Matematika/Tiesė

Iš testwiki.
Pereiti į navigaciją Jump to search

Erdvės tiesės kanoninė lygtis

Tiesės T padėtį erdvėje vienareikšmiškai nusako taškas M0(x0;y0;z0), per kurį eina ta tiesė, ir lygiagretus su ja nenulinis vektorius s→=(l;m;n), vadinamas tiesės krypties vektoriumi. Kintamajį tiesės T tašką pažymėkime M(x;y;z) ir nubrėžkime vektorių M0M→. Kadangi vektoriai M0M→=r→−r0→=(x−x0;y−y0;z−z0) ir s→=(l;m;n) yra kolinearūs (lygiagretūs), tai
r→−r0→=t⋅s→;
čia r→ ir r0→ - taškų M ir M0 spinduliai vektoriai, t - realusis skaičius.
Lygtis
r→−r0→=t⋅s→;
(x−x0;y−y0;z−z0)=(tl;tm;tn)
vadinama vektorine tiesės T lygtimi. Iš jos, sulyginę vektorių r→−r0→ ir t⋅s→ koordinates, gauname lygtis
{x−x0=tl,y−y0=tm,z−z0=tn.
arba
{x=x0+tl,y=y0+tm,z=z0+tn.
Paskutinios 3 lygtys vadinamos parametrinėmis tiesės T lygtimis.
Kadangi vektoriai r→−r0→ ir s→=(l;m;n) yra kolinearūs, tai jų koordinatės proporcingos. Iš šios sąlygos išplaukia erdvės tiesės kanoninės lygtys
x−x0l=y−y0m=z−z0n.
Šias lygtis galėjome gauti iš parametrinių lygčių, tereikėjo eliminuoti parametrą t:
x−x0l=t,y−y0m=t,z−z0n=t;
Iš čia ir išplaukia erdvės tiesės kanoninės lygtys.
Tarkime, žinomi du tiesės T taškai M1(x1;y1;z1) ir M2(x2;y2;z2). Tada vektorius M1M2→=(x2−x1;y2−y1;z2−z1) gali būti tiesės T krypties vektorius s→=(x2−x1;y2−y1;z2−z1). Į lygtį x−x0l=y−y0m=z−z0n vietoje taško M0 koordinačių įrašę taško M1 koordinates, vietoje l, m, n įrašę dydžius x2−x1, y2−y1, z2−z1, gauname tiesės einančios per du taškus, lygtį
x−x1x2−x1=y−y1y2−y1=z−z1z2−z1.


  • Pavyzdys. Raskime taško P(3; 1; -5) projekciją plokštumoje π, kurios lygtis 2x−4y+3z−16=0.
Sprendimas. Iš taško P nuleiskime statmenį į plokštumą π; to statmens pagrindas Q ir bus taško P projekcija. Tašką Q galėsime rasti kaip tiesės T ir plokštumos π sankirtos tašką. Kadangi plokštumos π normalės vektorius n→=(2;−4;3) yra lygiagretus su tiese T, tai jį galima laikyti šios tiesės krypties vektoriumi.

Pritaikę formules x−x0l=y−y0m=z−z0n, parašome kanonines tiesės T lygtis:

x−32=y−1−4=z+53.
Norėdami rasti tiesės T ir plokštumos π sakirtos tašką Q, turime išspręsti sistemą, sudarytą iš jų lygčių:
{x−32=y−1−4=z+53,2x−4y+3z−16=0.
Tokią sistemą patogiausia spręsti, pakeitus kanonines tiesės lygtis parametrinėmis:
x−32=t,y−1−4=t,z+53=t,
arba
x=2t+3,y=−4t+1,z=3t−5.
Įrašę šias x, y, z išraiškas į antrąją sistemos lygtį 2x−4y+3z−16=0, gauname
2(2t+3)−4(−4t+1)+3(3t−5)−16=0,
4t+6+16t−4+9t−15−16=0,
29t−29=0,
t=1.
Tada x=2⋅1+3=5,y=−4⋅1+1=−3,z=3⋅1−5=−2. Vadinasi, taško P projekcija plokštumoje π yra taškas Q(5; -3; -2).


