Matematika/Tiesė ir plokštuma

Iš testwiki.
Pereiti į navigaciją Jump to search

Susikirtimo taškas tiesės ir plokštumos

Tegu duota plokštuma
Ax+By+Cz+D=0
ir tiesė
x−x0m=y−y0n=z−z0p, čia M(x0;y0;z0) yra betkoks tiesės taškas, o vektorius s→=(m;n;p) yra tiesės krypties vektorius.
Tada:
t1=−Ax0+By0+Cz0+DAm+Bn+Cp.
Po to, kad rasti tiesės ir plokštumos susikirtimo taško M1(x1;y1;z1) koordinates įstatysime rastą reikšmę t1 į parametrinę lygtį tiesės:

{x1=x0+mt1,y1=y0+nt1,z1=z0+pt1.


Įrodymas vektorinėje formoje

Duotos lygtis (N→,r→)+D=0 plokštumos P, kur N→=(A;B;C),r→=(x;y;z), ir lygtis r→=r0→+s→t tiesės l, kur s→=(m;n;p) ir r0→=(x0;y0;z0).
Tegu M1 - taškas susikirtimo tiesės l su plokštuma P. Pažymėsime per t1 reikšmę parametro t taškui M1.
Kadangi prie šito reikšmė parametro vektorius r→=r0→+s→t1 yra spindulys-vektorius taško, gulinčio ant plokštumos, tai, įstačius jį į lygtį plokštumos (N→r→)+D=0, mes gausime: (N→,(r0→+s→t1))+D=0, t. y.
t1(N→,s→)+(N→,r0→)+D=0,
iš kur, jeigu (N→,s→)≠0, nustatysime
t1=−(N→,r0→)+D(N→,s→).
Įstatę reikšmę t1 į lygtį tiesės l, rasime spindulį-vektorių r1→ taško susikirtimo tiesės l ir plokštumos P:
r1→=r0→+s→t1.
Tegu dabar lygtys plokštumos ir tiesės parašytos koordinatinėje formoje:
(P)...Ax+By+Cz+D=0,
(l)...x−x0m=y−y0n=z−z0p.
Tada panaudoję lygybę t1=−(N→,r0→)+D(N→,s→), gausime:
t1=−Ax0+By0+Cz0+DAm+Bn+Cp.
Po to, kad rasti tiesės ir plokštumos susikirtimo taško M1(x1;y1;z1) koordinates įstatysime rastą reikšmę t1 į parametrinę lygtį tiesės:
{x1=x0+mt1,y1=y0+nt1,z1=z0+pt1.

Įrodymas nevektorinėje formoje

Duota lygtis Ax+By+Cz+D=0 plokštumos P, kur plokštumos normalė stati plokštumai yra N→=(A;B;C) ir trijų kintamųjų vektorius yra r→=(x;y;z), ir duota lygčių sistema

tiesės l, kur tiesės krypties vektorius yra s→=(m;n;p) ir tiesės betkuris pasirinktas žinomas taškas M0(x0;y0;z0).

Tegu M1(x1;y1;z1) - taškas susikirtimo tiesės l su plokštuma P. Pažymėsime per t1 reikšmę parametro t taškui M1.
Kadangi prie šito reikšmė parametro vektorius r→= {x=x0+mt1,y=y0+nt1,z=z0+pt1

yra spindulys-vektorius taško, gulinčio ant plokštumos, tai, įstačius jį į lygtį plokštumos (N→r→)+D=Ax+By+Cz+D=0, mes gausime: (N→,(r0→+s→t1))+D=A(x0+mt1)+B(y0+nt1)+C(z0+pt1)+D=0, t. y.

