Pilnųjų diferencialų integravimas

Iš testwiki.
Pereiti į navigaciją Jump to search

Jeigu funkcijos P(x,y), Q(x,y) ir jų dalinės išvestinės ∂P∂y,∂Q∂x yra tolydžios vienjungėje srityje E, be to, ∂P∂y=∂Q∂x, tuomet reiškinys P(x, y)dx+Q(x, y)dy yra tam tikros funkcijos u(x, y) pilnasis diferencialas du, o pati pirmykštė funkcija u(x, y) išreiškiama formule u(x,y)=∫(x0;y0)(x;y)P(x,y)dx+Q(x,y)dy=∫x0xP(x,y)dx+∫y0yQ(x0,y)dy= =∫x0xP(x,y0)dx+∫y0yQ(x,y)dy.

  • Raskime reiškinio (yex−3y3)dx+(ex+y−9xy2)dy pirmykštę funkciją.
Pažymekime P(x,y)=(yex−3y3), Q(x,y)=(ex+y−9xy2). Uždavinį galime išspręsti tada, kai duotasis reiškinys bus pilnasis diferencialas. Taip yra iš tikrųjų, nes dalinės išvestinės ∂P∂y=yex−9y2=∂Q∂x yra lygios. Tuomet

u(x,y)=∫x0x(yex−3y3)dx+∫y0y(ex0+y−9x0y2)dy=(yex−3xy2)|x0x+(ex0y+y22−3x0y3)|y0y= =yex−3xy3−yex0+3x0y3+ex0y+y22−3x0y3−ex0y0−y022+3x0y0= =yex−3xy3+y22+(−ex0y0−y022+3x0y03)=yex−3xy3+y22+C; čia konstanta C pažymėtas suskliaustas reiškinys, nes jis priklauso tik nuo taško (x0,y0) koordinačių, vadinasi yra pastovus.

  • Išspręskime lygtį

(excos⁡y+cot⁡y)dx−(exsin⁡y+xsin2y−3y2)dy=0. Kadangi kairėje esantis reiškinys P(x,y)dx+Q(x,y)dy yra funkcijos u(x, y) pilnasis diferencialas ∂P∂y=∂(excos⁡y+cot⁡y)∂y=−exsin⁡y−1sin2y=∂(−exsin⁡y−xsin2y+3y2)∂x=∂Q∂x, be to, lygus nuliui, todėl ta funkcija lygi konstantai. Taigi duotosios diferencialinės lygties sprendinys yra reiškinys u(x,y)=C. Kadangi u(x,y) yra reiškinio, parašyto kairiojoje lygties pusėje, pirmykštė funkcija, tai ją rasime taikydami kurią nors iš dviejų formulių, pavyzdžiui, antrąją. Gauname: ∫x0x(excos⁡y0+cot⁡y0)dx−∫y0y(exsin⁡y+xsin2y−3y2)dy=C; čia y0≠0. Integruojame: (excos⁡y0+xcot⁡y0)|x0x−(−excos⁡y−xcot⁡y−y3)|y0y=C, excos⁡y0+xcot⁡y0−ex0cos⁡y0−x0cot⁡y0+excos⁡y+xcot⁡y+y3−excos⁡y0−xcot⁡y0−y03=C, excos⁡y+xcot⁡y+y3−(ex0cos⁡y0+x0cot⁡y0+y03)=C, arba excos⁡y+xcot⁡y+y3=C, nes pastovųjį dydį ex0cos⁡y0+x0cot⁡y0+y03 galima prijungti prie C. Taigi duotosios lygties bendrasisi integralas nusakomas formule excos⁡y+xcot⁡y+y3=C.