  • Pavyzdys. Plokštuma π nubrėžta per dvi lygiagrečias tieses
x−13=y+1−1=z−42 ir x3=y−2−1=z+52.
Parašykime plokštumos π lygtį.
Sprendimas. Kintamąjį plokštumos π tašką pažymėkime M(x; y; z) ir nubrėžkime vektorius M1M→ bei M1M2→; čia per tašką M1(1;−1;4) eina pirmoji tiesė x−13=y+1−1=z−42, o per tašką M2(0;2;−5) eina antroji tiesė x3=y−2−1=z+52.
Kai taškas M priklauso plokštumai π, tai vektoriai M1M→=(x−1;y+1;z−4),M1M2→=(0−1;2−(−1);−5−4)=(−1;3;−9) ir tiesių krypties vektorius s→=(3;−1;2) yra vienoje plokštumoje, taigi šie vektoriai komplanarūs. Parašykime trijų vektorių komplanarumo sąlygą:
(M1M→×M1M2→)⋅s→=|x−1y+1z−4−13−93−12|=0,
(x−1)(3⋅2−(−1)⋅(−9))−(y+1)(−1⋅2−(−9)⋅3)+(z−4)((−1)⋅(−1)−3⋅3)=0,
(x−1)(6−9)−(y+1)(−2+27)+(z−4)(1−9)=0,
−3(x−1)−25(y+1)−8(z−4)=0,
−3x+3−25y−25−8z+32=0,
−3x−25y−8z+10=0,
3x+25y+8z−10=0.
Gautoji lygtis ir yra plokštumos π lygtis.

Erdvės tiesės bendrosios lygtys

{A1x+B1y+C1z+D1=0,A2x+B2y+C2z+D2=0.

Taigi, ši lygčių sistemą apibūdiną dvi susikertančias plokštumas A1x+B1y+C1z+D1=0 ir A2x+B2y+C2z+D2=0.

O susikertančios plokšumos ir sudaro tiesę. Todėl dviejų plokštumų sistemą yra tiesės lygtys.

Tiesės krypties vektorius yra:
s→=n1→×n2→=|𝐢𝐣𝐤A1B1C1A2B2C2|.


  • Pavyzdys. Bendrąsias tiesės lygtis

{4x−5y+z−3=0,x+2y−3z+9=0

pakeiskime kanoninėmis.
Sprendimas. Pirmiausia raskime tiesės tašką M0. Parinkę, pavyzdžiui, x=1, gauname sistemą
{−5y+z+1=0,2y−3z+10=0;
{−15y+3z+3=0,2y−3z+10=0,
−15y+2y+3z−3z+3+10=−13y+13=0,
−13y=−13,
y=1;
2⋅1−3z+10=0,
−3z=−12,
z=4.
Sistema turi sprendinį y=1, z=4. Taigi M0(1;1;4).

Raskime s→=n1→×n2→. Kadangi n1→=(4;−5;1),n1→=(1;2;−3), tai

s→=n1→×n2→=|𝐢𝐣𝐤4−5112−3|=(−5⋅(−3)−1⋅2)𝐢−(4⋅(−3)−1⋅1)𝐣+(4⋅2−(−5)⋅1)𝐤=(15−2)𝐢−(−12−1)𝐣+(8+5)𝐤=
=13𝐢+13𝐣+13𝐤=(13;13;13).
Vadinasi, kanoninės tiesės lygtys yra tokios:
x−113=y−113=z−413,
arba
x−11=y−11=z−41.
Jas galima parašyti ir taip:
x−1=y−1=z−4.