t1(N→,s→)+(N→,r0→)+D=t1(Am+Bn+Cp)+Ax0+By0+Cz0+D=0,
iš kur, jeigu (N→,s→)=Ax0+By0+Cz0≠0, nustatysime
t1=−(N→,r0→)+D(N→,s→)=−Ax0+By0+Cz0+DAm+Bn+Cp.
Įstatę reikšmę t1 į lygtį tiesės l, rasime spindulį-vektorių r1→ taško susikirtimo tiesės l ir plokštumos P:
r1→=r0→+s→t1= {x1=x0+mt1,y1=y0+nt1,z1=z0+pt1.
Tegu dabar lygtys plokštumos ir tiesės parašytos koordinatinėje formoje:
(P)...Ax+By+Cz+D=0,
(l)...x−x0m=y−y0n=z−z0p.
Tada panaudoję lygybę t1=−(N→,r0→)+D(N→,s), gausime:
t1=−Ax0+By0+Cz0+DAm+Bn+Cp.
Po to, kad rasti tiesės ir plokštumos susikirtimo taško M1(x1;y1;z1) koordinates įstatysime rastą reikšmę t1 į parametrinę lygtį tiesės:
{x1=x0+mt1,y1=y0+nt1,z1=z0+pt1.
Trumpai tariant, esmė buvo surasti tiesės l nusakytos parametrinėmis lygtimis {x=x0+mt1,y=y0+nt1,z=z0+pt1,, parametrą t1, įstačius tiesės x0+mt1, y0+nt1 ir z0+pt1 reikšmes į bendrąją plokštumos lygtį Ax+By+Cz+D=0 vietoje x, y ir z. Tokiu budu randamas tiesės ir plokštumos susikirtimo taškas M1(x1;y1;z1), įstačius t1 į lygtis {x1=x0+mt1,y1=y0+nt1,z1=z0+pt1.

Kažkas panašaus kaip sprendžiama dviejų tiesių plokštumoje lygčių sistema (kad surasti tų tiesių susikirtimo tašką) keitimo budu.

Pavyzdžiai

  • Rasti projekciją taško M(9; -13; -18) į plokštumą P
9x−17y−15z+23=0.
Užduoties išsprendimui sudarysime lygtį tiesės, praeinančios per tašką M statmenai plokštumai P.
Lygtys betkurios tiesės, praeinančios per tašką M, turės pavidalą:
x−9m=y+13n=z+18p.
Pagal statmenumo sąlygą tiesės ir plokštumos (Am=Bn=Cp) galima į lygtį tiesės vietoje koeficientų m, n, p įstatyti proporcingus jiems dydžius A, B, C:
x−99=y+13−17=z+18−15.
Kad surasti projekciją N taško M(9; -13; -18) į plokštumą reikia rasti susikirtimo tašką plokštumos 9x−17y−15z+23=0 ir tiesės x−9m=y+13n=z+18p. Pagal formulę nustatome susikirtimo tašką
t1=−Ax0+By0+Cz0+DAm+Bn+Cp=−9⋅9+(−17)⋅(−13)+(−15)⋅(−18)+239⋅9−17⋅(−17)−15⋅(−15)=
=−81+221+270+2381+289+225=−1.
Iš čia koordinatės taško N(xN;yN;zN) nustatomos pagal formules {x1=x0+mt1,y1=y0+nt1,z1=z0+pt1. :
{xN=x0+mt1=9+9⋅(−1)=0,yN=y0+nt1=−13−17⋅(−1)=−13+17=4,zN=z0+pt1=−18−15⋅(−1)=−18+15=−3,
t. y. N(0; 4; -3).
  • Duoti du tiesės taškai M0(3;5;2), M1(7;4;9) ir duota bendroji plokšumos lygtis 6x+7y+8z+12=0. Rasime pratestos atkarpos M1M2 ir plokštumos 6x+7y+8z+12=0 susikirtimo tašką.
Sprendimas. Žinodami du tiesės T taškus M1 ir M2 parašykime tiesės T kanoninę lygtį pasinaudodami formule:
x−x1x2−x1=y−y1y2−y1=z−z1z2−z1;
x−37−3=y−54−5=z−29−2;
x−34=y−5−1=z−27.
Tiesės T krypties vektorius yra s→=(4;−1;7).
Tiesės ir plokštumos susikirtimo tašką pažymėkime N(x2;y2;z2). Pagal formulę randame:
t1=−Ax0+By0+Cz0+DAm+Bn+Cp=−6⋅3+7⋅5+8⋅2+126⋅4+7⋅(−1)+8⋅7=
=−18+35+16+1224−7+56=8173=−1.109589041.
Paverskime tiesės T kanonines lygtys x−34=y−5−1=z−27=t1 parametrinėmis lygtimis:
{x−34=t1,y−5−1=t1,z−27=t1;
{x−3=4t1,y−5=−t1,z−2=7t1;
{x=3+4t1,y=5−t1,z=2+7t1.
Toliau vietoje šios 6x+7y+8z+12=0 plokštumos x, y, z reikšmių įstatome tiesės reikšmes 3+4t1, 5−t1, 2+7t1 ir gauname:
6(3+4t1)+7(5−t1)+8(2+7t1)+12=0,
18+24t1+35−7t1+16+56t1+12=0,
24t1−7t1+56t1=−18−35−16−12,
73t1=−81,
t1=−8173=−1.109589041.
Dabar galime surasti tiesės T ir plokštumos 6x+7y+8z+12=0 susikirtimo tašką N(x2;y2;z2). Taigi, susikirtimo taško N koordinatės yra:
{x2=x0+mt1=3+4⋅(−8173)=3−32473=−1.438356164,y2=y0+nt1=5−(−8173)=5+8173=6.109589041,z2=z0+pt1=2+7⋅(−8173)=2−56773=−5.767123288,
vadinasi, N(-1,438356164; 6,109589041; -5,767123288).