Jeigu integralo dF=Pdx+Qdy; F=∫Pdx+Qdy reikšmė nuo integravimo kelio nepriklauso tai galima sukūrti pilnąjį diferencialą. Jei ∂F∂x=P,∂F∂y=Q, tai integruodami gauname F(x,y)=∫Pdx+f1(y),F(x,y)=∫Qdy+f2(x). Pavyzdžiui, dF=(2xy+1)dx+(x2+3y2)dy. Integruojant gauname ∫(2xy+1)dx=x2y+x+f1(y);∫(x2+3y2)dy=yx2+y3+f2(x). Dešinės pusės sutampa jeigu f1(y)=y3+C, f2(x)=x+C. Tokiu budu F(x,y)=yx2+y3+x+C.

  • Apskaičiuosime integralą ∫(−1;2)(2;3)ydx+xdy.
Kelias yra nuo taško A(-1; 2) iki taško B(2; 3). Duotuoju ateveju funkcijos P=y, Q=x, ∂P∂y=1,∂Q∂x=1 netrūkios ir dalinės išvestinės lygios tarpusavyje. Todėl skaičiuosime šitaip:
∫(−1;2)(2;3)ydx+xdy=xy|(−1;2)(2;3)=2⋅3−(−1)⋅2=6+2=8.
  • Raskime reiškinio dF=Pdx+Qdy=(yex−3y3)dx+(ex+y−9xy2)dy pirmykštę funkciją F.
Kadangi ∂P∂y=yex−9y2=∂Q∂x. Tai
∫P(x,y)dx=∫(yex−3y3)dx=yex−3xy3;
∫Q(x,y)dy=∫(ex+y−9xy2)dy=yex+y22−3xy3.

Matome, kad ∫P(x,y)dx ir ∫Q(x,y)dy skiriasi tik y22. Vadinasi pirmyktė funkcija yra:

F=yex+y22−3xy3+C.
  • Išspręskime lygtį (excos⁡y+cot⁡y)dx−(exsin⁡y+xsin2y−3y2)dy=0.
Kadangi ∂P∂y=−exsin⁡y−1sin2y=∂Q∂x, tai galime ieškoti pirmykštę funkciją kairės lygties pusės. Žinome, kad

F=∫x0x(excos⁡y0+cot⁡y0)dx−∫y0y(exsin⁡y+xsin2y−3y2)dy=C

∫Pdx=∫(excos⁡y+cot⁡y)dx=excos⁡y+xcot⁡y+f1(y);
∫Qdy=∫(−exsin⁡y−xsin2y+3y2)dy=excos⁡y+xcot⁡y+y3+f2(x).

Prie pirmo reiškinio pridėję tai ko neturi pirmas reiškinys y3, gauname pirmykštę funkciją ir tuo pačiu išsprendžiame lygtį:

excos⁡y+xcot⁡y+y3=C.
  • Norėdami ja išintegruoti nuo taško A(-1; 2) iki taško B(2; 3), galime daryti taip:

∫(−1;2)(2;3)(excos⁡y+cot⁡y)dx−(exsin⁡y+xsin2y−3y2)dy=(excos⁡y+xcot⁡y+y3)|(−1;2)(2;3)= =e2cos⁡3+2cot⁡3+33−(e−1cos⁡2−cot⁡2+23)≈ ≈7.389⋅(−0.990)+2⋅1.249+27−(0.368⋅(−0.416)−1.107+8)≈31.44322203.


P(x,y)dx+Q(x,y)dy=du,
du=0,
u(x,y)=C.


  • (1+yexy)dx+(2y+xexy)dy=0;
y|x=0=2e.
P=1+yexy, Q=2y+xexy,
∂P∂y=exy+xyexy=∂Q∂x.
∂u∂x=1+yexy,
u=∫(1+yexy)dx=x+exy+C(y);
∂u∂y=2y+xexy=C′(y)+xexy,
u=∫du=∫(2y+xexy)dy=y2+exy+C(x);
C(x)=x+C,C′(y)=2y,C(y)=y2+C;
x+exy+y2=C,
x=0, y=2e,
0+e0⋅y+2e=C,
1+2e=C;
x+exy+y2=1+2e.


Taip pat skaitykite