  • Pavyzdys. Rasti kanonines lygtis tiesės
{3x+2y+4z−11=0,2x+y−3z−1=0.
Sprendimas. Įstatę, pavyzdžiui, x0=1, iš sistemos
{3+2y0+4z0−11=0,2+y0−3z0−1=0;
−{2y0+4z0−8=0,y0−3z0+1=0|⋅2,
gauname
2y0+4z0−8−2(y0−3z0+1)=0,
10z0−10=0,
10z0=10,
z0=1;
y0−3⋅1+1=0;
y0−2=0,
y0=2,
kad y0=2, z0=1. Tokiu budu, taškas M0(1;2;1) tiesės rastas. Dabar nustatysime kryptį vektoriaus s→. Turime: n1→={3;2;4},n2→={2;1;−3}, iš čia
s→=n1→×n2→=|𝐢𝐣𝐤32421−3|=(−6−4)𝐢−(−9−8)𝐣+(3−4)𝐤=−10𝐢+17𝐣−𝐤={−10;17;−1},
t. y. l=−10, m=17, n=−1. Įstatydami rastas reikšmes x0, y0, z0 ir l, m, n į lygybes x−x0l=y−y0m=z−z0n, gauname kanonines lygtis duotos tiesės:
x−1−10=y−217=z−1−1.

Kampas tarp tiesės ir plokštumos

Tarkime, tiesė T nusakoma kanoninėmis lygtimis

x−x0l=y−y0m=z−z0n,
o plokštuma π nusakoma lygtimi Ax+By+Cz+D=0. Kampu ϕ tarp tiesės T ir plokštumos π vadiname kampą tarp tos tiesės ir jos projekcijos plokštumoje π. Kadangi ϕ+α=π2, tai cos⁡α=cos⁡(π2−ϕ)=sin⁡ϕ;
čia α yra kampas tarp tiesės T krypties vektoriaus s→=(l;m;n) ir plokštumos π normalės vektoriaus n→=(A;B;C). Kitaip sakant, kampas α yra kampas tarp tiesės T ir plokštumos normalės n→=(A;B;C). Iš vektorių n→ ir s→ skaliarinės sandaugos išplaukia, kad
cos⁡α=n→⋅s→‖n→‖⋅‖s→‖=Al+Bm+CnA2+B2+C2l2+m2+n2.
Tada

sin⁡ϕ=Al+Bm+CnA2+B2+C2l2+m2+n2,

čia ϕ yra kampas tarp tiesės T ir plokštumos Ax+By+Cz+D=0.


Kai tiesė T lygiagreti plokštumai π, tai tiesės krypties vektorius s→=(l;m;n) yra statmenas plokštumos normalės vektoriui n→=(A;B;C), todėl n→⋅s→=0. Iš čia gauname tiesės ir plokštumos lygiagretumo sąlygą:

A⋅l+B⋅m+C⋅n=0.


Kai tiesė T statmena plokštumai π, tai tiesės krypties vektorius s→=(l;m;n) yra lygiagretus plokštumos normalės vektoriui n→=(A;B;C), todėl jų koordinatės yra proporcingos. Iš čia išplaukia tiesės ir plokštumos statmenumo sąlyga:

Al=Bm=Cn.


  • Pavyzdys. Su kuria B reikšme tiesė T, nusakoma lygtimis
{4x−5y+z−3=0,x+2y−3z+9=0,

bus lygiagreti su plokštuma π, kurios lygtis 2x−By−2z−3=0?

Sprendimas. Kai tiesė T lygiagreti su plokštuma π, tai tiesės krypties vektorius s→=(l;m;n) yra statmenas plokštumos normalės vektoriui n→=(2;−B;−2) ir skaliarinė jų sandauga s→⋅n→=0.
Pažymėkime: n1→=(1;−2;3),n2→=(4;−3;4). Kadangi s→=n1→×n2→, tai iš sąlygos s→⋅n→=0 išplaukia, kad (n1→×n2→)⋅n→=0. Vadinasi,
|1−234−342−B−2|=0;
|1−234−342−B−2|=1(−3⋅(−2)−4⋅(−B))−(−2)(4⋅(−2)−4⋅2)+3(4⋅(−B)−(−3)⋅2)=0;
|1−234−342−B−2|=(6+4B)+2(−8−8)+3(−4B+6)=6+4B−32−12B+18=−8B−8=0;
−8B−8=0;
−8B=8;
B=−1.