  • Rasti atstumą nuo taško M(4; 1; 2) iki taško K(9; 11; 7). Abu šitie taškai guli ant tiesės l:
(l)...x−31=y+12=z−11.
Pavyzdžio sprendimo planas sekantis:
1. Sudarysime lygtį plokštumos P, praeinančios per tašką K(9; 11; 7).
2. Rasime tašką K susikirtimo tiesės l su plokštuma P.
3. Nustatysime atstumą nuo taško M iki taško K pasinaudodami dviem formulėm.
Sprendimas. Sudarysime lygtį plokštumos, kuriai priklauso taškas K (plokštuma kuri eina per tašką K):
A(x−9)+B(y−11)+C(z−7)=0.
Plokštumos P normalės vektorius (statmenas plokštumai P) yra n→=(A;B;C). Tiesės l krypties vektorius yra s→=(m;n;p)=(1;2;1). Kad tiesė būtų statmena plokštumai mums reikia, kad tiesės krypties vektorius sutaptų su plokštumos noramlės vektoriumi. Tuomet plokštumos normalės vektorius yra n→=(A;B;C)=(1;2;1). Esant stačiam kampui tarp plokštumos P ir tiesės l galima užrašyti lygtį plokštumos P:
1(x−9)+2(y−11)+1(z−7)=0,
x−9+2y−22+z−7=0,
x+2y+z−38=0.
Taškui K
t1=−Ax0+By0+Cz0+DAm+Bn+Cp=−1⋅9+2⋅11+1⋅7−381⋅1+2⋅2+1⋅1=
=−9+22+7−381+4+1=−06=0,
iš kur
{xK=x0+mt1=9+1⋅0=9,yK=y0+nt1=11+2⋅0=11,zK=z0+pt1=7+1⋅0=7.
Gavome tiesės l ir plokštumos P susikirtimo tašką K(9; 11; 7).
Atstumas nuo taško M(4; 1; 2) iki taško K(9; 11; 7) yra:
MK=(4−9)2+(1−11)2+(2−7)2=25+100+25=150= 12.247448713915890490986420373529.
Dabar rasime taško M(4; 1; 2) atstumą iki plokštumos 1(x−9)+2(y−11)+1(z−7)=0, naudojantis taško atstumo iki plokštumos skaičiavimo formule:
d=|MK→⋅n→|‖n→‖=|(x1−x0)A+(y1−y0)B+(z1−z0)C|A2+B2+C2=|Ax1+By1+Cz1+D|A2+B2+C2=
=|(4−9)1+(1−11)2+(2−7)1|12+22+12=|1⋅4+2⋅1+1⋅2−38|12+22+12=
=|−5−20−5|1+4+1=|4+2+2−38|1+4+1=
=|−30|6=306=
= 30/2.4494897427831780981972840747059 = 12.247448713915890490986420373529.
Gautas tas pats atstumas.

