3; 2).
Sprendimas. Rasime vienetinį vektorių l→, turinti duotąją kryptį:
MM1→=(3−1;2−2)=(2;0)=2⋅𝐢+0⋅𝐣;
‖MM1→‖=22+02=4+0=2;
MM1→‖MM1→‖=2i+0j2=1i+0j,
Iš kur cos⁡α=1,cos⁡β=0. Apskaičiuosime dalines išvestines funkcijos taške M(1; 2):
fx′(x,y)=2x,fy′(x,y)=2y, iš kur fx′(1;2)=2⋅1=2,fy′(1;2)=2⋅2=4.
Pagal formulę ∂z∂l=∂z∂xcos⁡α+∂z∂ycos⁡β gausime
∂z∂l=2⋅1+4⋅0=2.


Vaizdas:Gradient182183t.jpg
182 ir 183.
  • Nustatyti gradientą funkcijos z=x22+y23 (pav. 182) taške M(2; 4). Ir apskaičiuoti kryptinę išvestinę, vektoriaus a→=3𝗂+4𝗃 kryptimi. Funkcija yra elipsinis paraboloidas.
Sprendimas. Čia
∂z∂x=x|M=2,∂z∂y=23y|M=83.
Todėl
gradz=2𝗂+83𝗃.
Lygtis linijos lygio (pav. 183), praeinančios per duotą tašką, bus
x22+y23=223,

nes įstačius taško M reikšmes gauname:

x22+y23=222+423=2+163=2⋅3+163=223.
y=3(223−x22).
Randame vektoriaus a ortą:
a→∘=3𝗂+4𝗃32+42=3𝗂+4𝗃9+16=3𝗂+4𝗃25=3𝗂+4𝗃5=35𝗂+45𝗃.
Randame kryptinės išvestinės reikšmę, taške M(2; 4), vektoriaus a→=3𝗂+4𝗃 kryptimi:
∂z∂l|M=∂z(2;4)∂l=∇z(2;4)⋅a→∘=2⋅35+83⋅45=65+3215=1815+3215=18+3215=5015=103=3.3(3).
Vaizdas:Gradient182183t.jpg
182 ir 183.
  • a) Nustatyti funkcijos z=x22+y23 (pav. 182) didžiausią greičio kitimo kryptį taške M(2; 4); b) surasti vektorių, kurio kryptimi, kryptinės išvestinės reikšmė taške M(2; 4) yra didžiausia ir apskaičiuoti kryptinės išvestinės reikšmę to vektoriaus kryptimi taške M(2; 4).
Sprendimas.
a) Didžiausia funkcijos kitimo kryptis yra nusakoma vektoriumi gradz.
∂z∂x=x|M=2,∂z∂y=23y|M=83.
Todėl
gradz=2𝗂+83𝗃.
b) Kryptinės išvestinės reikšmė taške M(2; 4) yra didžiausia vektoriaus gradz=2𝗂+83𝗃 kryptimi.
Randame vektoriaus gradz=∇z=2𝗂+83𝗃 ortą:
∇∘z(2;4)=2𝗂+83𝗃22+(83)2=2𝗂+83𝗃4+649=2𝗂+83𝗃4⋅9+649=2𝗂+83𝗃36+649=2𝗂+83𝗃1009=2𝗂+83𝗃103=2⋅310𝗂+83310𝗃=610𝗂+810𝗃=35𝗂+45𝗃.
Randame kryptinės išvestinės reikšmę, taške M(2; 4), vektoriaus gradz=2𝗂+83𝗃 kryptimi:
∂z∂l|M=∂z(2;4)∂l=∇z(2;4)⋅∇∘z(2;4)=2⋅35+83⋅45=65+3215=1815+3215=18+3215=5015=103=3.3(3).
Vaizdas:Gradient182183t.jpg
182 ir 183.
  • Nustatyti gradientą funkcijos z=x22+y23 (pav. 182) taške M(2; 4). Ir apskaičiuoti kryptinę išvestinę, vektoriaus a→=4𝗂+3𝗃 kryptimi. Funkcija yra elipsinis paraboloidas.
Sprendimas. Čia
∂z∂x=x|M=2,∂z∂y=23y|M=83.
Todėl
gradz=2𝗂+83𝗃.
Lygtis linijos lygio (pav. 183), praeinančios per duotą tašką, bus
x22+y23=223,

nes įstačius taško M reikšmes gauname:

x22+y23=222+423=2+163=2⋅3+163=223.
y=3(223−x22).
Randame vektoriaus a ortą:
a→∘=4𝗂+3𝗃42+32=4𝗂+3𝗃16+9=4𝗂+3𝗃25=4𝗂+3𝗃5=45𝗂+35𝗃.
Randame kryptinės išvestinės reikšmę, taške M(2; 4), vektoriaus a→=4𝗂+3𝗃 kryptimi:
∂z∂l|M=∂z(2;4)∂l=∇z(2;4)⋅a→∘=2⋅45+83⋅35=85+2415=2415+2415=24+2415=4815=165=3.2.
Vaizdas:Gradient182183t.jpg
182 ir 183.
  • Nustatyti gradientą funkcijos z=x22+y23 (pav. 182) taške M(2; 4). Ir apskaičiuoti kryptinę išvestinę, vektoriaus a→=3𝗂+3𝗃 kryptimi. Funkcija yra elipsinis paraboloidas.
Sprendimas. Čia
∂z∂x=x|M=2,∂z∂y=23y|M=83.
Todėl
gradz=2𝗂+83𝗃.
Randame vektoriaus a ortą:
a→∘=3𝗂+3𝗃32+32=3𝗂+3𝗃9+9=3𝗂+3𝗃18=3𝗂+3𝗃32=12𝗂+12𝗃.
Randame kryptinės išvestinės reikšmę, taške M(2; 4), vektoriaus a→=3𝗂+3𝗃 kryptimi:
∂z∂l|M=∂z(2;4)∂l=∇z(2;4)⋅a→∘=2⋅12+83⋅12=22+832=632+832=6+832=1432=723=3.299831646.


Kryptinė išvestinė didžiausia Gradiento kryptimi.

Nuorodos