Taško atstumas iki tiesės erdvėje

Tarkime, kad duota tiesė T, kurios lygtis

x−x0l=y−y0m=z−z0n,

ir taškas M1(x1;y1;z1), esantis šalia tos tiesės. Pažymėkime bet kokį tiesės žinomą tašką M0(x0;y0;z0). Atstumas nuo taško M1(x1;y1;z1) iki taško M0(x0;y0;z0) nėra trumpiausias atstumas nuo taško M1(x1;y1;z1) iki tiesės T. Tačiau jei atstumą nuo taško M1(x1;y1;z1) iki taško M0(x0;y0;z0) priligynti 1, tuomet proporcingai trumpiausias atstumas nuo taško M1(x1;y1;z1) iki tiesės T bus lygus sin⁡ϕ. čia kampas ϕ yra smailus kampas tarp atkrapos M0M1 ir tiesės T. Skaičiuojant kampą tarp vektorių a→=(ax;ay;az) ir b→=(bx;by;bz) žinome, kad

sin⁡ϕ=‖a→×b→‖‖a→‖⋅‖b→‖=‖a→×b→‖ax2+ay2+az2⋅bx2+by2+bz2,
čia
a→×b→=|𝐢𝐣𝐤axayazbxbybz|.
Kadangi mes sumažinome vektoriaus M0M1→ ilgį iki 1, tai proporcingai padidinus iki pradinio ilgio, trumpiausias atstumas nuo taško M1(x1;y1;z1) iki tiesės T bus lygus d=‖M0M1→‖sin⁡ϕ. Čia
sin⁡ϕ=‖M0M1→×s→‖‖M0M1→‖⋅‖s→‖=‖M0M1→×s→‖(x1−x0)2+(y1−y0)2+(z1−z0)2⋅l2+m2+n2;
M0M1→×s→=|𝐢𝐣𝐤x1−x0y1−y0z1−z0lmn|.
Vadinasi, atstumas nuo taško M1(x1;y1;z1) iki tiesės T yra lygus:
d=‖M0M1→‖⋅sin⁡ϕ=‖M0M1→‖⋅‖M0M1→×s→‖‖M0M1→‖⋅‖s→‖=‖M0M1→×s→‖‖s→‖.


  • Pavyzdys. Apskaičiuokime atstumą nuo taško M1(6;1;−6) iki tiesės x+2−1=y+32=z5.
Sprendimas. Kadangi M0(−2;−3;0), o M1(6;1;−6), tai M0M1→=(6−(−2);1−(−3);0−6)=(8;4;−6) ir
M0M1→×s→=|𝐢𝐣𝐤84−6−125|=𝐢(4⋅5−(−6)⋅2)−𝐣(8⋅5−(−6)⋅(−1))+𝐤(8⋅2−4⋅(−1))=𝐢(20+12)−𝐣(40−6)+𝐤(16+4)=
=32𝐢−34𝐣+20𝐤=(32;−34;20).
Apskaičiuojame vektorių modulius:
‖M0M1→×s→‖=322+(−34)2+202=1024+1156+400=2580=50,7937004;
‖s→‖=(−1)2+22+52=1+4+25=30=5,477225575.
Vadinasi,
d=‖M0M1→×s→‖‖s→‖=258030=86=9,273618496.


Tiesės plokštumoje lygtys

Kai tiesės padėtį plokštumoje nusako jos taškas M0(x0;y0) ir jos normalės vektorius n→=(A;B), statmenas tai tiesei, tai gauname bendrąją tiesės lygtį

Ax+By+C=0;
čia C=−Ax0−By0.


Kai tiesė ašyse Ox ir Oy iškerta atkarpas a ir b, tai ją galima nusakyti jos ašine lygtimi:
xa+yb=1.


Kai žinomas vienas tiesės taškas M0(x0;y0) ir su ja lygiagretus nenulinis vektorius s→=(l;m), tai tiesę galima apibūdinti jos kanonine lygtimi
x−x0l=y−y0m.


Kai žinomi du tiesės T taškai M1(x1;y1) ir M2(x2;y2), tai jos lygtis yra tokia:
x−x1x2−x1=y−y1y2−y1.