Kampas tarp tiesės ir plokštumos

Tarkime, tiesė T nusakoma kanoninėmis lygtimis

x−x0l=y−y0m=z−z0n,
o plokštuma π nusakoma lygtimi Ax+By+Cz+D=0. Kampu ϕ tarp tiesės T ir plokštumos π vadiname kampą tarp tos tiesės ir jos projekcijos plokštumoje π. Kadangi ϕ+α=π2, tai cos⁡α=cos⁡(π2−ϕ)=sin⁡ϕ;
čia α yra kampas tarp tiesės T krypties vektoriaus s→=(l;m;n) ir plokštumos π normalės vektoriaus n→=(A;B;C). Kitaip sakant, kampas α yra kampas tarp tiesės T ir plokštumos normalės n→=(A;B;C). Iš vektorių n→ ir s→ skaliarinės sandaugos išplaukia, kad
cos⁡α=n→⋅s→‖n→‖⋅‖s→‖=Al+Bm+CnA2+B2+C2l2+m2+n2.
Tada

sin⁡ϕ=Al+Bm+CnA2+B2+C2l2+m2+n2,

čia ϕ yra kampas tarp tiesės T ir plokštumos Ax+By+Cz+D=0.


Kai tiesė T lygiagreti plokštumai π, tai tiesės krypties vektorius s→=(l;m;n) yra statmenas plokštumos normalės vektoriui n→=(A;B;C), todėl n→⋅s→=0. Iš čia gauname tiesės ir plokštumos lygiagretumo sąlygą:

A⋅l+B⋅m+C⋅n=0.


Kai tiesė T statmena plokštumai π, tai tiesės krypties vektorius s→=(l;m;n) yra lygiagretus plokštumos normalės vektoriui n→=(A;B;C), todėl jų koordinatės yra proporcingos. Iš čia išplaukia tiesės ir plokštumos statmenumo sąlyga:

Al=Bm=Cn.


  • Pavyzdis. Su kuria B reikšme tiesė T, nusakoma lygtimis
{4x−5y+z−3=0,x+2y−3z+9=0,

bus lygiagreti su plokštuma π, kurios lygtis 2x−By−2z−3=0?

Sprendimas. Kai tiesė T lygiagreti su plokštuma π, tai tiesės krypties vektorius s→=(l;m;n) yra statmenas plokštumos normalės vektoriui n→=(2;−B;−2) ir skaliarinė jų sandauga s→⋅n→=0.
Pažymėkime: n1→=(1;−2;3),n2→=(4;−3;4). Kadangi s→=n1→×n2→, tai iš sąlygos s→⋅n→=0 išplaukia, kad (n1→×n2→)⋅n→=0. Vadinasi,
|1−234−342−B−2|=0;
|1−234−342−B−2|=1(−3⋅(−2)−4⋅(−B))−(−2)(4⋅(−2)−4⋅2)+3(4⋅(−B)−(−3)⋅2)=0;
|1−234−342−B−2|=(6+4B)+2(−8−8)+3(−4B+6)=6+4B−32−12B+18=−8B−8=0;
−8B−8=0;
−8B=8;
B=−1.


  • Pavyzdis. Sudaryti lygtį plokštumos P, praeinančios pro tašką M(2; -1; 3) lygiagrečiai dviems tiesiems:
T1...x−23=y+174=z−8−5
ir
T2...x+82=y−14−3=z1.
Parašysime lygtį visų plokštumų su centru taške M:
A(x−2)+B(y+1)+C(z−3)=0.
Panaudojame lygiagretumo sąlyga (A⋅l+B⋅m+C⋅n=0) plokštumos P tiesei T1, o paskui ir tiesei T2:
3A+4B−5C=0,
2A−3B+C=0.
Iš šitos sistemos giminingų lygčių nustatysime santykį koeficientų A, B, C ir paskui į lygtį A(x−2)+B(y+1)+C(z−3)=0 vietoje koeficientų A, B, C įstatysime proporcionalius jiems dydžius:
A:B:C=|4−5−31|:|−5312|:|342−3|=−11:−13:−17,
11(x−2)+13(y+1)+17(z−3)=0,
11x+13y+17z−60=0.