Išvesime tiesės lygtį, kai žinomas taškas, per kurį ji eina, ir tos tiesės su teigiamąja ašies Ox kryptimi sudaromas kampas.
Tarkime, kad tiesės T, einančios per tašką M0(x0;y0), krypties vektorius yra s→=(l;m) arba jo ortas s→∘=(cos⁡α;cos⁡β); čia α yra kampas tarp tiesės (tokio tipo tiesės kaip y=kx, o ne y=−kx) ir Ox ašies, o kampas β yra kampas tarp tiesės T ir ašies Oy arba vertikalios tiesės. Kadangi α+β=π2, tai cos⁡β=cos⁡(π2−α)=sin⁡α ir s→∘=(cos⁡α;cos⁡β).

Vadinasi, lygtį x−x0l=y−y0m galime užrašyti taip: x−x0cos⁡α=y−y0sin⁡α;

iš čia y−y0=(x−x0)⋅tan⁡α=k(x−x0).
Dydis k=tan⁡α vadinamas tiesės T krypties koeficientu, o lygtis y−y0=k(x−x0) vadinama tiesės, kurios krypties koeficientas žinomas ir kuri eina per tam tikrą tašką, lygtimi.
Pertvarkę lygtį y−y0=k(x−x0), gauname:
y=k(x−x0)+y0,
y=kx−kx0+y0,
y=kx+b;
čia b=y0−kx0. Kadangi y=b, kai x=0, tai tiesė T eina per tašką N(0;b).

Taigi |b| yra ilgis atkarpos, kurią tiesė iškerta ašyje Oy.

Lygtis y=kx+b vadinama kryptine tiesės lygtimi.
Tiesės, einančios per koordinačiu pradžios tašką O(0; 0), lygtis yra y=kx. Pavyzdžiui, kai per tašką M0(−1;−3) einanti tiesė su teigiamąja ašies Ox kryptimi sudaro kampą α=120∘, tai k=tan⁡(120∘)=−3=−1,732050808. Tada lygtis y−y0=k(x−x0) virsta lygtimi
y−(−3)=−3(x−(−1)),
y+3=−3(x+1),
y=−3x−3−3.


  • Pavyzdys. Tiesės T, einančios per tašką M0(1;2) ir statmenos vektoriui n→=(3;−4), lygtis yra
3(x−1)−4(y−2)=0,
3x−3−4y+8=0,
3x−4y+5=0.

Kampas tarp dviejų tiesių plokštumoje

Kampas ϕ tarp dviejų tiesių T1 ir T2 lygus kampui tarp šių tiesių normalės vektorių n1→ ir n2→ arba jų krypties vektorių s1→ ir s2→. Kai tiesės T1 lygtis yra A1x+B1y+C1=0, o tiesės T2 lygtis yra A2x+B2y+C2=0, tai

cos⁡ϕ=n1→⋅n2→‖n1→‖⋅‖n2→‖=A1A2+B1B2A12+B12⋅A22+B22;
cos⁡ϕ=s1→⋅s2→‖s1→‖⋅‖s2→‖=l1l2+m1m2l12+m12⋅l22+m22.
Pavyzdžiui, smailus kampas tarp tiesių 2x−7y+4=0 ir 13x+2y−1=0 nustatomas iš sąryšio
cos⁡ϕ=A1A2+B1B2A12+B12⋅A22+B22=2⋅13+(−7)⋅222+(−7)2⋅132+22=26−144+49⋅169+4=
=1253⋅173=129169=0,125319963;
ϕ=arccos⁡129169=arccos⁡(0,125319963)=1,445145996 radiano arba 82,80076636 laipsnio.
  • Pavyzdys. Duota tiesė T, kurios lygtis 3x−2y+6=0. Parašykime dviejų tiesių, einančių per tašką M0(1;−3), lygtis, kai viena tų tiesių yra lygiagreti su duotąja tiese, o kita jai statmena.
Sprendimas. Tiesės T normalės vektorius n→=(3;−2) yra statmenas tai tiesei. Imkime ieškomosios tiesės T1 kintamąjį tašką K1(x;y) ir nubrėžkime vektorių M0K1→=(x−1;y−(−3))=(x−1;y+3). Kadangi n→ yra statmenas tiesei T, tai kartu n→ yra status su M0K1→, todėl skaliarinė jų sandauga lygi nuliui:
n→⋅M0K1→=3⋅(x−1)−2⋅(y+3)=0.
Atlike veiksmus, gauname tiesės T1, lygiagrečios su tiese T, bendrąją lygtį:
3x−3−2y−6=0;
3x−2y−9=0.

Imkime tiesės T2 kintamąjį tašką K2(x;y) ir nubrėžkime vektorių M0K2=(x−1;y+3). Kadangi n→ yra statmenas su tiese T ir tiesė T2 yra statmena su tiese T, tai vektorius M0K2→ yra lygiagretus su tiesės T normalės vektoriu n→, todėl jų koordinatės yra proporcingos:

x−13=y+3−2.
Gavome kanoninę tiesės T2 lygtį. Šios tiesės krypties vektorius s2→=(3;−2) sutampa su tiesės T normalės vektoriumi n→=(3;−2). Pertvarkę kanoninę lygtį, gauname ieškomosios tiesės T2, statmenos tiesei T, bendrąją lygtį
x−13=y+3−2;
−2(x−1)=3(y+3);
−2x+2−3y−9=0;
−2x−3y−7=0;
2x+3y+7=0.
Tiesės T2 normalės vektorius n2→=(2;3) kartu yra ir tiesės T1 krypties vektorius, todėl s1→=(2;3).

Kampas tarp dviejų tiesių, kai žinomi tų tiesių krypties koeficientai

Vaizdas:Tieses418419.jpg
4.18 ir 4.19.
Išvesime kampo tarp tiesių T1 ir T2 formulę, kai žinomi tų tiesių krypties koeficientai k1 ir k2. Kadangi, susikertant dviem tiesėms, susidaro keturi kampai, iš kurių du yra skirtingi, tai kampu tarp tiesių T1 ir T2 (4.18 pav.) sutarsime vadinti smailųjį kampą ϕ, kuriuo reikia sukti tiesę T1 apie tašką C, kad ji sutaptų su tiese T2. Jeigu sukama priešinga laikrodžio rodyklės judėjimo kryptimi, tai kampas tyra teigiamas, jei laikrodžio rodyklės sukimosi kryptimi - yra neigiamas. Tiesių T1 ir T2 su ašimi Ox sudaromus kampus pažymėkime α1 ir α2. Tada k1=tan⁡α1, k2=tan⁡α2. Kadangi α2 yra trikampio ABC priekampis, tai α2=α1+ϕ (nes trikampio vidaus kampų suma lygi 180∘, todėl kampas ABC yra lygus 180∘−(α1+ϕ)=180∘−α2); iš čia ϕ=α2−α1 ir
tan⁡ϕ=tan⁡(α2−α1)=tan⁡α2−tan⁡α11+tan⁡α1tan⁡α2=k2−k11+k1k2.
Kai tiesės T1 ir T2 yra lygiagrečios, tai ϕ=0 arba ϕ=π. Tada tan⁡ϕ=0 ir k1=k2. Lygybė k1=k2 ir atspindi dviejų tiesių lygiagretumo sąlygą.
Kai tiesė T1 ir T2 yra statmenos, tai ϕ=90∘ ir α2=α1+90∘. Iš čia tan⁡α2=tan⁡(α1+90∘)=−cot⁡α1. Vadinasi, tan⁡α2=−1tan⁡α1, arba k2=−1k1. Todėl lygybė 1+k1k2=0 išreiškia dviejų tiesių statmenumo sąlygą.


  • Pavyzdys. Tiesė eina per taškus A(2; 2) ir C(12; 8) (4.19 pav.). Per atkarpos AC vidurio tašką M nubrėžta tiesė BM sudaranti su AC 45∘ kampą. Parašykite tiesės BM Lygtį.
Sprendimas. Parašykime tiesės AC, einančios per du žinomus taškus, lygtį:
x−122−12=y−82−8,
x−12−10=y−8−6,
−6(x−12)=−10(y−8),
−6x+72=−10y+80,
3x−36=5y−40,
3x−5y+4=0.
Žinome, kad kryptinė tiesės lygtis yra y=kx+b. Todėl, iš gautos lygties išreiškę y=35⋅x+45, sužinosime tiesės AC krypties koeficientą kAC=35.
Tiesės BM krypties koeficientą kBM apskaičiuosime remdamiesi formule
tan⁡ϕ=tan⁡(180∘−45∘)=tan⁡135∘=tan⁡(45∘+90∘)=−tan⁡45∘=kBM−351+35⋅kBM,
tan⁡45∘=35−kBM1+35⋅kBM,
1=35−kBM1+35⋅kBM,
1+35⋅kBM=35−kBM,
35⋅kBM+kBM=35−1,
3kBM+5kBM5=3−55,
8kBM5=−25,
8kBM=−2,
kBM=−14.
Randame taško M koordinates:
xM=2+122=7,yM=2+82=5.
Parašykime tiesės BM lygtį:
y−5=−14(x−7),
4y−20=−x+7,
x+4y−27=0.
45∘ kampą su įstrižaine AC sudaro ir tiesė B'M. Jos krypties koeficientas kB′M=4, nes B′M statmena BM. Tuomet tiesės B'M lygtis bus tokia:
y−5=4(x−7),
0=4x−28−y+5,
4x−y−23=0.


  • Pavyzdys. Duotos dvi tiesės y=x3 ir y=43−x3. Rasti kokius kampus šios tiesies sudaro su ašimi Ox.
Sprendimas.

Tiesė y=x3 su ašimi Ox sudaro kampą α1, kurį mes gausime taip:

k1=yx=sin⁡α1cos⁡α1=tan⁡α1=3,
α1=arctan⁡3=1.047197551 radiano arba 60∘.
Tiesės y=43−x3 krypties koeficientas yra k2=−3.
Pasinaudodami formule rasime kampą ϕ (4.18 pav.), kurį sudaro šios dvi susikertančios tiesės:
tan⁡ϕ=tan⁡(α2−α1)=tan⁡α2−tan⁡α11+tan⁡α1tan⁡α2=k2−k11+k1k2=−3−31+3⋅(−3)=−231−3=−23−2=3;
ϕ=arctan⁡3=1.047197551 radiano arba 60∘.
Žinodami, kad trikampio vidaus kampų suma lygi 180∘ randame kampą, kurį sudaro tiesė y=43−x3 ir ašis Ox:
180∘−α2=180∘−α1−ϕ=180∘−60∘−60∘=60∘;
180∘−α2=60∘;
α2=180∘−60∘=120∘.

Taško atstumas iki tiesės plokštumoje

Tarkime, kad šalia tiesės T, kurios lygtis Ax1+By1+C, duotas taškas M1(x1;y1). Šio taško atstumas iki tiesės plokštumoje apskaičiuojamas pagal formulę

d=|Ax1+By1+C|A2+B2.


  • Pavyzdys. Dvi kvadrato kraštinės yra tiesėse, kurių lygtys 3x−4y+7=0 ir 3x−4y+25=0. Apskaičiuokime to kvadrato plotą.
Sprendimas. Nurodytose tiesėse esančios kvadrato kvadrato kraštinės yra lygiagrečios, nes jų abiejų normalės vektorius yra n→=(3;−4). Todėl kvadrato kraštinės ilgis lygus atstumui tarp šių tiesių arba atstumui nuo bet kurio pirmosios tiesės taško iki antrosios tiesės. Pasirinkime bet kurį tiesės 3x−4y+7=0 tašką, pavyzdžiui, tašką, kurio abscisė x=3. Iš lygties 3x−4y+7=0 gauname
3⋅3−4y+7=0,
−4y=−9−7,
−4y=−16,
y=4.
Apskaičiuokime atstumą nuo taško (3; 4) iki tiesės 3x−4y+25=0. Remdamiesi formule d=|Ax1+By1+C|A2+B2, gauname:
d=|3⋅3−4⋅4+25|32+(−4)2=|9−16+25|9+16=|18|25=185=3.6.
Vadinasi kvadrato plotas
S=d2=3.62=12.96(kv.vnt.).